Ar kada nors esi pastebėjęs, kad didžiuojiesi savimi ir puikiai jautiesi po treniruotės sporto klube, tačiau jau kitą dieną atsikeli pavargęs ir tau sunku pajudėti? Nustebsi sužinojęs, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių tokią tavo savijautą - neteisingai pasirinkta mityba po treniruotės! Kūnas neaprūpinamas reikalingais mineralais ir maisto medžiagomis, todėl atsistatyti jam - žymiai sunkiau. Anot Žygimanto, taisyklinga mityba po treniruotės - itin svarbi. Maistas mums padeda atgauti intensyvios fizinės veiklos metu prarastas jėgas bei maisto medžiagų atsargas. Nors kai kurie žmonės po treniruotės valgyti vengia, yra klaidingai manoma, jog suvartotas maistas tampa nepageidaujamomis riebalų sankaupomis ar pernelyg paspartina raumenų augimą. Sporto treneris šį mitą neigia ir pabrėžia, jog yra skirtingų valgymo metodikų, tačiau, po treniruotės valgyti vengiant - netgi atvirkščiai - trokštamą rezultatą galima ir atitolinti.
Ką valgyti ir kada?
Sportuojant kūnas tarsi degalus naudoja angliavandenio glikogeno atsargas, kurios pamažu senka, tačiau tinkamai pasirinktas valgymo laikas ir produktai po treniruotės padeda jas greičiau atstatyti. Todėl, pasak sporto trenerio, rekomenduojama pavalgyti iki 30 minučių po treniruotės ir tuomet dar šiek tiek vėliau - po 1-2 valandų. Dar daugiau, kūnas atstato ir raumenų audinius, kad jie atsigautų ir sutvirtėtų. Pirmasis valgis turėtų būti lengvai įsisavinamas, todėl tam puikiai tinka skystas maistas, pavyzdžiui, baltymų kokteilis sumaišytas su vandeniu ir šaukšteliu medaus (jeigu treniruotė buvo iš tikrųjų intensyvi). Kitas valgymas priklauso ir nuo paros laiko, atliktos treniruotės intensyvumo, ir netgi nuo paties žmogaus, tačiau vertėtų rinktis sotesnį maistą, kuris būtų įvairus - gausus ir baltymų, ir lėto įsisavinimo angliavandenių.
Jei po treniruotės vartojami tinkami baltymai (pieno produktai, kiaušiniai, žuvis) bei angliavandeniai (avižiniai dribsniai, ryžiai, saldžiosios bulvės, vaisiai), pagreitėja medžiagų apykaita ir galima greičiau sugrįžti į sporto salę bei pastebėti atitinkamus sporto rezultatus. Kaip teigia treneris Žygimantas, negaunant tinkamų maisto medžiagų, kūnas patiria didžiulį stresą ir tai veikia ne tik treniruotes sporto salėje, bet ir turimą sporto motyvaciją ar netgi tikslus asmeniniame gyvenime.
Todėl mityba turi būti pilnavertė ir mažo maistingumo dietų sportuojant laikytis nepatariama: „Mitybos planas - tai yra įvairi, pilnavertė mityba, kurioje gali būti ir ta pati bulvė ar šokoladas. Tik visa tai turėtų būti vartojama tinkamu metu, tinkamu kiekiu bei tinkamu tikslu!“.
Mitybos specialistų rekomendacijos
Sveika mityba suteiks daugiau energijos ir ištvermės, padės sumažinti nuovargį ir pagerins rezultatus. Dauguma energijos, reikalingos per treniruotę, gaunama iš to, ką valgėte kelias valandas prieš ją. Šiaurės Karolinos universiteto duomenimis, geriausia lengvai užvalgyti 2-4 valandas prieš treniruotę. Universitetas taip pat rekomenduoja vengti per daug riebaus maisto.
Rinkitės žemo glikemijos indekso (GI) produktus - tokius, kurie cukraus kiekį kraujyje didina palengva. Sidnėjaus universiteto mokslininkai nustatė, kad dviratininkai valgę žemo GI maisto patiekalą (lęšius), galėjo treniruotis 20 minučių ilgiau už tuos kurie valgė aukšto GI patiekalą (bulvių). Tinkami patiekalai prieš treniruotę: kruopų košės, makaronai, lęšių, pupelių, cukinijų, baklažanų, žirnelių, morkų, kopūstų patiekalai.
Jei planuojate treniruotis ilgiau kaip valandą, patartina užkąsti 3 - 60 minučių prieš treniruotę. Tinkamiausi užkandžiai: obuolys, keli džiovinti abrikosai, indelis jogurto, javainių batonėlis, rupios duonos riekelė su medumi, plytelė (apie 25 g) šokolado. Papildomi angliavandeniai neleis greitai pavargti.
Ką valgyti per treniruotę?
