Atėjus pavasarinei sėjos metui, ūkininkai vis dažniau žvalgosi tiek į žemę, tiek ir į dangų. Ir kaip nesižvalgysi, jei balandžio vidurys „nudžiugino“ stipriomis šalnomis, o dažną dieną įkyriai lyja ir šiluma nesiekia nė 10 °C. Įmirkusios dirvos sėją stabdo iki geresnių orų. Tačiau sinoptikai artimiausią savaitgalį kai kuriose Lietuvos vietovėse žada net sniegą...

Situacija Šiaulių ir Akmenės rajonuose

Pamiškėse, prie kelių, atviruose plotuose sugulę Šiaulių r. Šakynos seniūnijos laukai pavasario sulaukė nevienodai išdžiūvę ir pasiruošę pavasarinei sėjai. Aukštesnėse vietovėse žemė spėjo ir papilkėti, žemesnėse, prie durpžemio juoduoja sunkiai technikai įveikiami plotai.

Kitoje Šakynos seniūnijos pusėje, Gruzdžių link, žemės irgi daugumoje vietų drėgnos ir dar nuolat laistomos lietaus. Poviliškiuose, prie Gruzdžių, bulves ir grūdines kultūras auginantis Edas Sasnauskas prisipažino, jog laukus tik bando judinti, apie sėją dar negalvoja.

Ūkininkų patirtis

Šiose apylinkėse jau ilgiau negu du dešimtmečius - nuo 2000-ųjų - ūkininkaujantis Arūnas Gedaminskas gaudo kiekvieną geresnio oro minutę, kad nesuvėlintų sėjos darbų. Nuo trečiadienio ryto ūkininko laukuose jau burzgė technika - maždaug 22 ha plote buvo sėjami vasariniai salykliniai miežiai. 1 ha apsėti reikia 200 kg sėklos. Dalį sėklų A.

Trumpam traktorių su sėjamąja sustabdęs, Silvas sakė skubantis kuo greičiau ir daugiau šiandien nuveikti. Ūkininkas džiaugėsi, kad į pagalbą, jei reikia, atskuba visi trys sūnūs, o dukra pietumis pasirūpina. Vyriausiasis sūnus jau dirba agronomu, antrasis - dar tik bus agronomas, baigia trečiąjį studijų kursą, trečiasis - inžinierius.

Šakynos apylinkėse ūkininkaujantis Gražvydas Griškus vasarinėmis kultūromis - cukriniais runkeliais, vasariniais kviečiais, miežiais ir pupomis - turi apsėti 700 ha. „Nepaisant sudėtingų oro sąlygų, pradėjome sėti pupas, vėliau - miežius. Dabar perėjome jau prie runkelių. Neramu dėl prognozuojamų orų. Sinoptikai kai kur žada ne tik lietų, bet ir sniegą. Kas čia žino, kur, kam ir kiek klius. Pamenu, jog ne taip seniai net gegužės mėnesį buvo smarkai atšalę ir prisnigę.

Su Šakynos seniūnija besiribojančios Akmenės r. Kruopių seniūnijos ūkininkai dėl sėjos taip pat turi rūpesčių. „Šlapia, nieko negalime daryti. O jau reikėtų sėti miežius, kiek vėliau - ir kukurūzus. Nieko nepadarysi, teks laukti, kol žemė išdžius.

Bulvių kainos ir derlius

Bul­vės brangs! To­kią ži­nią at­vi­ra bur­na sklei­džia mū­sų ša­lies au­gin­to­jai. Ži­nia ne iš pirš­to lauž­ta - pir­mie­ji bul­via­ka­siai liu­di­ja, kad šių­me­tis bul­vių der­lius ge­ro­kai men­kes­nis. Bul­via­ka­sio lai­kas šie­met ma­žiau­siai po­ra sa­vai­čių anks­ty­ves­nis ne­gu anks­tes­niais me­tais. Pa­sak au­gin­to­jo, šie­met der­lius - tik pu­sė to, koks bu­vo praė­ju­siais me­tais. „Du-tris mė­ne­sius per pa­tį bul­vių au­gi­mą lie­taus iš­vis ne­bu­vo.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Rau­dond­va­ry­je, ūki­nin­kau­jan­čio Ze­no­no Ro­žė­no nuo­tai­kos op­ti­mis­tiš­kes­nės. Vis dėl­to jis su­tin­ka: bul­vių kai­nos pre­ky­bos cent­ruo­se grei­čiau­siai kils. „Der­liaus už­teks, bet per­tek­liaus tik­rai ne­bus.

