pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ukmergės Turgus: Istorija, Dabartis ir Darbo Laikas

Šimtmečiais turgus buvo pagrindinė prekybos vieta, turėjusi didelę reikšmę ekonominiam, socialiniam gyvenimui ir žmonių bendravimui. Gyventojai čia traukdavo ne tik pirkti ar parduoti, bet ir susitikti, pasižmonėti. Laikas kai kurias tradicijas pakeitė.

Nors atėjo plataus asortimento prekybos centrų ir parduotuvių laikai, šiandien turgus miestiečius vis dar traukia. Pirmiausia - dėl šviežios, vietinių ūkių produkcijos, galimybės apsipirkti ekologiškai, tačiau ne ką svaresnė priežastis - nauji, šiuolaikinio turgaus atributai, jį pavertę madinga kasdienio gyvenimo mieste dalimi ir turistų traukos centru. Tai - viso pasaulio skonius siūlančios krautuvėlės ir užkandinės, gurmaniški skanumynai, barai ir netikėti sendaikčiai.

Tačiau Ukmergės turgus iki šiol yra gausiai žmonių lankoma vieta. Jame prekiauja mūsų rajono, taip pat tolimesnių vietovių gyventojai. Kelią į turgavietę žino ne tik ukmergiškiai, čia neretai atvyksta pirkėjai iš Vilniaus, kitų miestų ir rajonų. Nuolatiniai pirkėjai pastebi, kad per kelerius pastaruosius metus labai pasikeitė Ukmergės turgaus veidas - daug investuota į prekybos vietų atnaujinimą, aplinkos tvarkymą.

Istorija

Archyvuose išlikę dokumentai liudija, kad turgus Ukmergėje veikė jau XVIII a. pradžioje. Nors jo vieta kelis kartus keitėsi - buvo įsikūręs Ramygalos gatvėje, Kęstučio aikštėje, prekyba niekada nenutrūko. 1882 m. arklių turgus ir dalis žuvų turgaus atkelta į Vienuolyno gatvę.

1857 m. 1925 m. metais Ukmergės turgus veikė Vienuolyno gatvėje. 1912 m. Ukmergės miesto dūma priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino prekiavimo turgų aikštėse Ukmergės mieste tvarką ir uždraudė pragyvenimui reikalingų produktų perpirkinėjimą. Tų pačių metų gruodžio 24 d. Kauno gubernatorius patvirtino Ukmergės miesto dūmos nutarimą, taip pat uždraudė pragyvenimui reikalingais produktais prekiauti iš vežimų keliuose, gatvėse, užvažiuojamuosiuose kiemuose. Prekyba galėjo vykti tik Ukmergės miesto bendruomenės valdybos specialiai paruoštose vietose - Turgaus aikštėje, Turgaus arba Cerkvės (dabartinė Vienuolyno) gatvėse ir Arklių turguje.

Kadangi Ukmergės turgavietė buvo pačiame miesto centre (dabartiniame Pilies parke, Vienuolyno g.), o turgūs „esti gana gausingi“, 1931 m. miesto valdyba priėmė nutarimą ją iškelti „nuošalesnėn vieton“. 1932 m. Ukmergėje galiojo leidimas „rengti turgus kiekvieną ketvirtadienį, o prekymečius (muges) - pirmą šiokiadienį po šv.

1934-ųjų lapkritį paprastais netašytais akmenimis baigta grįsti didžioji miesto turgavietė. 1935 m. sausį Ukmergės miesto taryba nutarė anksti pavasarį pradėti naujojoje turgavietėje halės statybą, kad vasaros pabaigoje joje būtų galima pradėti prekiauti maisto produktais. Halei vietą parinkti sudaryta komisija, kurioje buvo trys gydytojai. Naujoji halė atidaryta 1937 m. birželį, salėje buvo apie 100 prekystalių, jie sustatyti keturiose eilėse. Čia pardavinėti įvairūs maisto produktai, žuvys, daržovės. Halė turėjo tris plačius įėjimus, aplink ją įrengtas 3 metrų pločio šaligatvis. Jos pastatymas miesto savivaldybei kainavo daugiau kaip 60 tūkst.

