Lietuvių saldumynų tradicijos siekia šimtmečius. Kviečiame atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją bei drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš autentiškų skanėstų ir patiems pasigaminti. Vilniaus universiteto profesorius ir kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas kviečia atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją bei drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš autentiškų skanėstų ir patiems pasigaminti.

Pirmieji Saldumynai - Džiovinti Vaisiai

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas pasakoja, kad nors saldumas yra laikomas vienu iš pamatinių ir lengvai žmogaus atpažįstamų skonių, visgi senovėje jo lietuviams paragauti tekdavo kur kas rečiau negu šiandien. Anot jo, seniausių saldumynų gastronomijos istorijoje beieškant, pirmiausia atsigręžiama į medų, uogas bei vaisius.

„Senovės lietuviai, visai kaip ir mes šiandien, ieškodavo būdų, kaip labiau pasisaldinti savo kasdienybę. Tuo metu tam puikiai pasitarnaudavo vaisių ir uogų džiovinimas, po kurio šie tapdavo daug saldesni. Mūsų protėviai, ko gero, taip pat buvo smaližiai, ir seniausias to įrodymas - archeologės Rimutės Rimantienės radinys Nidos senovės gyvenvietėje - ten ji atrado prieš 4000-5000 metų kažkieno paslėptas džiovintų miškinių obuoliukų atsargas“, - pasakoja R. Laužikas.

Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas kaip ypatingesnių saldumynų pradžią šalyje įvardija viduramžius. Anot jo, jau XV amžiaus pradžioje apsilankiusieji Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto puotose galėdavo paragauti saldžių bandelių, vaflių, dabartinį obuolių sūrį primenančių sausųjų uogienių bei kitų gardėsių, tokių kaip sirupe virti vaisių kompotai, saldūs sūriai, meduoliai, saldusis Malvazijos vynas bei lietuviška klasika - šviežias agurkas su medumi.

Įmantrūs Šiandienos Desertai Jau Puikavosi Ant Lietuvos Didikų Stalo

Pasakojimais apie Renesanso epochą nukeliantis R. Laužikas teigia, kad šis laikmetis Lietuvos vadovų ir didikų saldųjį stalą praturtino miltiniais kepiniais - tortais ir pyragais su saldžiais įdarais bei įvairiais sausainukais. Anot jo, jau tuomet išpopuliarėjo daugelis saldžių desertų, kuriuos šiandien vis dar būtų galima palaikyti nebūdingais lietuviškajam stalui.

„XVI-XVII amžiais ant Lietuvos didikų stalų būdavo galima daug dažniau išvysti marcipanus, crème brûlée primenančius pieno ir grietinėlės desertus ar į morengus panašius kiaušinių baltymų kepinius. Taip pat vertėtų atsigręžti ir į kitus mūsų krašto skanėstus kaip varškės saldumynai - arkasai, pyragai-bobos arba skystieji konfitiūrai, kurie būdavo gaminami vaisius ir uogas užpilant karštu sirupu. Ir nors šie desertai iki šiol nėra tokie populiarūs ant šiandieninio saldaus stalo, turbūt ne dažnas iš mūsų susigundytų šiandien išbandyti tokį skanėstą kaip, pavyzdžiui, ajerų šaknų cukatos“, - sako R. Laužikas.

Kaip vėliausiai Lietuvoje paplitusius saldymus pašnekovas išskiria ledus ir šokoladą, kurie diduomenės tarpe išpopuliarėjo tik XVIII amžiuje. Tuo metu nuo XIX amžiaus Vilniuje intensyviai pradėtos leisti kulinarinės knygos, kuriose atsirado ir daugiau iki tol neįprastais laikytų receptų, tarp jų - vokiški baumkuchenai ar angliškos popiečio arbatėlės įkvėpti įvairūs desertiniai sausainiai.

Nors, pašnekovo teigimu, XIX amžiuje dvarų cukrinės būdavo dažnai rakinamos, jog šeimynykščiai nepiknaudžiautų cukrumi, šiandien lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi besikeičiančius lietuvių mitybos įpročius. Anot jos, lietuviai ne tik drąsiau eksperimentuojama su desertais, bet ir dažniau ieško sveikesnių alternatyvų gaminant.