D. Kel­mės ra­jo­no, Gir­ni­kų kai­mo ūki­nin­ko Al­gi­man­to Vaup­šo bul­vės šie­met de­rė­jo 62 hek­ta­ruo­se. Di­des­nią­ją da­lį au­gin­to­jas pla­nuo­ja par­duo­ti ne Lie­tu­vo­je. Lie­tu­viš­kus šak­nia­gum­bius su ape­ti­tu per­ka len­kai, es­tai, do­mi­si veng­rai. Tuo tar­pu Lie­tu­vos su­pir­kė­jai, anot A. Au­gin­to­jas nea­be­jo­ja, kad bul­vių kai­nos kils.

Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Juk­ne­vi­čius ne­lin­kęs dra­ma­ti­zuo­ti si­tua­ci­jos. Bul­vių, taip pat ir vi­sų ki­tų dar­žo­vių, kai­na var­to­to­jams, anot R. Juk­ne­vi­čiaus, ne­prik­lau­so vien tik nuo vi­di­nės rin­kos. Ji esą ženk­liai pri­klau­so ir nuo išo­ri­nės pa­siū­los: jei bul­vių der­lius ge­ras ki­to­se vals­tybė­se, kal­bos apie kai­nų ki­li­mą ne­pag­rįs­tos.

Pasak va­do­vo, Lie­tu­vos au­gin­to­jai šie­met ga­nė­ti­nai skir­tin­gai kal­ba apie bul­vių der­lių. Vie­ni sa­ko, kad jos men­kos, nea­ti­tin­kan­čios pre­ky­bai ke­lia­mų stan­dar­tų. Ki­ti tvir­ti­na, kad di­de­lės, ta­čiau po ke­ru tik vie­na ki­ta.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius visuose susitikimuose, posėdžiuose atkak­liai ieško atsakymo į ūkininkams aktualų klausimą - kodėl dėl Rusijos embargo maistinių bulvių augintojams nenumatyta skirti paramos?

Šiaulių r. Ginkūnų seniūnijos ūkininkas Alvydas Jankauskas bulves auginti pradėjo prieš dvidešimt metų. Tai - šeimos verslas. Bulvėms paskyrė 20 ha.

Didelio daugiašakio ūkio savininkas Edas Sasnauskas iš Gruzdžių seniūnijos irgi stebisi, kodėl Europos Sąjunga bulvių augintojams neskiria paramos, juk dėl embargo nuostolių patyrė ne tik morkų ar obuolių augintojai.

Rajone sumažėjo bulvių plotai, o daržovių - padidėjo: 2013 m. buvo 352 ha, 2014 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. sausio ir spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, bulvių supirkta 14,2 proc.

Smulkaus ūkio šeimininkė Laima Ivaškevičienė iš Sutkūnų bulves ir kitas gėrybes - medų, kopūstus, morkas, svogūnus, česnakus - veža parduoti į ūkininkų turgelį Šiauliuose. Ji planavo plėsti bulvių plotus, bet kol rinkoje ne itin palanki situacija, teks atsisakyti sumanymų.

Pasak ŠKŪS pirmininko R. Juk­nevičiaus, bulvių, palyginti su daržovėmis, auginama gana daug, todėl kompensacijoms prireiktų didelės sumos pinigų, be to, bulvė yra ne daržovė. Požiūris biurokratiškas.

R. Juk­nevičiaus manymu, teisinga būtų atlyginti visiems proporcingai už faktiškai patirtus nuostolius dėl embargo, neskirstant į žemės ūkio sektorius.

Šiaulių r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė apgailestavo, kad ES bulvės priskirtos augalininkystei, jos traktuojamos ne kaip daržovė.

