Ūminis cholecistitas - tai ūmus nespecifinis tulžies pūslės uždegimas. Šia liga sergant pažeidžiama tulžies pūslė, esanti pilvo ertmėje, prisišliejusi prie kepenų. Apie 95 proc. ligos atvejų, tulžies pūslėje yra akmenų, o likusiais 5 proc. ligos dažnis didėja su amžiumi, 10-20 proc. išsivysto cholecistitas.

Tulžies pūslė yra mažas kriaušės formos organas dešinėje pilvo pusėje, lokalizuotas po kepenimis. Tulžies pūslėje kaupiamas virškinimo skystis, vadinamas tulžimi, kuris virškinimo proceso metu patenka į plonąjį žarnyną. Dvylikapirštėje žarnoje vykstant maisto virškinimui, susitraukinėjant tulžies pūslės raumenims tulžis patenka į žarną ir padeda skaidyti riebalus.

Ūminis cholecistitas yra glaudžiai susijęs su tulžies pūslės akmenlige. Tulžies pūslės akmenys gali būti nuo smėlio grūdelio iki golfo kamuoliuko dydžio. Dauguma tulžies akmenų (~ 80 proc.) yra sukietėjęs cholesterolis, kiti sudaryti iš bilirubino ir kalcio.

Ūminio Cholecistito Priežastys

Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad pradinis ūminis cholecistitas vystymosi etapas yra cheminės, o ne bakterinės kilmės. Ūminis akmeninis cholecistitas vystosi, išsivysčius tulžies pūslės latako užsikišimui, akmeniu ar dėl gleivinės paburkimo, kurio vystymąsi nulemia tulžies pūslėje esantys akmenys. Dėl to tulžies pūslė yra pertempiama, sutrinka venų kraujotaka ir limfos nutekėjimas, ir dalis tulžies pūslės sienelės gali žūti ir plyšti, vystytis tulžinis peritonitas ar lokalus pūlinys, jei tulžies pūslė buvo apribota didžiąja taukine. Kartais žuvusi tulžies pūslės sienos dalis gali atsiverti į dvylikapirštę ar storąją žarną.

Kitos galimos priežastys:

• Antominės ypatybės
• Išemija (sutrikęs aprūpinimas deguonimi)
• Aseptinis (tuomet uždegimo procese mikrobai nedalyvauja)
• Infekcija (bakterijos į pūslę gali patekti per kraują, limfą ar iš žarnyno per latakus)

Rizikos veiksniai

Akmenų susidarymo rizikos veiksniai:

• Netinkamai maitinantis - vartojant pernelyg daug riebalų ir per mažai skaidulinių medžiagų.
• Sergant cukriniu diabetu, dėl alimentinio nutukimo išsivysčius hiperlipidemijai.
• Esant dažniems svorio mažinimo / priaugimo ciklams („jo-jo“ efekto pasireiškimas).
• Pasninkaujant, maitinant pacientą parenteraliai ir pan.

Simptomai

Apie 80 proc. Ligos klinikiniai simptomai pasižymi staigiu ir stipriu skausmu po dešiniu šonkaulių lanku, kuris gali plisti į tarpumentę, dešinįjį petį. Dažnai prieš tokį stipraus skausmo epizodą būna silpnesnio, trumpalaikio, tačiau panašaus pobūdžio skausmo priepuoliai, vadinami „biliarine kolika“ (tulžiniai diegliai). Dažnai skausmas atsiranda pavalgius. Skausmas plinta į dešinę nugaros pusę, link dešiniosios mentės. Skausmo trukmė yra pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis, atskiriamas ūminis cholecistitas ir kepenų dieglys. Stiprus, ligonis negali įkvėpti, neranda sau vietos ir blaškosi. Intensyvumas būna nuo 30 min. iki 1 val., trunka iki 4-6 val. silpnėja per 2-3 val.

Kiti simptomai:

• Pykinimas ir vėmimas (pasireiškia 60-70 proc. sergančių)
• Ilgiau kaip 12 valandų trunkantis skausmas
• Pilvo sienos raumenų įtempimas
• Ligonis karščiuoja iki 38-39ºC, būna šaltkrėtis.

Rečiau tulžies pūslės akmenligė pasireiškia tulžies pūslės uždegimu (cholecistitu) ar tulžies latakų akmenlige, kuomet tulžies pūslės akmenys priepuolio metu išstumiami į tulžies latakus.

