Šiaulių žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės teritorijoje aktyviai veikia ne viena žuvininkystės įmonė. Aktyvių žmonių dėka regione plėtojama pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios partnerystė, įtraukiant žvejybos ir akvakultūros sričių atstovus. Sparčiai auga akvakultūros sektorius, saugomas žuvininkystės paveldas, didinamas žuvininkystės įmonių konkurencingumas, o europine parama siekiama toliau plėtoti ekonominę ir socialinę žvejybos ir akvakultūros regionų padėtį, didinti šios veiklos produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą, išlaikyti esamas ir sukurti naujų darbo vietų.
Šiaulių ŽRVVG įsteigta 2013 m. gegužės 16 d. Jos misija - remti vietos iniciatyvas, užtikrinant pilietinės visuomenės, vietos valdžios ir verslo partnerystę, efektyviais būdais skatinti vietos gyventojų socialinį, ekonominį aktyvumą, didinant užimtumą, skatinant vietos verslo plėtrą, stiprinant socialinę integraciją.
Šiaulių ŽRVVG teritorijos vizija iki 2023 m. - išplėtotas žuvininkystės rekreacinis regionas, jungiantis vidaus vandenų žvejybos, akvakultūros ūkinius subjektus, gaminančius kokybišką žuvininkystės produkciją vietos ir užsienio rinkai, užtikrinantis geras žuvininkystės darbuotojų ir bendruomenės narių gyvenimo sąlygas.
Pasak Arvydo Juciaus, reikia paskubėti, nes iki 2014-2020 metų finansinio laikotarpio paramos Lietuvos žuvininkystės sektoriui lieka labai nedaug laiko. Arvydas Jucius vadovauja UAB ,,Šilo Pavėžupis“, puikiai žino, kokia pravarti ES parama šalies žuvininkystės ūkio šakai. Bronius Astrauskas, vadovaujantis UAB ,,Šventjonis“, antrina išsakytiems teiginiams, bei tikisi kad Šiaulių ŽRVVG biudžetas bus nemažesnis kaip 600 tūkst. eurų. Šios lėšos bus skirstomos Šiaulių r, Šiaulių m. Rėkyvos sen., Kelmės r. ir Telšių r., 20 proc. jų bus panaudota šešerius metus paramos įsisavinimui administruoti. Kiekvieną priemonę privalu susieti su žuvininkyste.
UAB ,,Daventa“ direktoriaus Domanto Kizlo ir UAB ,,Žemaitijos žuvis“ direktoriaus nuomone, prioritetai turėtų būti teikiami verslo įmonėms, kuriems padedant buvo suformuotas ES paramos krepšelis. Jis buvo formuojamas atsižvelgiant į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus 2013 m. duomenis. Žinoma, tai neturi būti priežastis kuri apsunkintų pretendentų į paramą padėtį. Nes kaip žinia, pagrindinis atrankos kriterijus yra ir bus darbo vietų kūrimas.
Šiaulių ŽRVVG valdybos pirmininkas Kęstutis Vaičaitis atkreipė dėmesį, kad neatitikę tokių kriterijų rajonai nepateko į ŽRVVG ir negali pretenduoti į ES paramą. „Rusėjo mėnesį pasirašėme sutartį su NMA Šiaulių žuvininkystės regiono vietos plėtros strategijos iki 2023 metų parengimas ir tikimės, kad greitai, kai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengtą strategiją patvirtins, Šiaulių ŽRVVG taip pat parengs savo taisykles ir teiks projektus gauti paramą“.
