pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Sveika mityba ir žuvies svarba studentų racione

Kiekvienas žmogus, išgirdęs frazę „sveika mityba“, suvokia ją skirtingai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sveikai maitintis nėra sudėtinga. Priešingai, sveiku maistu galima ir mėgautis. Prieš aiškinantis, koks maistas iš tiesų yra sveikas, reikėtų sužinoti, kodėl žmogui jis yra toks svarbus.

Pirmiausia, maistas yra tarsi organizmo kuras, kuris tiekia kūnui energiją, t. y. kalorijas, maistines medžiagas ir kt. Jeigu organizmas negauna pastarųjų medžiagų, tai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Nutukusiems, viršsvorio turintiems žmonėms padidėja rizika susirgti tokiomis ligomis, kaip II tipo cukrinis diabetas, įvairiais kepenų ir inkstų sutrikimais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu vartojate daug perdirbtų maisto produktų, padidėja rizika susirgti vėžiu ar širdies ligomis. Tiesa, kuo daugiau racione visaverčio maisto, turinčio daug maistinių medžiagų, tuo geresnė ir organizmo apsauga nuo įvairių ligų ir pan.

Sveikos mitybos principai

  • Atsisakykite daug cukraus turinčių gėrimų. Apribokite saldžių gėrimų, tokių, kaip limonadas, energetiniai gėrimai, vartojimą.
  • Rinkitės sočius, o ne itin kaloringus maisto produktus. Kai esate alkanas, valgykite sotų bei maistingą, o ne itin kaloringą greitą maistą (pusfabrikačius).
  • Valgykite visavertį maistą.
  • Nevalgykite to, kas yra sveika, tačiau jums neskanu. Jei kelis kartus išbandėte konkretų maistą, kuris yra sveikas, tačiau jums visiškai neskanus, nevalgykite jo.
  • Nepamirškite gerti vandens. Organizmas visada turėtų būti tinkamai drėkinamas. Tam geriausiai tinka vanduo.

Sveikai maitinantis, geriausia apriboti tam tikrus maisto produktus. Tačiau jūs neturite visą laiką vengti nesveikų maisto produktų, pavyzdžiui, ledų, saldainių, greito maisto, kepinių ir pan. Nesveiku maistu patariama mėgautis ypatingomis progomis, draugų susibūrimų, švenčių metu. Svarbiausia, kad perdirbtas maistas, lyginant su jūsų įprasta mityba, būtų maža jūsų suvartojamų kalorijų dalis.

Nepamirškite, kad jeigu jums sveika mityba neteikia malonumo, vadinasi, ilgai taip maitintis tiesiog neįstengsite. Šiais laikais vis daugiau diskutuojama apie sveiką ir subalansuotą žmogaus mitybą. Sveikatingumo ekspertai sutartinai teigia, kad kiekvieno žmogaus maisto racione žuvis turėtų atsidurti bent 2 kartus per savaitę.

Žuvies nauda ir mitai

Jau seniai žinoma, kad žuvies produktuose yra daug naudingų medžiagų - magnio, kalcio, kalio, geležies, A, B, C ir D vitaminų. Žuvyse yra daug žuvų taukų, palaikančių gerą regėjimą, raumenų ir kaulų sistemą, suteikia žvilgesio plaukams ir odai.

Visuomenėje vyrauja mitas, kad sveika yra tik liesa žuvis, o štai riebi - nepalanki žmogaus sveikatai. Vis dėlto, liesos, dažniausiai baltos, žuvys vertinamos kaip visaverčių baltymų šaltinis, o riebiose jūrinėse gausu žmogui būtinų omega-3 riebalų rūgščių.

Lyginant žuvies ir mėsos produktus, svarbu paminėti ir tai, kad mėsoje yra daug daugiau sočiųjų riebalų, kurių didelis kiekis nėra palankus sveikatai. Pavyzdžiui, palyginus šamo ir liesos kiaulienos maistinę vertę, skirtumas didžiulis. Vidutiniškai 100 gramų žuvies yra apie 100-110 kcal., 18 gramų baltymų ir 2.9 gramai nesočiųjų riebalų.

