Kasmet, antrąjį spalio ketvirtadienį minima pasaulinė regėjimo diena. Taigi, visi - maži ir dideli - atkreipkime dėmesį į regėjimo sutrikimų keliamas problemas. Akys - svarbiausias jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Lietuvoje kas šeštas gyventojas turi regos sutrikimų. Tokią negailestingą statistiką atskleidžia Higienos instituto 2016-ųjų šalies gyventojų tyrimas. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, išvis Lietuvoje gyvena apie 460 tūkst. regos sutrikimų turinčių žmonių. Tai reiškia, jog iš tūkstančio lietuvių net 160 serga vienokiu ar kitokiu regos sutrikimu. Dažniausias iš jų - toliaregystė, kuria serga 3 proc.
Žinoma, kad visame pasaulyje apie 284 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, 39 mln. žmonių yra akli, 245 mln. yra silpnaregiai. Net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti, o kitus ir išgydyti.
Kas yra toliaregystė?
Toliaregystė arba hipermetropija - akies refrakcinės funkcijos sutrikimas, dėl kurio prastai matomi arti esantys daiktai, nes jų vaizdas susidaro už tinklainės. Todėl žmogus, sergantis toliaregyste, gerai mato tik toli esančius daiktus. Formuojantis vaizdui šviesos spiduliai pirmiausia prasiskverbia pro akies rageną ir vyzdį. Tada skverbiasi pro už jo esantį lešiuką bei stiklakūnį. Vėliau patenka į tinklainę, kuri yra vidiniame užpakalinės akies obuolio sienelės paviršiuje. Tinklainėje susidaro atvirkštinis objekto vaizdas. Taip yra dėl to, kad lęšiukas laužia šviesos spindulius ir jų pluoštelį fokusuoja tiesiai į tinklainę. Jei žmogaus regėjimo aštrumas yra normalus, atstumas tarp lęšiuko ir tinklainės yra būtent toks, kad tinklainėje susidarytų aiškus vaizdas. Ligoniai, sergantys toliaregyste, arčiau esančius daiktus mato neryškiai, matomas vaizdas gali lietis. Toli esančius daiktus, tokie ligoniai mato puikiai. Tokių ligonių akys greitai pavargsta, judinant akis gali būti jaučiamas skausmas.
Fiziologinė naujagimių toliaregystė pasireiškia iškart po gimimo (dėl trumpos akies ašies). Vėliau augant - kartu auga ir akies ašis. Lęšiuko elastingumo mažėjimą taip pat gali nulemti ir hormonai, kurių moterų organizme padaugėja nėštumo metu.
Toliaregystės priežastys ir prevencija
„Kartu su neribotu šiuolaikinių technologijų naudojimu, prie kurių šiandien praleidžiame keliskart daugiau laiko nei prieš 10 metų, natūraliai kyla ir regos sutrikimai. Mūsų akys nuolat veikia - didelė dalis žmonių dirba nuolat žiūrėdami į ekraną ir beveik be išimties visi į jį žiūrime po darbų. Pridėkime netinkamai sureguliuotą apšvietimą ir nieko keisto, jog turime didesnį tiek suaugusiųjų, tiek vaikų akių sutrikimų procentą“.
Kaip rūpintis regėjimu?
- Rūpintis taisyklinga mityba: maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, o maistas turi būti kuo įvairesnis. Norint turėti sveikas akis, reikia praturtinti savo racioną vitaminu A. Jis organizme gaminasi iš beta karotino, kurio gausu morkose, paprikose, kopūstuose, moliūguose, abrikosuose ir kitose daržovėse.
- Neskaityti valgant, važiuojant ar gulint lovoje: labai svarbu, kad toliaregiams vaikams neišsivystytų trumparegystė. Norint to išvengti rekomenduojama skaityti, piešti tik tinkamai apšviestoje vietoje, sėdint prie tam pritaikyto stalo. Patartina kas pusvalandį daryti pertraukėles.
- Dirbant kompiuteriu siūloma daryti trumpas pertraukas: tiek skaitymas, rašymas, piešimas ar darbas prie kompiuterio vargina akis, neilsinant akių jos pradeda silpnėti, gali išsivysti toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas. Vaikui žaisti kompiuteriu rekomenduojama ne ilgiau kaip 15 minučių, valandą - per dieną. Po 15 minučių žaidimo reikėtų daryti 15 - 20 minučių pertrauką.
