Tytuvėnai - miestas, turintis turtingą istoriją ir kultūrą, kurią puoselėja ne tik vietiniai gyventojai, bet ir įvairios įstaigos bei organizacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tytuvėnų piligrimų centrą Jono Basanavičiaus gatvėje, jo reikšmę miestui bei svarbiausius istorinius ir kultūrinius aspektus.
Tytuvėnų istorijos fragmentai
XX a. pradžioje Tytuvėnai buvo nedidelis Raseinių apskrities miestelis su 700 gyventojų. Tarpukariu, XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje, miestelis išaugo, jame gyveno apie 1300 gyventojų. Tada Tytuvėnuose jau buvo savivaldybė, paštas, pradžios mokykla, policijos nuovada, savanorių ugniagesių draugija, miškų urėdija, girininkija, smulkaus kredito bankelis, veikė žemės ūkio kooperatyvas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė, koklių gamykla, vilnų karšykla, amatininkų dirbtuvės, kelios parduotuvės, vaistinė.
Miestelio ir apylinkių gyventojus gydė bendrosios praktikos gydytojai, dantistai, akušerė, veterinarijos felčeris. Kultūrinę veiklą plėtojo pavasarininkų ir šaulių organizacijos. Tarpukario Lietuvoje Tytuvėnai garsėjo kaip vasarvietė. Kas vasarą čia suvažiuodavo apie 500 poilsiautojų. Miestelio augimą ir klestėjimą nutraukė sovietinė okupacija.
Dėl 1940 - 1952 m. sovietinės valdžios trėmimų smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius. Iš Tytuvėnų geležinkelio stoties į Sibirą buvo išvežti ūkininkai, inteligentijos atstovai. Pokario metais apylinkėse vyko rezistencinės kovos, žuvo daug vietos gyventojų. Pasibaigus represijoms, miestelis ėmė atsigauti.
Švietimas ir mokymo įstaigos
Viešoji įstaiga „Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius)" savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1959 m. rugsėjo 1-osios, kai mokymo institucija, kuri vadinosi Tytuvėnų žemės ūkio technikumu, pradėjo rengti 60 žemės ūkio specialistų. 1959 m. technikumui atiduotas Lietuvos komunistų partijos Tytuvėnų rajono komiteto pastatas. Jame įsikūrė klasės, mergaičių bendrabutis, valgykla. Po metų bendrabučiui pritaikytos buvusio vienuolyno patalpos.
Naujas Tytuvėnų žemės ūkio technikumo raidos tarpsnis skaičiuojamas nuo 1974 - 1975 mokslo metų, kai netoli Tytuvėnų, Budraičių kaime, buvo pastatytas naujas modernus kompleksas. 1981 m. Lietuvos SSR žemės ūkio ministeri¬jos ir Lietuvos SSR valstybinio profesinio mokymo įstatymų kaita lėmė, kad nuo tų pačių metų birželio 1 d. Tytuvėnų žemės ūkio technikumas buvo performuotas i profesinę technikos mokyklą, pavadintą Tytuvėnų 28 - ąja vidurine kaimo profesine technikos mokykla.
Nuo 1990 m. sausio 1 dienos - Tytuvėnų žemės ūkio mokykla. 2000 - 2001 mokslo metus mokykla pradėjo jau kaip Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius), o nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. - Viešoji įstaiga „Kelmės profesinio rengimo centras (Tytuvėnų skyrius)".
Žemės ūkio mokyklos vadovai
| Laikotarpis | Direktorius |
|---|---|
| 1959-1962 | Rapolas Slivinskas |
| 1962-1965 | Bonifacas Jagminas |
| 1965-1969 | Stasys Petravičius |
| 1969-1981; 1991-1992; 1993-2000 | Ipolitas Kazlauskas |
| 1981-1990 | Antanas Račas |
| 1990-1991 | Eugenijus Pelenis |
| 1992-1993 | Vytautas Šimkūnas |
| Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. | ... |
Tytuvėnų biblioteka
Dabartinė Tytuvėnų miesto biblioteka įsteigta 1945 m., tuomet ji vadinosi Tytuvėnų rajonine biblioteka. Nuo 1956 m. rugpjūčio Tytuvėnų bibliotekoje pradėjo dirbti Vilniaus kultūros švietimo technikumą baigusi specialistė Eugenija Rutkauskaitė. 1977 m. Tytuvėnų miesto biblioteka tapo Kelmės centrinės (vėliau - Kelmės Žemaitės 1 šosios) bibliotekos filialu. 1988 m. šis Tytuvėm kultūros židinys įsikūrė dabartinėse patalpose Šiluvos g. 3.
