Praėjusių metų pabaigoje Utenos mėsa paminėjo savo veiklos 30-metį. Nors oficialiai skelbiama, kad įmonės istorijos pradžia - 1975-ųjų gruodis, tačiau iš tiesų UAB Utenos mėsa gyvuoja tik ketvirtus metus.
Privatizavus Utenos mėsos kombinatą 1992 metais buvo įkurta bendrovė Mėsa, kuri, kaip tvirtino J.Belkevičius, dirbo pelningai, įsigijo naujus mėsos perdirbimo įrengimus. Keliems tūkstančiams akcininkų iki 1998-ųjų buvo mokami dividendai. Vėliau akcininkai gavo laiškus, kuriuose tvirtinama, kad įmonė plečiasi, vyksta statybos ir pelnas skiriamas bendrovės plėtrai.
Apie 2000-uosius metus akcininkams pradėjo skambinti pirkėjai, kurie siūlėsi supirkti 16 litų vertės įmonės akcijas už kelis ar net keliolika kartų mažesnę kainą. Aš, kaip ir tūkstančiai kitų smulkiųjų Mėsos akcininkų, nenorėjau pusvelčiui parduoti pelningai dirbančios įmonės akcijų, už kurias mes mokėjome ne tik investiciniais čekiais, bet ir grynaisiais, - prisiminė kaunietis.
Dar po dvejų metų smulkiuosius akcininkus pasiekė informacija, kad kontrolinį Mėsos akcijų paketą įsigijo Biovela ir Maisto pramonės investicijos. Netrukus Mėsa įsteigė antrinę įmonę Utenos mėsa, kuri perėmė gamybą ir mėsos gaminius rinkai ėmė tiekti savo vardu.
Pastarieji metai Utenos mėsai, priklausančiai Biovelos grupei, buvo gana sėkmingi: pernai pasiekta rekordinė 192 mln. litų apyvarta, t.y. triskart didesnė nei 2004-aisiais, įdarbinta net 600 darbuotojų, pagaminta per 18 tonų gaminių.
Tačiau žinių apie Mėsą srautas visiškai išseko, tad J.Belkevičius nutarė pasidomėti, kaip sekasi šiai įmonei. Nuvykęs į Uteną buvau nustebintas įvykusių pokyčių. Už bendrovės vartų pasitikusi apsauga privertė suabejoti, ar nebūsiu patekęs į karinės įmonės teritoriją. Kai prisistačiau esąs Mėsos akcininkas, išgirdau, kad tokios įmonės nėra. Buhalterijoje man paaiškino, kad čia veikia Utenos mėsa, - pasakojo smulkusis akcininkas.
Vis dėlto vėliau kauniečiui pavyko gauti informacijos ir apie Mėsos akcininkus, ir apie įmonės veiklą, nors naujienos akcininko nepaguodė. Abi minėtos įmonės yra įsikūrusios tuose pačiuose pastatuose, tačiau bendrovėje Mėsa dirba vos 14 žmonių.
Labiausiai smulkųjį akcininką glumino žinia, kad Mėsa savo dukterinei įmonei perdavė visas gamybines patalpas ir nuo 2004-ųjų nutraukė gamybinę veiklą. Šiuo metu Mėsa užsiima tik įrengimų ir nekilnojamojo turto nuoma.
Tokia situacija man priminė liūdnai pagarsėjusią bendrovę Sekundė ir Sekundės banko istoriją. Viename kabinete dirbo uždaroji akcinė bendrovė, kitame - bankas. Žodžiu, tai tipinis pavyzdys, kaip sunaikinti pelningai dirbančią įmonę ir kartu atsikratyti smulkiųjų akcininkų, kad jiems nereiktų mokėti dividendų. Galbūt visai netrukus išgirsime apie Mėsos bankrotą, juolab kad įmonė dirba nuostolingai. Matyt, antrinė įmonė tik tam ir buvo įkurta, kad jai tektų pelninga veikla, o nuostoliai liktų Mėsai. Kas gali paneigti, kad leidžiant įstatymus sąmoningai paliekamos spragos, kuriomis pasinaudoję stambūs investuotojai gali legaliai nusavinti smulkiųjų akcininkų turtą, - svarstė J.Belkevičius. Jo žiniomis, 2004 metais Mėsos nuostoliai siekė 1,2 mln. litų.