„Pirmasis patarimas norint išsaugoti gerą regą - sveika mityba. Reguliari ir subalansuota mityba palaiko akies audinius sveikus, o tuomet šie geriau pakelia tenkantį krūvį. Ypač akims naudingi tokie produktai kaip šviežios morkos, mėlynių uogos, žuvis, turinti omega-3 rūgščių, linų sėmenų aliejus, lapinės daržovės. Vienas didžiausių priešų net visiškai sveikoms akims - per įtemptas žiūrėjimas į objektą, esantį labai arti. Tuo tarpu darbo metu nuolat skaitant informaciją kompiuterio ekrane naudinga būtų sumažinti jo ryškumą ir reguliariai daryti pertraukas - šios reikalingos ne tik akims, bet ir visam kūnui.
„Jei akys greitai pavargsta ar jas kartais paskausta - tai aiškus signalas, kad kažkas ne taip. Norėdami to išvengti galite naudoti vitaminus ar akių lašus, tačiau visų pirma pažvelkite, kaip atrodo vietos, kuriose sėdite darbe ir namie - ar jos pakankamai apšviestos, ar akys nepavargsta vien žiūrint į ryškų ekraną. Galų gale, ar grįžę namo kažkiek pailsite nuo nuolatinio žiūrėjimo į kompiuterį, ar tuojau pat sėdate naršyti internete ir žiūrėti televizoriaus?
„Daugėjant žmonių, turinčių akių problemų, pasidžiaugti galime nebent tuo, kad šiandien turime kaip niekad daug galimybių su tuo kovoti - pradedant subalansuotais preparatais, baigiant operacijomis. Jei žmogus abejoja, jam tereikia paklausti medicinos profesionalo - akys gali prasčiau matyti dėl keliolikos skirtingų priežasčių.
Akių mankšta
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nuolatinę akių mankštą tam, kad galėtumėte mankštinant akis gerinti jų kraujotaką, regėjimą bei sustiprinti akių raumenis.
- Mirksėjimas: stipriai keletą kartų sumirksėkite arba tiesiog įpraskite pamirksėti kas kelias minutes.
- Akių joga: patogiai atsisėskite, galvą laikykite tiesiai, žiūrėkite į priekį. Judinkite tik akis, ne galvą. Pažvelkite aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę, įstriža linija aukštyn kairėn, įstriža linija žemyn dešinėn. Tada akių obuolius pasukite į kairę, po to į dešinę. Tuos pačius judesius pakartokite užsimerkę. Atsipalaiduokite ir pamažu atsimerkite. Šio pratimas skatina akių raumenų judrumą, atpalaiduoja akių raumenis ir praplečia matymo lauką.
- Žvilgsnio „estafetė”: įsivaizduokite, jog savo darbo vietoje žvilgsnio kelyje į tolį pasižymėjote kelis taškus. Pradėkite nuo artimiausio taško: pvz., kompiuterio klaviatūros. Suraskite daiktus, stovinčius tolėliau ir esančius skirtingame nuotolyje. Kaskart leiskite akims pailsėti. Tuomet žvilgsniu keliaukite tolyn, kol žvilgsnis pasieks dangų ar debesis. Ties tuo peizažu sustokite ir leiskite akims vėl pailsėti. Tuomet nužymėtais taškais pamažu grįžkite prie klaviatūros.
- Dešimt kartų greitai sumirksėkite. Tada stipriai užmerkite ir atmerkite akis.
- Žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgnį aukštyn.
- Vieną akį užmerkite, o kitą plačiai atmerkite.
- Pažvelkite į tolį, penkias sekundes žiūrėkite į artimą objektą ~ 30 cm atstumu (pvz.: pirštą ).
- Sukite užmerktų akių žvlgsnį aplinkui.
Visiems dirbantiems kompiuteriu, skaitmeniniais terminalais, dažnai žiūrintiems televizorių, daug skaitantiems visada siūlau daryti ir pratimus, ir mankštas, ir pertraukas, ilsėtis. Įrodyta, kad tai padeda.
Vaikų toliaregystė
Dažnai tėvai, kurių vaikams išrašomi akiniai, jaučia, kad uždėti akinius nėra vienintelis kelias, ir ieško kitokių būdų.Todėl šį kartą apie vaikų toliaregystę (hipermetropiją). Žvairuoti gali toliaregiai vaikai. Šis negalavimas gydomas pliusiniais akiniais, koreguojančiais vaiko toliaregystę.