Komplikacijos

Cholecistito metu gali atsirasti stiprus skausmas po dešiniu šonkaulių lanku, karščiavimas, lengva gelta. Galimos komplikacijos:

1. Bendrojo tulžies latako užsikimšimas.
2. Tulžies latakų uždegimas (cholangitas).
3. Ūmus kasos uždegimas (pankreatitas).
4. Tulžies pūslės vėžys.

Diagnostika

Fizikinio tyrimo metu nustatomas skausmingumas dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante, epigastryje. Apie 50 proc. atvejų randamas šios srities pilvo sienos raumenų įtempimas, apie 25 proc. atvejų būna pilvaplėvės dirginimo reiškinių. Ligai progresuojant, šių požymių dažnumas ir išraiška didėja. Apie 10 proc. ligonių nustatoma susilpnėjusi ar išnykusi žarnų peristaltika.

Laboratoriniai tyrimai yra nespecifiniai. Daugeliui ligonių nustatoma leukocitozė, tačiau jos gali nebūti senyviems ligoniams. Kai kuriems ligoniams padidėja kepenų fermentų koncentracija ir bilirubino kiekis kraujo serume, tačiau šie radiniai ne visada koreliuoja su tulžies latakų obstrukcija.

Apžvalginė pilvo rentgenograma yra menkai informatyvi, tačiau labiausiai vertinga diferencinei diagnostikai. Diagnozuojant ūminį cholecistitą , vertingiausias ir dažniausiai atliekamas yra ultragarsinis tyrimas. Jis yra neinvazinis, greitai ir lengvai atliekamas, nereikalauja specialaus ligonio paruošimo. Tulžies pūslės akmenys, sustorėjusi tulžies pūslės siena, jos paburkimas, skysčio sankaupos apie tulžies pūslę yra nustatomi 80-90 proc.

Gydymas

Ūminis cholecistitas yra cheminis ar bakterinis tulžies pūslės uždegimas, kuris negydant, gali sukelti ūminį peritonitą ir mirtį. Žmonėms, kuriems kartojasi tulžies pūslės akmenligės sukeliami simptomai (neretai stiprūs skausmo priepuoliai), paprastai prireikia tulžies pūslės pašalinimo operacijos - cholecistektomijos.

Konservatyvus gydymas

Konservatyvaus gydymo pagrindą sudaro infuzoterapija, skrandžio turinio išsiurbimas (jei išlieka pykinimas), antibiotikai, analgezija. Ligoniui neduodama valgyti. Sergančių ūminiu akmeniniu cholecistitu tulžyje mikroorganizmų išskiriama 50-80 proc. atvejų, todėl gydymui siūloma skirti antibiotikus. Operuojamiems ligoniams priešoperacinė antibiotikų profilaktika sumažina pooperacinių pūlingų komplikacijų išsivystymo tikimybę. Siekiama palaikyti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, taip pat skiriama antibiotikų terapija.

Chirurginis gydymas

Pagrindinis ūminio cholecistito gydymo metodas yra operacija. Operuojant pašalinama tulžies pūslė, siekiant pašalinti uždegiminį židinį. Ankstyva operacija leidžia išvengti ligos atkryčio ir pakartotinių hospitalizacijų. Aktyvi chirurginė taktika yra ypač naudinga gydant diabetu sergančius ar pagyvenusio amžiaus, t.y. Laparoskopinė cholecoistektomija ūminio cholecistito gydymui šiandien yra pripažinta ir plačiai naudojama operacija.

Kartais gretutinės ligos labai apsunkina bendrą ligonio būklę, ir bendrinės nejautros rizika tampa pernelyg didelė. Tokiais atvejais galima apsiriboti perkutanine cholecistostomija. Išsiurbus tulžies pūslės turinį, ūminio uždegimo reiškiniai paprastai praeina, tačiau gangreniškai pakitusios tulžies pūslės sienos sritys gali perforuoti, apie tulžies pūslę gali susidaryti pūlinys.

Mitybos Rekomendacijos Tulžies Akmenų Formavimosi Prevencijai

• Laikytis racionalios subalansuotos mitybos principų.
• Koreguoti antsvorį vartojant saikingai sumažintos maistinės energijos (taip pat ir riebalų) dienos davinį, nes labai mažo kaloringumo dieta sukelia tulžies klampumą.
• Valgyti reguliariai siekiant sumažinti tulžies stazę, kuri atsiranda ilgai nevalgius.

Kitos rekomendacijos:

1. Reguliariai mankštintis, bent 30 min. per dieną.
2. Vengti greito svorio metimo.
3. Gerti pakankamai vandens.
4. Riboti alkoholio vartojimą.
5. Nerūkyti.

---