Šiame straipsnyje apžvelgiama informacija, susijusi su maisto pramonės įmonėmis Lietuvoje, įskaitant Utenos "Mesa" ir kitas įmones, dalyvaujančias maisto gamybos ir perdirbimo sektoriuje.
Agurkų šventė Kėdainiuose
Liepos 13 dieną senajame Kėdainių miesto parke vyko tradicinė kulinarinio paveldo ir pramogų šventė - „Agurkų šventė“. Šventė prasidėjo 14 valandą. Šventės organizatoriai tikėjosi pavaišinti ne mažiau kaip 400 šventės pramogautojų. Viename iš pirmųjų kulinarinių festivalių - Agurkų šventėje Kėdainiuose - ant grilio buvo čirškinama, skrudinama 22 metrai dešros, 22 kilogramai šviežių bulvyčių ir ruošiama 22 kilogramai net vienuolikos skirtingų rūšių agurkų salotų.
Šventės mugė išsiskyrė dalyvių gausa ir asortimentų įvairove. Mugės dalyviai suvažiavo iš įvairių Lietuvos miestų, buvo dalyvių ir iš legendinio Ekaterinburgo. Prekymetis prasidėjo nuo 14 valandos ir veikė iki pat sutemų. Čia buvo galima įsigyti ne tik tautodailės dirbinių ir tautinio paveldo produktų, bet ir skaniai ir sočiai pavalgyti. Blynų, mėsainių ir šilkinės košės kvapas viliojo iš tolo.
Švenčių kalendoriuje liepos mėnesio antrąjį šeštadienį įsitvirtinusi Agurkų šventė dažniausiai praneša du dalykus: atėjo vidurvasaris ir atpigo agurkai. Šventės data prieš daugiau kaip 20 metų buvo parinkta atsižvelgiant į agurkų augintojų veiklos ypatumus. Tokiu metu patys pirmieji − brangiausi − agurkai jau parduoti, derlius gausus, kaina kritusi - reiškia, ir didysis darbymetis yra pasibaigęs. Tokiu metu galima ir atsipūsti. Dieną kitą praleisti lengviau. Na, o taupiosios šeimininkės stoja prie puodų ir ruošia agurkus žiemai: raugia, marinuoja, konservuoja.
Agurkų šventės siela − režisierė Daiva Urbonienė sako, kad Agurkų šventė niekada neišsisemia. „Mūsų agurkų šventė - unikali ir vienintelė tokia. Didžiausias jos tikslas buvo pagerbti augintoją, žemdirbį, kuris gražiausią sezoną − vasarą sunkiai triūsia, kad užaugintų skanių ir maistingų daržovių visiems. Dėl to pirmosiose šventėse rinkome Agurkų karalius. Dabar jau nebe. Šiandien tai bene linksmiausia šventė suaugusiems žmonėms, kurioje gali pramogauti ir ragauti“, − pasakoja režisierė.
Šventėje tradiciškai kasmet įsikuria 11-os rajono seniūnijų kiemeliai, kuriuose vyksta vis skirtingos pramogos, patiekiami gardžiausi patiekalai, demonstruojami amatai ir geriausia miestelių žmonių išmonė bei rodomas atstovaujamo krašto savitumas, prasmingiausios tradicijos. Agurkų šventėje susitinka kartos ir kaimynai, agurkų augintojai ir perdirbėjai. Taip pat kasmet vyksta šeimininkų varžytuvės. Nebrangus agurkas pačiame vidurvasaryje tinka ir pramogoms.