Žinomas amerikiečių gydytojas oftalmologas V. H. Beitsas tyrinėjo naujagimių regėjimą keletą metų ir nustatė, kad kūdikiai taip pat patiria įtampą. Per pirmus 6 gyvenimo mėnesius jų regėjimas kinta labai stipriai ir dažnai: nuo normalaus iki toliaregystės, trumparegystės, astigmatizmo, žvairumo iki vėl normalaus. Net ir miegant kūdikiui gali kilti įvairaus laipsnio regėjimo sutrikimų. V. H. Beitsas taip pat nustatė, kad tik suėjus vieneriems metams regėjimas tampa daugiau mažiau pastovus. Regėjimo sutrikimai gimus kūdikiui gali svyruoti nuo -1 iki +5 ir tęstis iki jo trijų-ketverių gyvenimo metų. Tačiau kai kurie V. H.
Kadangi vaiko regėjimas nuolat kinta, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl jam reiktų dėti akinius su pastovaus stiprumo dioptrijomis. Vos uždėjus akinukus, skirtus toliaregystei koreguoti, galima pastebėti aiškiai pasikeitusį vaiko elgesį. Visai neseniai buvęs smalsus, žaismingas, nerūpestingas vaikas staiga tampa uždaras ir rimtas. Akiniai veikia vaiką visomis prasmėmis. Pirma, vaikas sužino, kad su jo akimis kažkas yra negerai ir jis nėra tobulas. Dar svarbiau, vystymosi laikotarpiu vystosi juslės: rega, klausa, lytėjimas ir kt.
Kadangi per akinius vaikas nemato tikro pasaulio vaizdo, o mato jį padidintą, nuolat nešiojant akinius akys prisitaiko ir kūnas kartu su visomis juslėmis ima vystytis pagal tą vaizdą, kurį mato per akinius. Todėl daug metų akinius nešiojantys toliaregiai vaikai turi bendrų laikysenos, koordinacijos, orientacijos, veido išraiškos, žvilgsnio bruožų. Regėjimo gerinimo stovyklose akinių atsikratę vaikai netrunka atgauti pasitikėjimą savimi, judrumą ir smalsumą. Ne kartą esu girdėjusi 7-8 m. vaikus garsiai tėvams sakant: „Juk seniai sakiau, kad man akinių nereikia!“. Apskritai, vaikams susigrąžinti gerą regėjimą iki 12 metų, jei jie nenešiojo akinių, yra labai paprasta. Regėjimas sutrinka jautresniems vaikams. Vaikas kaip nauja tuščia duomenų bazė kas dieną patiria įvairiausių įspūdžių ir jausmų, priverčiančių jo kūną reaguoti: įsitempti ar atsipalaiduoti.
Todėl reikėtų peržiūrėti elgsenos modelius šeimoje ir aplinkoje, kurie galėtų kelti vaikui įtampą. Santykiai šeimoje, per didelė disciplina, reikalaujantis tonas, išėjimas į darželį / mokyklą, žindymo nutraukimas, kito vaiko atsiradimas šeimoje, atsiskyrimas nuo tėvų į atskirą kambarį ir pan. - visa tai gali būti įtampos priežastimi, net jei tėvams tai atrodo visiškai natūralu ir normalu. Dar vienas labai svarbus dalykas - pasitikėkite savo kaip tėvų intuicija, nesigąsdinkite pranašystėmis apie tai, kad nenešiojant akinių bus tik blogiau. Apsidairykite, naršykite, ieškokite ir raskite savo pažįstamų tarpe bent vieną, kuris nešiojęs akinius dabar vaikšto be jų.
Klausytis intuicijos - tai stebėti savo vaiką. Ar jūs pastebite, kad dėl nustatytos toliaregystės kažkas su vaiku yra negerai: jis nemato, neatpažįsta daiktų ir žmonių, kreipia keistai galvą ar pan. Labai svarbu su vaiku kalbėtis, tartis, klausti, kaip jis jaučiasi ir ką jis nori daryti, ką veikti. Pagal galimybes sudaryti jam tokias sąlygas. Mes labai dažnai, kaip tėvai, pritaikome savo matymus vaikams, ko jie turi norėti, kaip turi būti ir kaip reikia gyventi. Klausytis trimečio ir tartis su juo atrodo nepadoru. Tačiau kitu būdu negalima išgirsti, ko vaikas nori, ir atliepti jo poreikių. Aš nekalbu apie lepinimą ar besąlygišką norų pildymą. Kalbu apie kalbėjimąsi su vaiku ir klausymą, kaip jis jaučiasi ir kokie jo poreikiai yra. Pradėkite bendrauti su savo vaiku lyg su suaugusiuoju ir tik taip, kaip norėtumėte, kad bendrautų su jumis.
