Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d. Vasario 13 dieną, antradienį, Lietuvoje švenčiamos Užgavėnės. Daugelis iš mūsų žino, kad šios dienos proga yra kepami įvairiausių rūšių blynai, o jų valgoma tiek, kiek tik širdis geidžia.

Šiandien Lietuvoje minima išskirtinė diena - Užgavėnės. Šią dieną ne tik iš kiemo varoma žiema, tačiau paaiškės ir tai, kokie orai laukia. Šiandien, kuomet visi iš kiemo varo lauk žiemą ir kepa blynus, yra puiki diena atsigręžti ir į artėjančio pavasario orus. Užgavėnės - slenkstis tarp pavasario ir žiemos, kai iš kiemo varomi šalti ir snieguoti orai. Nors ši žiema buvo neįprastai šilta ir atrodo, kad varyti ir nėra ko, tačiau ši šventė vis tiek atėjo.

Užgavėnių Tradicijos ir Papročiai

Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Entologai sako, kad kaukės simbolizuoja sąsają su anuo pasauliu. Taip pat užsidėjus kaukę galima daryti tai, ką ne kiekvienas išdrįsta pasakyti ar padaryti. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Vestuvininkai, elgetos ir t.

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę. Į Užgavėnių šventę susirinkę persirengėliai taip pat išvys Lašininio ir Kanapinio kovas dainavimo konkurse, šokių dvikovoje bei jėgos rungtyse. Daugelis neįsivaizduoja Užgavėnių be Kanapinio ir Lašininio kovos. Tačiau šie personažai svarbiu šventės akcentu tapo gerokai vėliau (tai daugybės kultūrinių-socialinių pokyčių kaime rezultatas). Kova tarp šių personažų akcentuoja gavėnios pasninką prieš Velykas. Tai tam tikras moralinis aspektas, primenantis apie artėjantį nepaprastą laikotarpį, ir paprasčiausias paaiškinimas vaikams, kodėl negalima valgyti mėsos. Esą pasninkauti tenka todėl, kad Kanapinis (šis vardas akivaizdžiai siejamas su pasninku) išveja Lašininį su visa mėsa.

Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Po jos vyks ir trijų metrų aukščio Morės sudeginimo ceremonija. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė. Kai kas iki šiol įsivaizduoja visiškai kitokią Morės arba Pamėklės, prasmę. Šiandien Morė deginama. Daugelio atmintyje dažniausiai išlikęs jos, kaip ištvirkusios moters, kurią varydavo žydų būrys, personažas, o kitais atvejais - Pamėklė tampa netgi persirengėlių vadu. Tačiau net ir pats etnologas A. Vaičekauskas prisipažįsta, jog šiandien labai sunku pasakyti, ką jis iš tiesų reiškia. Greičiausiai tas mūsiškės Morės deginimas kažkaip mena tuos dalykus, tačiau nieko bendro neturi su taip vadinamu žiemos išvarymu.

Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias. Užgavėnės - ne šeimos, o bendruomeninė šventė, todėl švenčiamos ne vienoje vietoje, o kažkokioje neapribotoje erdvėje, tad ir valgių skaičius nėra griežtai apibrėžtas (pavyzdžiu, kaip per Kūčių vakarienę). Pietryčių Lietuvoje buvo sakoma, jog nuo ketvirtadienio iki Užgavėnių reikia kasdien vis didinti valgymų skaičių, o tą dieną valgyti net iki 12 kartų. Tokio primygtinio siūlymo esmė buvo tokia: jeigu tą dieną bus didelės vaišės, maisto netruks ištisus metus.

Kiti Užgavėnių Papročiai:

• Važinėjimas po apylinkes. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių.
• Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno.
• Triukšmavimas, dainavimas.
• Laistymasis vandeniu.
• Kaimynų lankymas.
• „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti.
• Virvės traukimas.
• Užgavėnių dieną susirenka mergaitės, paima tris lėkštes. Į vieną lėkštę įpila žemių, į kitą įdeda rūtų vainiką, o į trečią - žiedą. Po to paeiliui mergaitėms užriša akis, paveda jas toliau nuo lėkščių, apsuka jas ir parodo, į kurią pusę eiti link lėkščių.
• Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.

Užgavėnių Blynai: Simbolika ir Receptai

Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius. Anuomet kokybiški, švarūs ir smulkūs miltai buvo prabangos prekė, kurią dažnai sau galėjo leisti tik labiau prakutę. Bulviniai ar kitų daržovių blynai buvo kepami rečiau, dažniausiai iš „biednumo“.