Agurkų šventės programa
- 14:00 Mugė
- 16:00 Kėdainių rajono seniūnijų kiemeliai: kulinarinio paveldo pristatymai ir amatų demonstravimai, liaudies muzikantų pasirodymai, inovatyvioji „Gurkė“ ir unikalus projektas „Kėdainių ūsai“, šeimininkių varžytuvės „Skonių puokštė“, čempionatas „Žaliasis balionsviedis. Gaudyk! Nežiopsok!“
- 18:00 Prasidės koncertinė programa. Kėdainių kultūros centro Kalnaberžės skyriaus liaudiškos muzikos kapela „Beržynėlis“, popduetas „Du Donatai“, muzikinis projektas „Švieski man vėl“ (Kauno bigbendas ir Povilas Meškėla pristato maestro Stasio Povilaičio dainas).
Maisto pramonės lyderiai
Rolandas Viršilas, pernai puikius rezultatus demonstravusio „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius, dalinasi šių metų tendencijomis. Pasak jo, per devynis šių metų mėnesius pardavimai pakilo 2,3%, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šalyje jie liko stabilūs, o štai eksportas išaugo 28%. Ypač didėjo sidro ir energinių gėrimų (atitinkamai 26% ir 32%) pardavimai.
Marijampolės įmonė yra užsibrėžusi didindama našumą bei efektyvumą ir automatizuodama procesus didinti konkurencingumą. „Per šiuos ir ateinančius metus grupės investicijos sieks apie 50 mln. Eur“, - skaičiuoja Mantas Agentas, „Mantinga Group“ generalinis direktorius.
Monika Jasiulionienė, gamybos direktorė, pabrėžia, kad nuolat gamybą modernizuojanti bendrovė dėmesį fokusuoja į tai, kas susiję su įrangos naujovėmis, inovatyviomis technologijomis, susijusiomis su ateities maistu, tendencijomis, aplinkosauga bei tvarumu. „Nuolat ieškome naujų inovatyvių technologijų. Ir 2025 m. galėsime pasiūlyti daugiau naujų produktų“, - žada gamybos vadovė.
A. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad dešimtuke nėra mėsos perdirbėjų - jiems 2023-ieji nebuvo labai sėkmingi. Labiau žinomos bendrovės - „Krekenavos agrofirma“, „Nematekas“, „Samsonas“ - pelnų neaugino arba vis dar turi itin mažus pelningumo rodiklius. Išimtis būtų UAB „Biovela-Utenos mėsa“, kuri nors nepasiekė 1% pelningumo, pelną paaugino tiek, kad pateko į TOP 20.
Žilvinas Lenktaitis, „Biovela Group“ vykdomasis direktorius, sako, kad šiemet „Biovela-Utenos mėsa“ metus baigs su daugiau kaip 10% apyvartos augimu. Be to, šiemet baigti du stambūs investiciniai projektai. „Paleidome antrąją jautienos maltinių liniją ir netrukus dvigubinsime kiaulienos apdirbimo pajėgumus, atidarę antrąją skerdimo liniją“, - pasakoja direktorius.
Audrius Mackevičius, žaliavas maisto pramonei tiekiančios UAB „Minordija“ vadovas, sako, jog kasmet vis geresni jo vadovaujamos įmonės rezultatai rodo, kad ir maisto pramonei sekasi neprastai. „Sakyčiau, maisto pramonė auga. Pienas, ledai, konditerija, konservavimas, įskaitant ir žuvų konservavimą, - mūsų tiekimo srityje mažėjimo ar stovėjimo vietoje nesijaučia.
Parama diabetu sergantiems
Straipsnyje taip pat minima Lietuvos diabeto asociacijos veikla ir parama diabetu sergantiems žmonėms. Buvo organizuojamos stovyklos, kuriose dalyviai mokėsi įveikti ligą, atliko gyventojų kraujo profilaktinius tyrimus. Stovyklautojų žinios bei praktiniai komplikacijų prevencijos gebėjimai įvertinti pagal LDA paruoštas anketas. Taip pat buvo įrengtas naujas mokymo kabinetas, kuriame cukriniu diabetu sergantys žmonės gali nemokamai pasikonsultuoti rūpimais gydymo, savikontrolės, mitybos, fizinės veiklos ir įvairiais socialiniais klausimais.