Akcininkui įtarimų sukėlė ir Mėsos generalinio direktoriaus Valentino Vaitonio atsiųstas raštas, kuriame teigiama, kad Utenos mėsa yra visiškai savarankiška įmonė, o Mėsa tėra jos steigėja ir viena akcininkių.
J.Belkevičius dėl bendrovėje Mėsa įvykusių pokyčių net galvojo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau, išgirdęs, kad Utenos mėsai visai neseniai vadovavo buvęs FNTT pareigūnas, nuleido rankas.
Bendrovės Mėsa akcininkai kartu yra ir Utenos mėsos akcininkai, kadangi šios bendrovės yra glaudžiai susijusios. Smulkieji akcininkai nėra nušalinti nuo įmonių veiklos ir jų turto niekas neketina nusavinti, - tvirtino Biovelos grupės vadovas. Anot jo, kalbėti apie dividendų mokėjimą dar anksti: Utenos mėsa jau pradeda atsigauti, prieš tai dešimt metų įmonė tik silpnėjo.
Pernai nemažai investavome, paėmėm kreditus iš bankų, tad šiemet ir kitąmet grąžinsim paskolas. Galbūt vėliau dividendai ir bus mokami. Tuomet smulkieji akcininkai tikrai nebus pamiršti.
V.Kantauskas užtikrino, kad smulkieji akcininkai niekada nebuvo ignoruojami, tačiau jie patys nesidomėjo įmonės veikla, neatvykdavo į akcininkų susirinkimus.
Kai reikėjo spręsti investicijų klausimą, nė vienas jų neatsiliepė. Sunku surinkti tokį didelį smulkiųjų akcininkų skaičių, nors informacija apie susirinkimus visada paskelbiama spaudoje, - teigė Utenos mėsos generalinis direktorius. Jo teigimu, iš daugiau kaip 3,5 tūkst. Mėsos akcininkų įmonės veikla domisi tik 10-15 žmonių.
Dauguma smulkiųjų akcininkų ignoruoja kvietimus dalyvauti susirinkimuose. Paklaustas, kas akcininkų lauktų bankrutavus Mėsai, V.Kantauskas šiek tiek abejodamas sakė, kad jiems greičiausiai liktų dalis Utenos mėsos akcijų, nors pripažino, kad dėl to reiktų pasikonsultuoti su juristais.
Po gana sėkmingų verslui praėjusiųjų metų nemažai šalies įmonių svarsto, kaip paskirstyti pelną, mokėti dividendus ar ne. Viena stambiausių šalies mėsos perdirbimo įmonių Utenos mėsa artimiausius dvejus metus dividendų mokėti neplanuoja. Tačiau bendrovės vadovams dėl to tenka aiškintis smulkiesiems akcininkams, kurie nuogąstauja būsiantys nustumti į šalį nuo pelno pyrago dalybų.
Įstatymai visiškai negina smulkiųjų akcininkų, kurie ne tik neprileidžiami prie įmonės valdymo, bet ir bet kada gali netekti įdėtų pinigų, - įsitikinęs kaunietis Jeronimas Belkevičius, smulkusis Utenos bendrovės Mėsa akcininkas. AB Mėsa nėra tokia garsi kompanija kaip jos dukterinė įmonė - Utenos mėsa, šiuo metu patenkanti tarp trijų didžiausių šalies mėsos perdirbimo bendrovių.
Utenos mėsos kombinato pagrindiniai įvykiai| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1975 | Oficiali Utenos mėsos kombinato istorijos pradžia. |
| 1992 | Įkurta bendrovė "Mėsa" privatizavus Utenos mėsos kombinatą. |
| 1998 | Dividendų mokėjimas akcininkams baigėsi. |
| apie 2000 | Akcininkams pradėti siūlyti supirkti akcijas už mažesnę kainą. |
| 2004 | Bendrovė "Mėsa" nutraukė gamybinę veiklą ir užsiima tik nuoma. |