Sveikata daug priklauso nuo gyvensenos. Vienas gyvensenos komponentų yra mityba, kuri taip pat lemia sveikatą. Todėl renkantis maisto produktus pagrindinis kriterijus turėtų būti sveikata ir ligų profilaktika. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šiuo tikslu maisto produktus renkasi tik 11,6 proc.
Pirmą kartą buvo atliktas tyrimas apie Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ypatumus. Straipsnio autorius VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorius dr. Valerijus Dobrovolskis išanalizavo ir kompleksiškai pagal socialines demografines charakteristikas įvertino Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ypatumus, fizinį aktyvumą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą. Dr. V. Dobrovolskis šalies ir užsienio moksliniuose žurnaluose paskelbė per 10 mokslinių straipsnių, Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose bei pasauliniuose kongresuose perskaitė per 10 mokslinių pranešimų, yra dviejų mokomųjų knygų studentams ir vienos monografijos bendraautoris. Pernai gruodį apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų studentų mitybos ir gyvensenos ypatumai, juos lemiantys veiksniai“ (darbo vadovas prof. dr. Rimantas Stukas).
Studentų Mitybos Įpročiai
Suaugusiam žmogui reikėtų valgyti 3-4 kartus per dieną tuo pačiu laiku. Tyrimo duomenimis, 90,1 proc. studentų nevalgo tuo pačiu laiku. Rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Paaiškėjo, kad studentai nepakankamai dažnai vartoja šviežių daržovių - tik 19,8 proc. studentų šviežias daržoves (išskyrus bulves) vartoja 6-7 kartus per savaitę. Palyginus gautus rezultatus su panašaus amžiaus kitų Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų rezultatais galima konstatuoti, kad pakankamai šviežių daržovių studentai valgo mažiau: 2013 m. 51,7 proc.
Žuvies Vartojimas Tarp Studentų
Studentai nepakankamai dažnai valgo žuvies. Kas antras (53,5 proc.) studentas žuvį ir jos produktus vartoja kartą per mėnesį, 1-2 kartus per savaitę - 33,3 proc. respondentų, o 9,8 proc. iš viso nevartoja. Žuvų baltymai yra geriau pasisavinami, o su jūrų žuvimis gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų. Riebią mėsą ir mėsos produktus reikėtų keisti liesa mėsa, paukštiena ar žuvimi, valgyti ankštinių daržovių.
S. Nustatėme, kad didžioji dalis (88,8 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų maistui gaminti vartoja aliejų, 9,4 proc. - sviestą, 1,2 proc. - margariną ir 0,6 proc. - gyvulinius taukus. Reikėtų mažinti druskos vartojimą, todėl rekomenduojama valgyti nesūrų maistą. Norint laikytis šios rekomendacijos, reikėtų valgant nesūdyti jau pagamintų patiekalų. 57,3 proc.
Omega-3 Riebalų Rūgščių Svarba
Interviu su Medicinos mokslų daktaru Volkeriu Schmiedeliu Straipsnyje “Jaunasis Einšteinas - daugiau Omega-3 riebalų rūgščių geresniems Tarptautiniams studentų vertinimo testo rezultatams?” medicinos mokslų daktaras Volkeris Schmiedelis apibendrina tyrimo rezultatus, kuriame buvo tirtas ryšys tarp žuvies vartojimo tam tikroje šalyje ir Tarptautinio studentų vertinimo testo rezultatų (Programa for International Student Assessment). Šio tyrimo tikslas - gauti palyginamuosius duomenis apie 15 metų ir vyresnių mokinių įgūdžius, siekiant pagerinti mokymo kokybę ir vaikų ugdymo sistemų organizavimą.
Dr. Schmiedeli, apie ką Jūsų tyrimas?„Omega-3 riebalų rūgštys, ypač jūrinės EPR (eikozapentaeno rūgšties) ir DHR (dokozaheksaeno rūgšties) formos yra būtinos smegenų vystymuisi. Žuvis yra pagrindinis šios vertingos maistinės medžiagos šaltinis. Tyrime iškėliau klausimą, ar šalies gyventojų žuvies suvartojimas yra susijęs su Tarptautiniais studentų vertinimo testo rezultatai, neatsižvelgiant į pragyvenimo lygį ir tai, ar vaikas buvo maitinamas krūtimi, ar ne. Šis tyrimas pastaraisiais metais sukėlė ažiotažą Vokietijoje, nes Vokietijos rezultatai buvo ties viduriu ir grėsė ryšio praradimas su geriausiomis pramoninėmis šalimis.“
„Trys populiariausios Omega-3, apie kurias žmonės girdi, yra EPR (eikozapentaeno rūgštis), DHR (dokozaheksaeno rūgštis) ir ALA (alfa-linoleno rūgštis). Pastaroji yra augalinė riebalų rūgštis. Remiantis iki šiol atliktais tyrimais, jai nepriskiriama tiek teigiamų savybių ir funkcijų organizme, kiek EPA ir DHR. Kūnas gali paversti ALA į EPR ir DHR. Tačiau konversijų rodiklis yra palyginti mažas (5-10 %) ir skiriasi kiekvienam asmeniui.