Nuo pat įsikūrimo knygų rinkiny po Tytuvėnus keliavo ne kartą, nes bibliotekos adresas keitėsi net keturis kartus. 2002 m. aljansas „Langas į ateitį" bibliotekoje įsteigė viešąjį interneto centrą, kuriame yra kompiuteriai, turintys prieigą prie interneto.
Tytuvėnų ligoninė
Netoli Tytuvėnų esančiame Pagryžuvio dvaro ansamblyje 1948 m. atidaryta ligoninė. Po poros metų ligoninę perkelti į Tytuvėnus, o Pagryžuvio dvare airdinti tuberkuliozės sanatoriją, kurioje vieniem galėjo gydytis arti šimto žmonių. Miesto ligoninei paskirtos patalpos Miškininkų gatvėje prie Giliaus ežero. Žemės ūkio technikumui išsikėlus į Budraičių kaimą, 1981 m. ligoninei buvo pritaikytas senasis mokyklos pastatas J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo 1980 m. iki dabar ligoninei vadovauja Jonas Daujotis.
Gamtosauga ir miškų ūkis
Nuo 1997 m. veikia dar vienas urėdijos padalinys - 1992 m. įsteigtas Tytuvėnų regioninis parkas. Regioninio parko veiklos tikslas - išsaugoti bendrą gamtinę ir kultūrinę aplinką, į kurią patenka ir du garsūs Žemaitijos miesteliai - Tytuvėnai ir Šiluva. Parko parengtuose vadovuose ir planuose rekomenduojama aplankyti apie 30 unikalių gamtos, istorijos ir dailės paminklų.
1920 m. įkurta Tytuvėnų girininkija priklausė Raseinių miškų urėdijai. Tytuvėnų miškų urėdija įsteigta 1929 m. birželio 15 d. 1990 m. sugrąžintas ir Tytuvėnų miškų urėdijos pavadinimas. Urėdijoje veikia miško muziejus, kurio ekspozicijoje daug vertingos vietos gamtą apibūdinančios medžiagos.
Atgimimas ir dabartis
Tytuvėnai ypač atgijo 1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pradėjo steigtis privačios parduotuvės, kavinės, dauguma valstybinių įmonių tapo akcinėmis bendrovėmis, stipriausios iš jų ėmė prekiauti su Vakarų Europos šalimis. 1995 m. tytuvėniškio Tado Kalasausko lėšomis Tytuvėnų skverelyje pastatytas poeto Maironio biustas, bažnyčios šventoriuje - paminklas genocido aukoms atminti. XXI a. pradžioje to paties T. Kalasausko lėšomis prie vidurinės mokyklos pastatytas paminklas pirmajai lietuviškai knygai.
Kultūriniai renginiai ir atminimo dienos
I. Birželis. Gedulo ir vilties diena. Išvažiuojam ir aplankom Jų kančios kelius, uždegdamos po žvakelę atminties vietose. Tekstas Vlado Kalvaičio tekstas (ištrauka iš novelių romano „SRB“), skambantis iš Algimanto Rašimo lūpų... giesmės giedomos Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus moterų ansamblio, solisčių (vad. N. Astašauskienė, Tytuvėnai, Kelmės r.).
Š.m. rugsėjo 23 d. buvusios sinagogos vietoje, Tytuvėnuose, talkinant istorijos mokytojui Robertui Mosėjui (Tytuvėnai, Kelmės r.) pristatėme kroniką tytuvėniškiams bei svečiams. Sunkiausiai po spektaklio buvo pažvelgti mamai į akis. Juk kalbėjau apie Jos mamą, mūsų močiutę. Ji tik pažvelgė su ašaromis akyse, tepasakydama: - Ji ilsisi ramiai, nes tu kalbi apie ją, atsiprašydama už neišgelbėtą žydaitę.