Kęstutis Vaičaitis primena, kad pareiškėjai teiks paraiškas pagal Šiaulių ŽRVVG numatytus projektus ir priemones, atkreipiamas dėmesys kad pareiškėjai turi būti iš tos teritorijos, kuriai priklauso. Šiaulių ŽRVVG valdybos pirmininko nuomone, prioritetai bus teikiami šia tvarka: pirma - infrastruktūriniai, visuomenės poreikiams skirti projektai, antra - ne pelno siekiantys projektai (mokymai, bendradarbiavimo skatinimas, konferencijos, išvykos ir t. t.). Pareiškėjai gali būti įmonės ir asociacijos. Laukiama idėjų tiek verslo, tiek socialiniams projektams - tik jų finansavimo intensyvumas skiriasi. Vertinant projektus pagal pirmąją kryptį, prioritetai bus teikiami kuriantiesiems darbo vietas.
Todėl buvo suformuota stambi priemonė, į kurią patenka mažos ir vidutinės įmonės, užsiimančios akvakultūra, žuvų auginimu, realizavimu, jų perdirbimu. Paramos intensyvumas verslo pobūdžio projektams - iki 50 proc. Ne pelno siekiantiems projektams parama daug didesnė - intensyvumas iki 95 proc., tiek pareiškėjai gali gauti iš Šiaulių ŽRVVG, kitos lėšos turi būti paties pareiškėjo. Ne pelno siekiantys projektai gali būti skirti valtelėms, rūkykloms, pakrantėms tvarkyti, parama - iki 19 tūkst. eurų. Bendruomenė gali pradėti verslauti, pvz., nusipirkti įrangą su rūkykla.
Priklauso nuo idėjos, kaip norima tas lėšas panaudoti -modernizuoti ūkį, pirkti techniką, statyti, rekonstruoti ir t. t. Šiaulių ŽRVVG projektus gauti paramą numato pateikti keliolika potencialių paramos gavėjų. Kęstutis Vaičaitis pabrėžia, kad pretenduojantieji į paramą privalo žinoti, jog neužtenka turėti tvenkinį ar ežerą. Vertinimo kriterijuose numatyta, kad turi būti įkurta įmonė ar registruota individualioji veikla, sukurta bent viena ar daugiau darbo vietų. Pasak valdybos pirmininko, ES parama turi būti naudojama racionaliai.
UAB „Žemaitijos žuvis“
Uikių miškų (Telšių r.) glūdumoje, Gedrimų kaime, įsikūrusi UAB „Žemaitijos žuvis“ žuvis augina jau ne vieną dešimtmetį. Bendrovės direktorius Feliksas Petkus teigė, kad didelė dalis jų tvenkinių yra nutolę nuo gyvenamųjų vietovių, magistralinių kelių, todėl yra geros sąlygos žuvis - karpius, amūrus - auginti ekologiškai.
„Mūsų tvenkiniai yra miškuose, toli nuo žmonių, todėl kiek paprasčiau laikytis daugybės reikalavimų, pavyzdžiui, nerengti komercinių žūklių, toli yra ir žuvims stresą galintys sukelti šaltiniai. Nes norint auginti žuvis ekologiškai, reikalavimai gana dideli, kaip ir sankcijos už jų nesilaikymą“, - aiškino F. Petkus. Anot F. Petkaus, didžiausią dėmesį ekologiškai auginant žuvis tenka skirti jų pašarams, nes ir šie privalo būti ekologiški. Todėl žuvų augintojai iš aplinkinių ūkininkų perka ekologiškai išaugintus grūdus.
Kasmet UAB „Žemaitijos žuvis“ pardavimui išaugina apie 60 t žuvų, nors buvo laikai, kai išaugindavo net per 100 t. „Iš kasmet parduodamų 60 t žuvų apie 90 proc. yra užauginta ekologiškai. Nors žuvis auginame ekologiškai, bet parduodame jas dažniausiai už įprastiniu būdu išaugintų žuvų kainą, nes nelabai kam ekologiškai išaugintos žuvys įdomios ir nedaug pirkėjų jų ieško. Mes nemenką dalį išaugintų žuvų eksportuojame į Lenkiją, bet ir šios šalies pirkėjams nelabai įdomu, ar žuvys išaugintos ekologiškai, ar ne. Viską lemia kaina, - pasakojo F. Petkus.