Jei sportuojate lengvai ir neilgai, užkandžiauti per treniruotę nereikia. Bet jei užsiėmimas itin aktyvus ar trunka daugiau kaip valandą, verta su savimi turėti nedidelį užkandį. Truputį užkąsti patariama praėjus maždaug 30 minučių nuo treniruotės pradžios. Suvalgyti pakanka 30-60 g užkandžio. Šiuo atveju geriausiai tiks aukšto glikemijos indekso produktai, nes jie greičiau paverčiami gliukoze. Pastaroji suteiks organizmui daugiau energijos bei ištvermės. Tinkami užkandžiai: šokoladas, džiovinti vaisiai, javainių batonėlis, bananas.
Akivaizdu, kuo daugiau prakaituojate, tuo daugiau reikia ir išgerti. Žinoma, per treniruotę derėtų nepamiršti ir gerti. Kiek tiksliai reikia išgerti vandens, priklauso nuo to, kaip smarkiai prakaituojate. Itin intensyviai treniruojantis, skysčių paprastai prarandama nuo 500 iki 1 litro per valandą, o karštoje, drėgnoje aplinkoje - dar daugiau.
Ką valgyti po treniruotės?
Mokslininkų yra pastebėta, kuo greičiau po treniruotės suvalgoma angliavandenių, tuo greičiau atsigauna organizmas. Tad atsigerti ar užkąsti maisto, kuriame gausu angliavandenių, vertėtų ne vėliau kaip per pirmąsias 2 valandas po treniruotes - geriau, kuo greičiau. Tai ypač svarbu, jei sportuojate kasdien.
Iškart po treniruotės rinkitės vidutinio ar aukšto GI užkandžius. Tinka ryžių traputis su riešutų sviestu, sauja džiovintų razinų, riešutų, pieno ar vaisių kokteilis ir pan. Lafboro universiteto mokslininkai nustatė, kad valgant žemo GI valgius 24 valandas po treniruotės, didėja ištvermė bei energija, sparčiau mažėja ant kūno riebalų.
Na, o vėliau rimtesniam valgiui geriausiai tiks žemo GI patiekalai. Tinkami patiekalai po aktyvios veiklos: makaronai su vištiena, kalakutiena arba sūriu, daržovių troškiniai bei šviežios salotos, lęšių arba pupelių sriuba ar troškinys, ant grotelių kepta ar troškinta žuvis su šviežiomis žalumynų salotomis ir pan.
Svarbiausi elementai sportuojančiojo mityboje
Jei aktyviai sportuojate, patartina vartoti ne tik angliavandenių, net ir baltyminio maisto. Kalbant apie angliavandenius… Savaime aišku, tai neturėtų būti bandelės ir kitokie rafinuoto cukraus gausiai prisodrinti užkandžiai - tokius produktus drąsiai braukite iš valgiaraščio. Geras baltymų šaltinis yra saikingai valgoma mėsa. Tik vietoj riebios verčiau rinkitės liesą - pavyzdžiui, paukštieną, ar žuvį. Naudingiausi angliavandenių šaltiniai: tamsi duona, viso grūdo košės ir kt. Juose yra ir vitaminų, ir mineralinių medžiagų, ir mums reikalingų skaidulų. Jei vis dėlto norisi saldumynų, juos patartina rinktis atidžiai ir valgyti saikingai. Saldumynų poreikį puikiai patenkina saldūs vaisiai. Be to, vaisiuose, kaip ir daržovėse, gausu skaidulų. Jie turėtų sudaryti didesnę lieknėjančiųjų bei sportuojančiųjų valgiaraščio dalį.
Jei metate svorį, itin svarbu įvertinti, kiek suvartojate riebalų, nes nutukimas ir yra riebalinio audinio perteklius. Vadinamieji gerieji riebalai, kuriuos gauname iš riebių žuvų, įvairių augalinių aliejų, riešutų, sėklų, nepaprastai naudingi sveikatai. Žinoma, tai nereiškia, kad riebalų reikia atsisakyti. Šuos produktus būtinai įtraukite į valgiaraštį, bet vartokite saikingai.
Papildomi patarimai
Sportuojantiems ir auginantiems raumenų masę svarbu gauti didesnius kiekius tinkamo, visaverčio baltymo, kadangi jie yra atsakingi ir už raumenų struktūros atstatymą, kai ji pažeidžiama krūvio metu. Baltymai, kurie savo sudėtyje turi visas 22 amino rūgštis, vadinami visaverčiais. Ir tai yra tik gyvūninės kilmės baltymai: kiaušiniai, mėsa, paukštiena, žuvis ir pieno produktai. Na, o augalinės kilmės baltymai, dėl to, kad savo sudėtyje neturi visų 22 amino rūgščių, negali vadintis visaverčiais. Didžiausios vertės natūraliu gamtoje sutinkamu baltymu laikomas vištos kiaušinis, o dar ir jo pasisavinimas yra lengviausias. Po kiaušinio - liesa mėsa (žvėriena, vištos ir kalakuto krūtinėlė, liesa jautiena). Toliau - žuvis (tiek liesa, tek riebesnė, dėl joje esančių omega riebiųjų rūgščių).