Vedėjos nuomone, reikia remti ne tik vaisių ir daržovių, bet ir bulvių augintojus. Specializuoti ūkiai turi įsigiję bulvių sodinimo ir kasimo kombainus, įsirengę modernias saugyklas, yra investavę dideles sumas, kad galėtų toliau sėkmingai veikti.

Maistinės bulvės yra viena iš nedaugelio ES žemės ūkio produkcijos rūšių, tad ir neturi bendrojo rinkos reguliavimo reglamentavimo, nėra remiamos. Taigi nėra jokio maistinių bulvių ES rėmimo mechanizmo, išskyrus tai, kad nuo 2004 m., į ES įstojus naujosioms šalims narėms, bulvių augintojai galėjo gauti tiesiogines išmokas už jų pasėlius. Reformuojant BŽŪP, nuo 2005 m. mokėti tiesiogines išmokas už bulvių pasėlius.

Tačiau bulvėms užaugti neleidžia masiškai išplitęs bulvių maras. Ypač pavojinga bulvių grybine liga maras jau „paženklino“ bulvių plotus daugelyje kitų apskrities vietovių.

Kelmės rajono bendrovė „Šimšė“ kasmet apsodina bulvėmis po dešimt hektarų, apie 200 tonų bulvių derliaus kiekvieną rudenį išveža parduoti. Bendrovės bulvių lauke Rimšių kaime virkščios dar žaliuoja.

Stambiausias bulvių augintojas apskrityje - ūkininkas Edas Sasnauskas, šalia Gruzdžių (Šiaulių rajonas) auginantis 200 hektarų bulvių, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog bulves jau purškė tris kartus.

Rajonų žemės ūkio specialistai teigia pastebį, jog smulkieji ūkininkai, vildamiesi šiek tiek pajamų gauti už parduodamas bulves, išplėtė bulvių plotus. Tuo tarpu, šiųmetinės bulvių pardavimo kainos turguose ir prekybos centruose nuo pat šviežių bulvių pasirodymo pradžios yra 40- 27 procentais mažesnės už pernykštes.

Ši liga gali pražudyti bulvių virkščias labai greitai - per 7- 10 dienų. Apskritai, purškimui nuo bulvių maro tinka kontaktiniai preparatai „Ataka“, “Ditanas“, “Bravo“ (jų norma hektarui - 2 kilogramai), sisteminio veikimo preparatai “Ridomilas“, “Tatu“ (norma atitinkamai - 2,5 ir 3 kilogramai).

Labai naudinga pavasarį, prieš sodinant bulves, dezinfekuoti jas, palaikyti kelias minutes 1- 2 procentų kalio permanganato tirpale. Šis preparatas absoliučiai nenuodingas, jis sunaikina daugelio ligų pradus, esančius ant bulvių.

Bulvių auginimo problemos

• Nepalankios oro sąlygos
• Bulvių maras
• Rėmimo trūkumas
• Mažos supirkimo kainos

Autoriaus nuotr. citata: Bulvių maras bei nedidelės bulvių supirkimo kainos gerokai praretins bulvių augintojų gretas.

Kaip pažymėjo Gruzdžių seniūnijos seniūnė Nijolė Bagdonavičienė, šiuo metu baigiama asfaltuoti 205 metrų atkarpa Dr. J. Šliūpo gatvėje. Čia klojamas išlyginamasis 4 cm asfalto sluoksnis. Dariaus ir S. Girėno gatvėje buvo vykdomi vandentvarkos darbai, pėsčiųjų takų rekonstravimas atkarpoje nuo Gruzdžių gimnazijos iki Švč. Trejybės bažnyčios, apšvietimo, lietaus tinklų įrengimas. Sutvarkyta už gimnazijos esanti teritorija Šiaulių ir Draugystės gatvių sankirtoje.

Įgyvendinus projektą pagerės viešųjų erdvių estetinė bei rekreacinė vertė, padidės bendruomeninės ir viešosios infrastruktūros saugumas ir gyvenamosios aplinkos kokybė. Miestelio teritorija taps patrauklesnė vietos bendruomenei, visiems seniūnijos ir savivaldybės gyventojams, verslo subjektams, svečiams.

---