Todėl ir esame priversti pardavinėti tiek ekologiškai išaugintas žuvis, tiek ir užaugintas įprastai už panašią kainą, nors savikaina yra labai skirtinga. Ekologiškų žuvų ieško tik įmonės, kurios užsiima žuvų perdirbimu ir ekologiškų maisto produktų gamyba.
Panų kalnas
Netoli UAB "Žemaitijos žuvis" tvenkinių yra Panų kalnas, Mergakalnis - istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai-Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472).
Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai. Tai pailga, smėlėta ir pušimis apaugusi kalva, apie 210 m ilgio ir 100-150 m pločio. Šlaitai nuolaidūs, 5-6 m aukščio. Iš šiaurės, vakarų ir pietų yra tvenkiniai, iš rytų - miškas. Kalvos viršūnė plokščia, ji iškilusi 124,1 m virš jūros lygio. Teritorijos plotas apie 2,5 ha. Prie pat kalno yra Šaltinis. Toliau į visas puses tęsiasi miškai, tik pats kalnas dabar yra nukirstas ir ant jo stovi medine koplytėlė.
Istorija
Panų kalną Lietuvos archeologas Fiodoras Pokrovskis įtraukė į Kauno gubernijos archeologijos žemėlapį, kurį jis išleido Vilniuje 1899 m. Kalną minėjo ir Petras Tarasenka 1928 m. knygoje „Lietuvių archeologijos medžiaga“.
Panų kalno rytinėje dalyje nuo seno stovėjo dvi koplytėlės. Apie vandalizmą šioje vietoje sovietmečiu rašė Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. 1982 m. balandžio 4 d. jos buvo nuverstos ir nustumtos į tvenkinį. Koplytėlės atstatytos 1990 m. liepos mėn.
Legendos ir padavimai
Panų kalnas minimas keliuose padavimuose:
- Tai esą buvusi slėpimosi vieta nuo užpuolusių priešų. Kai kraštą XVII a. užplūdo švedai, ten pasislėpė iš apylinkių subėgusios merginos ir jaunos moterys. Sužinoję po kalnu esant pasislėpusias merginas, švedai užvertę urvo angą ir taip palaidoję apie 2000 merginų ir jaunų moterų. Iš čia kilęs ir kalno vardas. Žuvusiosioms atminti ant kalno buvo pastatyta koplyčia. Kalno papėdės šaltinis laikytas stebuklingu - jo vandeniu gydyta skaudančias akis.
- Kalne stovėjo vienuolynas, kuriame gyveno jaunos panos - vienuolės.
- Stovėjo bažnyčia, kurioje švedų užpuolimo metu slėpėsi mergaitės. Bet jos buvo švedų nužudytos, pati bažnyčia sugriauta.
Kalnas gausiai lankomas maldininkų religinių švenčių metu. Šioje vietoje pradedami Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai (liepos 1-12 d.). Čia duodami įžadai meldžiant sveikatos, laimės.
| Ūkis | Sertifikuotas plotas (ha) |
|---|---|
| A. Zeleckio IĮ | 114 |
| UAB „Akvilegija“ | Nežinoma |
| UAB ,,Armolė“ | Nežinoma |
| UAB ,,Arvydai“ | Nežinoma |
| UAB „Bartžuvė“ | Nežinoma |
| UAB „Birvėtos tvenkiniai“ | Nežinoma |
| UAB ,,Juodasis gandras“ | Nežinoma |
| UAB „Raseinių žuvininkystė“ | 870 |
| UAB „Šventjonis“ | Nežinoma |
| UAB „Vasaknos“ | Nežinoma |
| UAB ,,Žemaitijos žuvis“ | Nežinoma |
| UAB ,,A. Valinsko tvenkiniai“ | Nežinoma |
| UAB „Karpis“ | Nežinoma |