„Jeigu iki cukraus išplitimo Lietuvoje desertai dažniausiai būdavo saldinami medumi, tai šiandien irgi pastebime sugrįžimą prie natūralių saldiklių. Konditeriniuose gaminiuose saldumui suteikti vis dažniau yra naudojami natūralūs sirupai, datulės ir kiti įvairūs džiovinti vaisiais. Ieškome alternatyvų sveikiems saldumynams, pavyzdžiui, itin populiarėja Lietuvoje gaminamos saldžiosios vaisių juostelės, kuriose visiškai nėra pridėtinio cukraus, o saldumą suteikia tik vaisiuose natūraliai esantys cukrai. Lietuvos gamintojai jau ir užsienio rinkas užkariauja liofilizuotomis arba kitaip tariant šaltyje džiovintomis uogomis“, - pasakoja E. Dapkienė.

Ta proga gastronomijos ekspertas R. Laužikas ir „Maximos“ atstovė E. Dapkienė siūlo išbandyti keletą autentiškų senovinių lietuviškų desertų receptų ir šventiškai paminėti lietuvių meilės dievaitės Mildos dieną.

Senovės lietuvių kultūroje Mildos vardu buvo vadinama meilės, laisvės ir piršlybų deivė, kuriai pagerbti skirta šventė kasmet minima gegužės 13-ąją. Pagal senovės tradicijas, šią dieną įprasta dedikuoti meilei ir sužadėtuvėms, taip pat tikima, kad Mildos diena yra ypač palanki norint pratęsti giminę.

Kadangi meilė - būtina kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, Mildos diena tampa puikia proga švęsti ir šiandien“, - sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas, pabrėždamas, kad jokia šventė neapsieina be saldžiausių desertų. Todėl lietuviškosios meilės dienos proga A.Poleninas dalijasi skaniausiais tradicinių lietuviškų desertų receptais, pagardintais moderniais prieskoniais.

O jei gaminti laiko vis dėlto pristigs, nustebinti savo mylimuosius galite „Maximos“ konditerijos meistrų pagamintais desertais.

Tradicinių Lietuviškų Desertų Receptai

Arkasas - Desertas, Nukeliantis į XVII-XIX Amžius

Reikės: 1,5 litro saldaus pieno, 0,5 litro rauginto pieno, 200 g grietinės, 4 kiaušinių, 60 g cukraus, 100 g razinų, 200 g plakamos grietinėlės, šiek tiek cinamono ir rudojo cukraus.

1. Raugintą pieną išplakite su kiaušiniais ir grietine.
2. Šį mišinį įmaišykite į saldų pieną, įdėkite cukraus, razinų ir vėl viską išmaišykite.
3. Tuomet gautą masę įkaitinkite bei nepamirškite nuolat pamaišyti, kad ši nepridegtų, kol atsiskirs varškė.
4. Tada supilkite viską į skepetą ar kiaurą indą, kad masė nusivarvėtų ir atauštų.
5. Prieš patiekiant arkasą, papuoškite jį plakta grietinėle, pabarstykite cinamonu ir ruduoju cukrumi.

Alberto Arbatiniai Sausainiai, XIX-XX A.

Reikės: 300 g cukraus, 240 g gerai susmulkintų migdolų, 180 g kvietinių miltų, 12 kiaušinių trynių, 14 kiaušinių baltymų, 60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų, arbatinio šaukštelio cinamono miltelių, pusės arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių, šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės.

1. Gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir viską palaikykite dvidešimt minučių.
2. Tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite, tuo pat metu į tešlą po truputį įdedant miltus, karamelizuotas apelsinų žieveles ir prieskonius.
3. Vėliau iš tešlos suformuokite sausainukus, išdėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite orkaitėje, kol šie sukietės.

Meilūs Sluoksniuoti Obuoliai

„Sluoksniuotiems obuoliams paruošti reikės 2 stiklinių miltų, 2 kiaušinių, 4 obuolių, 100 gramų sviesto, šiek tiek sodos, cinamono ir cukraus. Iš miltų, kiaušinių ir sodos išminkykite tešlą ir ją plonai iškočiokite. Ant tešlos išdėliokite skiltelėmis pjaustytus obuolius, apiberkite cukrumi ir cinamonu, uždėkite šiek tiek sviesto ir viską uždenkite tešla. Tuomet vėl dėliokite obuolius, apiberkite cukrumi, cinamonu, uždėkite sviesto... Taip kartokite tiek kartų, kiek norite turėti sluoksnių, viršuje palikdami tešla neuždengtus obuolius. Desertą kepkite iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, o jam iškepus darsyk apibarstykite cukrumi ir įteikite mylimam žmogui“, - sako A.Poleninas.