Apgalvokite savo elgsenos modelius ir paverskite juos į pilnus dėkingumo savo vaikui, ramybės, pasitikėjimo, supratimo, rūpesčio ir meilės. Labai rimtai įvertinkite buvimo gryname ore reikšmę vaiko vystymuisi. Vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos siūlau tėvams sutrikus vaiko regėjimui - kuo ilgesnis buvimas gryname ore / lauke. Tačiau didžioji dalis šeimų to nevertina kaip svarbaus dalyko, o prašo parodyti ir išmokyti kokių nors pratimų, kad regėjimas gerėtų.
Bet kokie žaidimai su spalvotais įvairaus dydžio kamuoliukais tinka. Vaikams patinka ieškoti paslėptų daiktų. Žaidimai su smulkiomis spalvotomis detalėmis. Galima tiesiog dažyti perlines kruopas įvairiomis spalvomis, jas išdžiovinti ir po to dėlioti paveiksliukus ar atskirti spalvas. Slėpynės - vienas mėgstamiausių vaikų žaidimų su tėvais. Žaidimo metu išmokykite vaiką užsidengti užmerktas akis delniukais, kol jis slepiasi arba kol laukia, kad pasislėps kitas. Akys pailsi visiškoje tamsoje ir atsipalaiduoja. Tai yra vaikiškas palmingas. Kadangi vaikai neišlaiko dėmesio tiek ilgai, kaip suaugę, įvairios pasakos, pasakojimai pasisodinus vaiką ant kelių ir uždengus jam užmerktas akeles, leis padaryti palmingą be didelių reikalavimų. Bet tik tiek, kiek nori vaikas.
Sūpynės leidžia visiškai atsipalaiduoti vaikui ir tik tėvai nori eiti greičiau namo. Leiskite suptis tiek, kiek vaikas nori. Neraminkite vaikų: „tyliau, ramiau, neverk, nebėk, atsargiai“. Negąsdinkite dėl to, ko bijote patys: „nugriūsi, užsigausi, išsipurvinsi, susilaužysi“, nes gadinate visą veiksmą. Vaikai tam ir yra vaikai, kad triukšmautų, bėgiotų, verktų, zystų, griūtų, susiplėšytų kelnes ir pan. Neleisdami vaikams būti triukšmingiems neleidžiate jiems atsikratyti kas dieną patiriamų išgyvenimų ir stresų. O gąsdindami savo baimėmis, sukuriate baimes jiems. Norint sugrąžinti vaikui regėjimą, neužtenka nedėti akinių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus, jog regėjimas pablogėjo, iš karto reikėtų kreiptis į gydytoją okulistą. Mažo laipsnio toliaregystė dažniausiai nėra gydoma (jei nėra toliaregystės sukeltų komplikacijų, pacientas nesiskundžia regėjimo suprastėjimu). Toliaregystė pradedama gydyti tuomet, kai pacientas pradeda skųstis regėjimo suprastėjimu ar atsiranda tokios ligos komplikacijos kaip žvairumas. Toliaregystė koreguojama akiniais (su išgaubtais stiklais) ar kontaktiniais lęšiais. Tiek akinius, tiek kontaktinius lęšius pacientai privalo nešioti nuolat. Svarbu, jog akinius, įvertinęs toliaregystės laipsnį, parinktų gydytojas okulistas. Taip pat pacientui skiriama kraujagysles plečiančių, audinių mitybą gerinančių vaistų, kalcio preparatų.
Siekiant laiku diagnozuoti ir kuo anksčiau koreguoti toliaregystę, būtina reguliariai tikrinti vaikų regėjimą porą kartų per metus. Taip pat labai svarbu stebėti, kaip vaikas ruošia pamokas. Pamokų ruoša turėtų vykti tik gerai apšviestoje patalpoje, sėdint prie rašomojo stalo. Skaityti, rašyti jokiu būdu negalima gulint ar važiojant transporto priemone. Taip pat reikėtų, kad vaikas ar suaugęs skaitydamas, ar dirbdamas kompiuteriu kas 20 minučių pailsintų akis (užsimerktų, pažiūrėtų per langą į toli esančius judančius daiktus). Svarbu nepamiršti, jog labiausiai akims kenkia besaikis žiūrėjimas į televizoriaus ar kompiuterio ekraną.