Nors žmonių sąmonėje išskirtinai Užgavėnės siejamos su blynais, tačiau šis valgis kažkokios ritualinės reikšmės niekad neturėjo. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje blynai buvo kasdieninis valgis, žmonės jais mėgaudavosi vakarais, nes per visą dieną valgius mėsą vakarienei jos jau nesinorėdavo. Todėl, etnologo įsitikinimu, šiandien blynai labiau ritualizuoti žiniasklaidoje, nei žmonių sąmonėje. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje blynai įgyja tam tikrą vietą persirengėlių vaikštynėse. Žmonės tą dieną jų prikepdavo labai daug, kad turėtų kuo pavaišinti persirengėlius.

Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus. Vis dėlto pagrindinis Užgavėnių valgis buvo gana archaiškas patiekalas - šiupinys. Tai košė, išvirta iš bulvių, kruopų ir būtinai - labai riebios mėsos. Skirtinguose regionuose šio valgio receptas vis kitoks. Tačiau artėjant Antrajam pasauliniam karui, Užnemunėje, taip pat Žemaitijoje labai išpopuliarėjo desertiniai gaminiai - žagarėliai ir spurgos. Ir dabar daugelis jaunesnės kartos Vakarų Lietuvos gyventojų Užgavėnių valgiu laiko būtent šiuos gardėsius, o ne blynus ar mėsą.

Sveikatai Palankūs Blynų Receptai

Mes siūlome išbandyti naujus - sveikatai palankius bei gardžius blynus su Jūsų pasirinktais pagardais:

Moliūgų ir Grikių Blynai

Ingredientai:

• 1 kiaušinis
• 75 g migdolų miltų
• 30 g kokosų miltų
• 100 g grikių miltų
• 400 ml avižų pieno
• 2 v.š. kokosų aliejaus, plius kokosų aliejaus kepimui
• 3 a.š. kepimo miltelių
• Truputis druskos
• 1 stiklinė moliūgo arba saldžios bulvės piurė
• ½ a.š. malto cinamono
• ¼ a.š. malto kvapniojo pipiro
• ¼ a.š. malto imbiero

Gaminimas:

1. Iš visų produktų sumaišyti tešlą ir palikti bent pusvalandžiui pastovėti.
2. Įkaitinti keptuvę su trupučiu kokosų aliejaus ir deti po vieną valgomąjį šaukštą tešlos.
3. Kepti apie 2-3 minutes, kai susidarys burbuliukai ant paviršiaus apversti ir pakepti dar kelias minutes.

Mieliniai Blynai

Ingredientai:

• 400-450 gr. miltų ( aš dedu 450 gr. )
• 500 ml. pieno
• 7 gr. sausų mielių
• 2 kiaušinių
• 4-5 v.š. cukraus
• Žiupsnelio druskos
• Aliejaus kepimui

Gaminimas:

1. Į dubenį subėriau miltus, mieles, cukrų ir druską.
2. Išmaišiau.

Palinkėjimai

Už gerą priėmimą - puikiausi linkėjimai. Vienas svarbiausių Užgavėnių švenčių ritualų - tai karnavalinės eisenos. Jos - labai spalvingos, triukšmingos ir vyksta gana įdomiai. Štai persirengėlių būrys ateina prie ūkininko sodybos ir dainomis ar posmais įsiprašo vidun. Čia atlieka vaidinimą ir už tai yra apdovanojami. Atsidėkodami bei palikdami svetingus šeimininkus, persirengėliai išsako linkėjimus (buvo manyta turėjusius maginio užkeikimo galią) - kad būtų geras derlius, kad gerai augtų gyvuliai, kad jaunimas (kurie neturi porų) sukurtų šeimas.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ komanda siunčia linkėjimus kartu su sveikatos žinių naujienlaiškiu. Juo siekiame suteikti įvairiapusių žinių apie sveikatą ir prisidėti prie ikimokyklinio ugdymo bendruomenės narių sveikatai palankių įgūdžių formavimo. Vasarį linksmomis Užgavėnių tradicijomis palydime žiemą ir pradedame nekantriai laukti pavasario! O kad pirmųjų pavasario švenčių laukimas neprailgtų, dalijamės idėjomis, kaip šį septynių savaičių laikotarpį nuo Užgavėnių iki šv. Velykų, galima praleisti ne tik stiprinant sveikatą, bet ir ugdant asmeninius vaiko įgūdžius.

---