Užgavėnės - ypatinga ir išskirtinė metų diena Žemaitijoje. Tai žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Seniau Lietuvoje Užgavėnės buvo vadinamos midaus gamintojų ir aludarių dievo - Ragučio - švente. Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis - nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė atsigauna iš po žiemos miego).

Ši šventė neįsivaizduojama be visą dieną šurmulį keliančių persirengėlių, kurie šėlioja, įvairias tai dienai pritaikytas dainuškas, talaluškas traukia, prie sutinktų žmonių kabinėjasi, elgiasi atitinkamai taip, kaip būdinga jų personažams. Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio.

Pagrindiniai Užgavėnių Personažai

Lašininis, Kanapinis, Giltinė, Meška... Be šių personažų neįsivaizduojama tradicinė Užgavėnių šventė. Seniau Žemaitijoje, o dabar jau ir visoje Lietuvoje Užgavėnės neįsivaizduojamos ir be tokių persirengėlių personažų kaip Giltinė, Laikas, Angelas, Aptiekorius (Vaistininkas), Arklys, Meška, Velnias, Gervė, Ožys, Gaidys, persirengėlių eiseną ir, svarbiausia, Morę saugantis „Stražninkas“ (Sargybinis).

Pagrindiniai Užgavėnių veikėjai: seniausieji - gervė, ožys, meška, velnias; vėlesni: žydai, vengrai daktarai, giltinė, čigonai, vestuvininkai, kareiviai (caro, sovietiniai ar kitokie, priklausė nuo laikmečio). Persirengėlių kompanijai dažniausiai vadovavo Užgavėnių vadas. Persiregėlių grupėje buvo rinkikas (dar vadintas kiaušianešiu) ir muzikantai (vienas arba du).

Lašininio ir Kanapinio Kova

Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę.

Morė

Labai daug kur laužų liepsnos pasiglemš ir vieną pagrindinių atributų - Morę. Ji - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama ant laužo tam, kad vėliau atgimtų. Žemaičių Morė yra panaši į įvairioms Europos tautoms žinomas mitines būtybes, kurios vadinamos Maromis. Apeigų pabaigoje Morė deginama. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Užgavėnių Kaukės (Lyčynos)

Prieš rinkdamiesi kaukę ar ją darydami, pasižiūrėkime, kokios yra ir kaip atrodo tradicinės, persirengėlių dėvimos žemaičių Užgavėnių kaukės. Tai galima pamatyti muziejuose, kur saugoma daug senų ir pastaraisiais metais suaugusiųjų bei vaikų padarytų kaukių bei nuotraukų, kuriose įamžintos Užgavėnių švenčių akimirkos. Pasirinkimas didžiulis.

Nuo seno buvo įprasta, kad Užgavėnių persirengėliai (Žemaitijoje jie daug kur Užgavėnių žydais vadinami) susimesdavo į būrelius ir vaidindavo keliaujančius pirkliais prisistatančius mainikautojus žydelius, apsimetėlius ubagus, persenusių jaunikių piršlybų dalyvius, visas ligas gydančius, ypač jaunas mergeles mėgstančius apčiupinėti, jų širdelių dūžių paklausyti daktarus, o kur dar raganos ant šluotų, fotografai.

Kaukes galima pasidaryti iš įvairiausių medžiagų - popieriaus, kartono, tošies, avikailio, odos, gyvulių kaukolių, kaulų ir t. t. Reikia pasidaryti ir pasirinktam personažui reikalingus atributus. Dažniausiai tai įvairios lazdos, kardai, iš medžio išskobti termometrai, iš šiaudų ar kitų medžiagų prikimštos persirengėlių kupros ir kt. „Daktarai“ nešasi krepčius su medicinos įranga ir vaistais, „ubagėliai“, „žydeliai“ (jie dar vadinami kupčiais) - praventui susidėti skirtas terbeles. O kur dar botagai, virvės, įvairiausios gertuvės ir kt.

Būsimiems „daktarams“, „Giltinei“ iš anksto reikėtų pasirūpinti „Gyvenimo knyga“, kurią skaitydamas Užgavėnių dieną galėtum „užkabintiems“ praeiviams jų artimiausią gyvenimą nupasakoti. „Čigonėlių“ rankose, be abejo, tą dieną svarbiausios - kortos. Dažnai jos nešasi ir „vaiką“ - į audeklus suvyniotą lėlę.

Beje, seniau per Užgavėnes persirengėliai būdavo tik vyrai. Dabar kartu su jais į šventės šurmulį lygia dalimi įsitraukia ir moterys. Persirengėlių rūbai - patys įvairiausi, tik ne kasdieniai. Svarbu, kad jie išsiskirtų, būtų priderinti prie kaukės ir išryškintų persirengėlio vaidinamo personažo išvaizdą bei charakterį. Bus pats tas, jei vaidindamas mešką, užsivilksi kokius išverstus kailinius. „Ubagėliui“ pravers suplyšusi sermėga, „Žydeliui“ - juoda barzda ir tokios pačios spalvos kepurė su snapeliu, o „Čigonėlė“ tikrai atkreips dėmesį, jei sklaidysis ilgais, ryškių spalvų sijonais bei skaromis. Išvaizdą atitinkamai pagal pasirinktą personažą reikėtų paryškinti dažais, suodžiais, miltais, pelenais.