Mylinti Plikyta Boba

Norint antrąją pusę pamaloninti skania plikyta boba, jums reikės 2 stiklinių pieno, 1 kilogramo miltų, 75 gramų mielių, 10 kiaušinių trynių, 150 gramų miltinio cukraus, 150 gramų sviesto, pusės lazdelės vanilės, 100 gramų razinų, arbatinio šaukštelio druskos ir 200 gramų cukrinukų papuošimui.

„Dalį miltų užpilkite stikline verdančio vandens ir suplakite į skystoką tyrę. Jai ataušus, mieles ištirpinkite stiklinėje pieno, suberkite 250 gramų miltų ir išmaišykite. Uždengę gautą tešlą rankšluosčiu, palaikykite ją šiltai, kol iškils, o per tą laiką išplakite kiaušinių trynius ir cukrų, kol masė virs putomis. Vėliau šią masę užpilkite ant iškilusios tešlos, taip pat įpilkite likusius miltus ir pieną, druską bei kitus prieskonius ir, gerai išmaišę, imkitės minkyti. Ant išminkytos tešlos supilkite ištirpdytą sviestą ir leiskite tešlai dar labiau iškilti“, - sako A.Poleninas.

Kol tešla kyla, pasiruoškite kepimo formą: jos šonus ir dugną ištepkite sviestu, pabarstykite džiūvėsėliais. Tešlai iškilus, į kepimo formą dėkite jos tiek, kad užpildytų ne daugiau pusės formos tūrio. Leiskite tešlai pakilti lig pat formos viršaus, ir tuomet pašaukite kepti. „Plikytą bobą reikia kepti maždaug valandą, 180 laipsnių temperatūroje. Ją valgyti galima tik pilnai atšalus, o prieš vaišinant antrąją pusę galima papuošti cukrinukais“, - siūlo prekybos tinklo „Maxima“ ekspertas.

Saldus Kaip Meilė Medaus Tortas

Jam paruošti reikės: tešlai - 5 kiaušinių, 5 šaukštų medaus, 125 gramų cukraus, 600 gramų miltų, 1 šaukštelio sodos, 1 šaukšto meduoliams skirto prieskonių mišinio, kremui - 0,75 litro grietinės, citrinos žievelės, 300 gramų miltinio cukraus, o sulaistymui -stiprios, citrinos sultimis, cukrumi ir romu pagardintos arbatos stiklinės.

„Laikydami indą karštame vandenyje, iki tirštos, bet purios masės suplakite kiaušinius, cukrų ir medų. Suberkite miltus, parūgštintame vandenyje ištirpdytą sodą bei prieskonius, ir užminkykite tešlą. Padalinkite ją į keturias dalis ir iš kiekvienos jų iškočiokite po paplotį, juos kepkite apie 10 minučių. Papločiams iškepus, sulaistykite juos arbata“, - diktuoja „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovas.

O tuomet pasiruoškite kremą: gerai atšaldytą grietinę išplakite su cukrumi, kol masė taps puri. Gautu kremu pertepkite torto papločius ir suslėgę palaikykite šaltoje vietoje.

Kiti Tradiciniai Lietuviški Desertai

Lietuvoje saldumynai yra neatsiejama kasdienybės ir švenčių dalis. Štai keletas populiariausių tradicinių lietuviškų desertų:

1. Šakotis yra viena iš labiausiai atpažįstamų lietuviškų desertų.
2. Medaus tortas yra vienas iš tų desertų, kuris daugeliui kelia prisiminimus iš vaikystės.
3. Grybukai - tai mažieji sausainiai, kuriuos daugelis lietuvių prisimena iš vaikystės.
4. Tinginys yra vienas paprasčiausių, bet tuo pačiu ir populiariausių desertų Lietuvoje.
5. Varškės apkepas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta švelnius ir lengvus desertus.
6. Spurgos - tai desertai, kurie ypač populiarūs per Užgavėnes.
7. Kūčiukai yra tradicinis lietuviškas Kūčių stalo atributas.
8. Vafliai.
9. Žagarėliai yra trapūs sausainiai, kurie dažnai kepami įvairioms šventėms ar šeimos susitikimams.
10. Obuolių pyragas yra klasikinis desertas, ypač populiarus rudenį, kai yra gausu šviežių obuolių.

Lietuviški saldumynai pasižymi tradiciniais ingredientais, paprastumu ir išskirtiniu skoniu.

---