EPR ir DHR yra jūrinės riebalų rūgštys, tai reiškia, kad jų gausu žuvyse ar mikrodumbliuose. Pastaruoju metu didėja susidomėjimas jūrinėmis Omega-3 riebalų rūgštimis DHR ir EPR, nes žinoma, kad jos yra svarbios smegenų vystymuisi. Pakankamas jūrinių Omega-3 riebalų rūgščių kiekis yra būtinas fiziniam ir protiniam palikuonių vystymuisi, ypač tai svarbu nėštumo ir žindymo metu. Šios dvi Omega-3 riebalų rūgštys yra ypač svarbios sveikam kūdikių, naujagimių ir embrionų smegenų ir akių vystymuisi. Tyrimai taip pat rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, be kita ko, gali turėti teigiamos įtakos vaikų gebėjimui susikaupti ir atsiminti. Pavyzdžiui, 14 mėnesių amžiaus „Omega-3 motinų“ kūdikiai gali geriau kalbėti ir suprasti.”
„Turėjome žuvies suvartojimo duomenis iš 64 šalių, kuriose buvo vertinami studentų pasiekimų rezultatai ir šalies dydis. Žindymo rodikliai buvo prieinami 53 iš šių šalių. Nustatyta, kad žuvies suvartojimas namuose buvo svarbus veiksnys, darantis įtaką pasiekimų rezultatams. Šalyse, kuriose vartojama mažai žuvies, šie rezultatai buvo prasti, o šalyse, kuriose žuvies suvartojama daug, šie rezultatai buvo geresni. Taigi, gauti rezultatai patvirtina jau turėtas žinias apie Omega-3 riebalų rūgščių svarbą, ypač vaikų smegenų vystymuisi.”
Kiti Gyvensenos Aspektai
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 18-64 metų amžiaus žmonėms ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla arba ne mažiau kaip 75 minutes per savaitę - didelio intensyvumo fizinio aktyvumo veikla, arba derinti vidutinio ir didelio intensyvumo veiklas. 65,4 proc. studentų fizinis aktyvumas buvo pakankamas ir 34,6 proc.
Tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėn. rūkė 52,7 proc. studentų, rūkančių per paskutines 30 dienų buvo 40,2 proc. Rūkymas beveik vienodai paplitęs tarp merginų ir vaikinų, o kalbant apskritai apie Lietuvos gyventojus, rūkymas yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. Tabako vartojimas kelia didžiausią pavojų sveikatai. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 92,4 proc. studentų, per paskutines 30 dienų - 84,9 proc. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas tarp vaikinų ir merginų vienodas. Europos Sąjunga yra daugiausia alkoholio vartojantis regionas pasaulyje. Alkoholis − svarbi neinfekcinių ligų, įskaitant įvairias vėžio atmainas, širdies ir kraujagyslių sistemos bei kepenų ligas, taip pat infekcinių ligų priežastis (pagal 2012 m.
31 proc. studentų kada nors gyvenime vartojo narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Labiausiai paplitęs kanapių vartojimas. Kada nors gyvenime kanapes vartojo 30,3 proc., per paskutinius 12 mėnesių - 17,7 proc. ir per paskutines 30 dienų - 6,8 proc. studentų. Pažymėtina, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas didesnis tarp studentų nei tarp 15-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lietuvoje 2012 m. bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime yra bandę 17,8 proc. 15-34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o šio tyrimo duomenimis - 31 proc.
Apibendrinimas
Žuvies vartojimas pasirodė esąs nepriklausomas ir svarbus veiksnys, darantis įtaką mokinių rezultatams mokykloje ir šalies pragyvenimo lygiui. Todėl visiems tėvams galiu tik rekomenduoti aprūpinti save ir savo vaiką pakankamu Omega-3 riebalų rūgščių kiekiu ir taip suteikti savo atžaloms geriausią įmanomą gyvenimo pradžią. Apibendrinant galima pasakyti, kad yra daugybė priežasčių, kodėl vaikui reikėtų kasdien duoti šaukštą žuvų taukų arba juos slapta įmaišyti į maistą.
| Vartojimo dažnumas | Procentas studentų |
|---|---|
| Kartą per mėnesį | 53,5% |
| 1-2 kartus per savaitę | 33,3% |
| Iš viso nevartoja | 9,8% |