Centrinės turgavietės aikštėje įrengti maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos kioskai, prekystaliai prekiauti šviežiomis daržovėmis, medumi, vaisiais, uogomis, gėlėmis. Senojo Ukmergės turgaus vietoje veikiančiame ūkininkų turguje nuolat prekiaujama grūdais, sėklomis, kitomis žemės ūkio kultūromis, įvairiais žemės ūkio padargais, namų apyvokos daiktais… Rudenį ir pavasarį vykdavo gausios sodinukų mugės.

Vis tik nemaža dalis šios akmenimis grįstos ir aptvertos, beveik du hektarus užimančios teritorijos nebuvo pilnai išnaudojama. 2020-ųjų pavasarį, šalyje paskelbus karantiną ir turguose griežtai apribojus prekybą, čia iš centrinės turgavietės perkelti prekiautojai sodo ir daržo prekėmis. Šis sumanymas pasiteisino. Čia daug erdvės, prekiaujantiesiems galima užtikrinti saugius atstumus. Dar vienas šios prekyvietės privalumas - pakankamai daug vietos atvykstančiųjų automobilių parkavimui. Juos galima statyti ne tik aplinkui naujai įrengtose aikštelėse, bet ir pačioje turgavietėje.

Pernai kilo mintis čia įkurdinti bagažinių turgų, rudenį idėja buvo įgyvendinta. Abi prekyvietes valdančios UAB „Ukmergės paslauga“ vadovas teigė, kad kiekvienais metais įmonė investuoja į turgaus atnaujinimą: „Centrinėje turgavietėje pastatėme naujus paviljonus ir pavėsines, įrengėme naują lauko apšvietimą, lietaus kanalizaciją, atnaujinome dalį teritorijos dangos. Jau pradėtas dar vienas naujas rekonstrukcijos projektas - halės arkadų stiklinimas. Pasak V. „Mums rūpi, kad turgavietėje būtų patogu dirbti prekiautojams, lankytis pirkėjams. Pagal galimybes įsiklausome į klientų lūkesčius, rūpinamės ir aplinkos tvarkymu. Taip pat V.

Maisto pasirinkimas Ukmergės turguje

Norintys į kulinarinę patirtį pasinerti nedelsiant - turguje suras įvairų maistą gaminančių užkandinių bei restoranų. Nuo skaniausių šviežutėlių kepinių, pyragų ir kitų skanėstų, lietuvių taip mėgstamų mėsainių ir griliaus patiekalų, iki autentiškos pasaulio virtuvės: itališkų, turkiškų, azietiškų skonių.

Žiežmarių Mėsos Asortimentas

Žiežmarių mėsos asortimentas išties įspūdingas: šaltai rūkyti rankomis rišti skilandžiai, vytinti gaminiai, dešros, dešrelės, skaniausi lašiniai, vyniotiniai, švelniausias paštetas ir mėsinga šaltiena, bei daugybė kitų gaminių.

  • Šaltai rūkyti gaminiai ypač vertinami mėsos mėgėjų, nes jie rūkomi naudojant alksnio bei ąžuolo pjuvenas ir yra lyg iš močiutės kaimo atvežti tikro kaimiško dūmo prisotinti delikatesai.
  • Karštai rūkyti gaminiai savo ypatingą skonį įgauna prisotinti aromatingo dūmo aukštoje temperatūroje, todėl mėsa tampa sultingesnė bei švelnesnė.
  • Virti ir kepti gaminiai paruošiami specialiu terminio apdorojimo būdu, kiekvienam gaminiui suteikiant nepakartojamą savitą skonį.
  • Vytinti ir sūdyti gaminiai Sūdyti gaminiai paruošiami sausu būdu, lygiai taip, kaip senovėje šį amatą praktikavo mūsų protėviai. Tradicijų išlaikytą skonį pabrėžia kiekvienam gaminiui tinkamai parinkti išskirtiniai prieskoniai. Vytinti gaminiai džiovinami specialioje patalpoje atitinkamoje temperatūroje; šios produkcijos pagaminimo procesas yra ilgiausias ir griežtai kontroliuojamas.

Mūsų produktai vilioja mėsos mėgėjus ne tik savo puikiu skoniu, bet ir patrauklios kainos bei aukštos kokybės santykiu. Todėl įvertinkite mūsų pastangas būti arčiau Jūsų!