Sportuoti moterys pradeda dėl pačių įvairiausių dingsčių. Tačiau kad iš bet kurios aktyvios veiklos būtų naudos, principai visoms galioja tie patys: tinkamai derinti sportą ir mitybą. Įvairiose šalyse atliekamos apklausos rodo, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios moterys nutaria koreguoti mitybą bei pradėti sportuoti - tai noras pasidailinti kūno linijas. Tačiau neretai daromos dvi esminės klaidos: arba noru pasigražinti užsidegusi moteris pasineria į įvairiausias dietas bei mitybos teorijas ir pamiršta apie sporto svarbą. Arba vien tik uoliai sportuoja, ir visiškai nesirūpinama sveika mityba.
Jei jau sutinkate, kad tik tinkamai derindamos sportą ir mitybą, galime veiksmingai sulieknėti, tapti grakščios, tvirtos ir energingos, antrasis svarbus žingsnis - aptarti, kokį maistą ir kada valgyti aktyviai sportuojant.
Svarbu planuoti, ką valgysite prieš treniruotę, per ją ir po jos. Jei kartą per savaitę išsiruošite pasportuoti, kelias dienas valgysite sveikai, kelias vėl kimšite, kas papuola, didelių pokyčių tikėtis neverta. Svarbiausia, viską daryti reguliariai. Pirmiausia atraskite sau tvirtą motyvaciją.
Angliavandenių, riebalų ir baltymų poreikis
Anot specialistės, kiekvienas aktyviai sportuojantis žmogus angliavandenių turėtų suvartoti bent 5 g/1 kg kūno svorio. Jei treniruojatės per dieną trunka ne valandą, o dvi ir daugiau, ši rekomendacija padidėja iki 8-10 g/ 1 kg kūno svorio. Pavyzdžiui, atletai 60 proc. Su maistu per parą gaunant 4000-5000 kcal, angliavandeniai gali sudaryti ir 50 proc., svarbu jų gauti pakankamai - 400-600 g per dieną. Riebalai turėtų suteikti 20-35 proc. bendro energijos poreikio. Baltymai - apie 15 proc. bendro dienos poreikio.
Sportininkai turėtų gauti 2 gramus baltymų 1 kilogramui kūno svorio. Gydytoja-dietologė nepataria skubėti vartoti įvairių baltymų (amino rūgščių) papildų, kad ir kaip plačiai jie reklamuojami. Pasak specialistės, reikiamą organizmui baltymų kiekį lengvai galima gauti su maistu.
Skysčių vartojimas sportuojant
Suaugusiems per dieną reikia gauti vidutiniškai 30 ml vandens/1 kg kūno svorio. Blogai daro tie, kurie geria tik pajutę troškulį. Reikia stebėti, kiek skysčių netenkate per treniruotę. Treniruotės metu galima netekti ne daugiau kaip 3 proc. kūno svorio. 2-3 valandas prieš treniruotę reikėtų išgerti 400-600 ml vandens, o treniruotės metu 150-350 ml skysčių kas 15-20 minučių. Po treniruotės kiekvienam netektam kilogramui turi būti suvartojama 150 ml vandens. Dalyvaujant keliose treniruotėse paeiliui, 80 proc.
Anot specialistės, sportuojant daugiau kaip valandą, būtina papildyti ne tik paprastas organizmo skysčių atsargas, bet ir elektrolitų bei angliavandenių. Ypač tai svarbu karštu oru.
„Norint, kad treniruotės būtų efektyvios, po jų nejaustumėte didelio nuovargio, o skylant glikogenui susidariusi pieno rūgštis nekenktų jūsų širdžiai ir nesukeltų stiprių raumenų skausmų, 1,5-2 valandas iki treniruotės reikėtų pavalgyti lengvai virškinamo, neriebaus, sudėtiniais angliavandeniais ir baltymais turtingo maisto. Iš karto po treniruotės, norint pristabdyti glikogeno netekimo procesą, reikėtų suvalgyti bet kurių vaisių, uogų ar jų sulčių.
Vitaminai ir mineralai
Daugelis klaidingai mano, kad sportuojantiems reikia saujomis gerti vitaminus ir mineralus. Geležies papildus turi vartoti tik tie, kuriems diagnozuotas geležies trūkumas ar anemija (mažakraujystė). Be reikalo vartoti geležies preparatus ne tik netikslinga, bet ir žalinga dėl galimo šalutinio toksinio poveikio.