Užgavėnių Patiekalai

Užgavėnės - paskutinė nuo Kalėdų besitęsiančio Mėsėdžio (žem. Mėsieda) diena, kurią keičia Pelenų diena (Pelenija), o su ja prasideda ir gavėnia, kurios metu nėra vietos nei linksmybėms, nei mėsišku, riebiu maistu apkrautiems stalams. Tad, žinant, jog tavęs laukia ilgas, iki pat Velykų užsitęsiantis gavėnios pasninko laikas, per Užgavėnes norisi prisidūkti ir sočiai bei skaniai pavalgyti.

Taip daryti nuo seno įprasta, nes būdavo tikima, kad jei per Užgavėnes daug, riebiai ir sočiai pavalgysi, visus metus stiprus būsi. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Kai kas sakydavo, kad tų patiekalų per dieną turėtų būti net septyni, devyni ar dvylika ir kad tiek pat kartų tą dieną reikia valgyti ir suvalgyti viską, kas padėta ant stalo, nes juk kitą dieną, t. y. Bandykime jų, kaip kad būdinga ir Kūčių stalui, priskaičiuoti dvylika.

Tradiciniai Užgavėnių Patiekalai

• Blynai. Ne tik miltiniai - juos galima kepti ir iš tarkuotų bulvių, bet Žemaitijoje dažniausiai valgomi, purūs mieliniai blynai (rūgštūs mieliniai blynai - iš seno mus pasiekęs tradicinis šios šventės patiekalas).
• Šiupinys su virta kiaulės uodega. Tai nuo seno žemaičių mėgstamas Užgavėnių valgis, kuris pagaminamas sumaišius virtas kruopas, pupeles, žirnius, truputį įbėrus miltų, viską dar kiek pašutinus ir užpylus pakepintų svogūnų bei lašinių spirgučių.
• Kunkis (Žemaitijoje šis patiekalas dažniausiai šutyne vadinamas). Tai šutintos bulvės su mėsa (dažniausiai kiaulienos šoninė ar kita šiek tiek lašinuko turinti mėsa, su kauliukais ar be jų).

Kiti Užgavėnių Papročiai ir Tradicijos

• Per Užgavėnes reikia važinėtis ir, jei tik įmanoma, rogėmis (geriausiai, jei važiuoji stačias) ir ne tik po savo laukus, bet ir kaimynus, net kitus kaimus aplankydamas.
• Supimasis - tradicinė Užgavėnių pramoga. Sūpynes įtaiso daržinėje ar kieme. Sakydavo: kuo aukščiau įsisupsi, tuo ilgesnis bus linų pluoštas.
• Iki Užgavėnių reikia užbaigti visus sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus.

Per Užgavėnes nuskinama vyšnių šakelių, jos atitinkamai pažymimos ir pamerkiamos į vandenį. Sakoma, kad tas, kurio suskintos šakelės iki Velykų pražįsta, greitai ištekės arba ves. To, kurio tik lapeliai išsiskleis, tais metais sau poros dar neras.

Sakoma, kad per Užgavėnes negalima namuose sėdėti. Jei Užgavėnes verpsi, ausi - pirštai bus taukuoti, todėl tokį verpalą ar audimą greitai pelės sukrims. Jei nori, kad vasarą gyvuliai ganykloje visada krūvoje būtų, po Užgavėnių vaišių šaukštų, peilių, šakučių neplauk, o surišk juos šiaudais ar juosta ir palik per naktį gulėti.

Į Lietuvos nemateralaus kultūros paveldo vertybių sąvadą 2017 m. įrašyta 1971 m. Kurtuvėnų Užgavėnės vyksta kasmet antradienį, likus septynioms savaitėms iki Velykų.

Mūsų krašto klimatas nelepina žmonių: senovėje žiemą jie nelengvai išgyvendavo, dažnokai tekdavo ir pabadauti. Privalu būdavo maistą taupyti ir kaip nors išlaikyti grūdų atsargas pavasario sėjai. Buvo sakoma: ,,Mes užgavėsim, tegu užsigavi mūsų bėdos ir nelaimės“. Ir šaltienos likučiais namiškiams patepdavo kojas ir rankas. Tikėta, kad gyvatės neįkirs. Gabalėlį lašinių nuo šventinio stalo pasidėdavo atskirai - nublizginti noragui, kai ateis laikas pirmąją pavasario arimo vagą versti ir rankoms patrinti, išėjus į kviečių ar kanapių sėją, kad paukščiai pasėlio nelestų.

Tradicija	Aprašymas
Persirengėliai	Žmonės persirengia įvairiais personažais (raganos, velniai, žydai, čigonai ir kt.) ir kelia triukšmą.
Kaukės (Lyčynos)	Gaminamos iš įvairių medžiagų ir vaizduoja anapusinio pasaulio būtybes.
Lašininio ir Kanapinio kova	Simbolinė kova tarp žiemos ir pavasario.
Morės deginimas	Sudeginus Morę, išvaroma žiema ir skatinamas derlingumas.
Vaišės	Stengiamasi sočiai pavalgyti, ypač riebaus maisto, kad visus metus būtų stiprūs.
Važinėjimas rogėmis	Tikima, kad kuo toliau nuvažiuosi, tuo geriau augs javai ir linai.

---