Dažnai manoma, kad ežeruose ir upėse gyvenančios žuvys yra sveikesnės ir naudingesnės žmogaus organizmui. Tačiau tai - mitas. Tiek gėlavandenės, tiek jūrinės žuvys turi savyje naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai A, B, C, D, taip pat gerųjų nesočiųjų riebalų rūgščių.

Žinoma, pasaulyje daug žuvų rūšių kovoja dėl savo teisės išlikti, tačiau siekiant apsaugoti natūralius žuvų išteklius visada galima rinktis ekologiškuose žuvininkystės ūkiuose išaugintas žuvis. Šiuo metu žuvims auginti pritaikytuose vandens telkiniuose auginamų žuvų įvairovė gali patenkinti net pačius išrankiausius pirkėjus. Be populiariausių vietinių žuvų, tokių kaip karpiai, karosai, lydekos, prekybos vietose galima įsigyti ir ekologiškai augintų upėtakių, lašišų ar eršketų.

Lietuvos žuvininkystės ūkiai, kuriuos vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija, propaguoja aplinkai draugišką akvakultūrą ir plėtoja ekologinę žuvininkystę. Tokių ūkių auginamos žuvys negauna jokių antibiotikų ar kitų chemikalų.

Žuvies produktų kainos

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sudaryta mėsos produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2018-2019 m. suvestinė atskleidė kiaulienos, galvijienos, dešros bei mėsos konservų vidutinę kainą. Palyginkime šią kainą su žuvies produktų kilogramo vidurkiu. Pagal žuvų produktų vidutinės mažmeninės kainos Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse 2018-2019 m. suvestinę , vidutinė parduodamos žuvies kilogramo kaina buvo apie 5 eurai. Brangiausiai kainuoja atlantinės lašišos kilogramas - apie 9,8 eurų be akcijos, pigiausiai - sūdytos silkės kilogramas, apie 2,82 eurų be akcijos. Kitaip sakant, vidutinė mėsos gaminių kaina yra beveik trečdaliu didesnė nei vidutinė žuvies gaminių kainą. Brangiausias mėsos gaminys - jautienos nugarinė, kurios kilogramo kaina siekia 8,88 eurų, taip pat jautienos kumpis be kaulo, už kurį parduotuvėje tektų pakloti 5,85 euro už kilogramą.

Atsargumo priemonės

Gyvsidabris - tai toksinė medžiaga, kuri į aplinką dažniausiai patenka dėl žmogaus veiklos. Pirmiausia šią medžiagą absorbuoja dumbliai, o tada viskas keliauja mitybos grandine - dumbliais minta mažieji organizmai, jais minta žuvys, šias sumedžioja dar didesnės žuvys, kurios tokiu būdu irgi „prisiryja“ gyvsidabrio. Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m.

Žuvies apdorojimas ir vartojimas

Pramoniniu būdu žuvis šaldoma esant - 30 °C temperatūrai, naudojant specialią technologiją. Šaldant tokiu būdu išlaikomos visos naudingosios medžiagos. Vis dėlto nusipirkus šaldytą žuvį, svarbu per ilgai neužtrukti kelionėje namo. Jei įsigijus šaldytą žuvį ją laikote šiltai labai trumpai (valandą ar kelias), ji nespėja atšilti, tada tokią žuvį dar galima dėti į šaldymo kamerą.

Europos Komisijos 2016 metais atlikti akvakultūros produktų vartotojų tyrimai atskleidė, kad Lietuvoje daugiausia suvartojama rūkytų žuvų produktų. Tinkamai rūkytoje žuvyje galima rasti vitamino A, B, taip pat Omegos-3 riebalų rūgščių. Vienintelis tokios žuvies trūkumas - didelis natrio kiekis, kuris reikalingas rūkymo procesui.