Lietuviai esame mes gimę, todėl cepelinai yra mūsų mėgstamiausias bulvių patiekalas. Jeigu esate šio nuostabaus bulvių patiekalo mėgėjas bei taip pat mėgstate kitus lietuviškus bulvinius patiekalus, tokius kaip bulviniai blynai ar bulvių plokštainis, drąsiai įsigykite rekomenduojamų sertifikuotų sėklinių bulvių el. Atminkite, kad mažiau yra daugiau! Tad visada rinkitės kokybiškas ir sertifikuotas sėklines bulvių veisles.
Sertifikuotos sėklinės bulvės garantuoja, kad gumbai bus neužkrėsti ligomis bei duos sveiką ir kokybišką derlių.
Bulvių Veislių Tinkamumas Cepelinams
Cepelinams labiausiai tinka B, C ir BC tipo bulvių veislės.
Populiariausios Veislės
- ‘Vineta’ (BC suvirimo tipo). Ši veislė pakenčia sausrą, nereikli dirvožemiui, atspari rauplėms, puikiai išsilaiko sandėliuose. Tačiau ‘Vineta’ yra senosios kartos veislė, todėl rekomenduojama ją keisti naujesnėmis, pranašesnėmis, panašios charakteristikos veislėmis.
- ‘Colomba’ Tai labai ankstyva veislė, skirta daugiausia vartoti iki žiemos periodo. Tiesiog šilkiniai cepelinai - išvirti iš ‘Colomba’ veislės bulvių.
- ‘Karelia’ - naujesnė, geresnė ir skanesnė ‘Vinetos’ pamaina. Atspari daugeliui ligų, lengvai auginama veislė. Bulvės būna gana didokos ir apvalios, su nedaug akučių, todėl lengvai skutamos.
- ‘Melody’ veislės bulvėms būdingas ilgas žiemojimo periodas, cepelinams tinkamos savybės. Taigi turėdami šios veislės bulvių mėgstamu valgiu galėsite džiaugtis ir vasarą, ir žiemą.
Ypač skanūs cepelinai būna iš pirmojo, vasaros pradžioje iškasto derliaus.
Prekybos tinklo "Iki" įžvalgos
„Savo asortimente turime daug skirtingų bulvių veislių. Vienos skirtos virti, kiltos labiau tinka kepti ar gaminti kitus tradicinius patiekalus. Pirmenybę pirkėjai teikia lietuviškoms bulvėms, taip pat auga susidomėjimas ir saldžiosiomis bulvėmis. Taip pat matome, kad kiekvieną sezoną pirkėjai itin laukia pirmojo derliaus bulvių, todėl glaudžiai bendradarbiaujame su vietos ūkininkais, kad galėtume pasiūlyti pirmųjų ankstyvųjų bulvių, vos jos pasirodo“, - teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Bulvių Istorija ir Nauda
Įdomioji bulvių istorija ir nauda sveikatai Jolanta Sabaitienė, minėto prekybos tinklo vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad bulves į Europą atgabeno ispanų keliautojai - pirmąkart jos paminėtos po pasaulį keliavusio ispanų kunigo Pedro Sjezos de Leono veikale apie Naująjį pasaulį „Peru kronika“.
Nuo to laiko ši daržovė masiškai išplito Europos dvaruose bei valstiečių ūkiuose ir iki šiol nepraranda populiarumo. Šis kultūrinis augalas pradėtas auginti maždaug prieš 7-9 tūkst. metų Bolivijos ir Peru teritorijoje, netoli Titikakos ežero. Vietiniai indėnai bulves laikė ypatingomis - garbino jas globojančias dievybes, o kai kurios gentys, pavyzdžiui, inkai, bulvių virimo trukmę naudojo kaip laiko skaičiavimo vienetą, rašoma pranešime spaudai.
Įdomu tai, kad net visam pasauliui pamėgus šią daržovę, gurmaniškais patiekalais garsėjantys prancūzai į bulves žiūrėjo nepatikliai, tad iš pradžių jos buvo tik pašaras kiaulėms. Šiandien tai skamba neįtikėtinai, bet šioje šalyje buvo tikima, kad bulvės sukelia raupus, todėl XVIII a. viduryje beveik 25 metus jas auginti buvo griežtai draudžiama.
Šį mitą sugriovė garsus vaistininkas, gydytojas ir agronomas Antuanas Ogiustas Parmantjė, kuris pradėjo vadinamąją bulvių propagandos kampaniją ir įrodė, kad jos nekenksmingos sveikatai. Netikėtų, su bulvėmis susijusių istorijų galima išgirsti ne tik apie prancūzus. Štai Lietuvoje kai kurie didikai ir botanikai, žavėdamiesi šios daržovės žiedais, veisdavo ją oranžerijose kaip dekoratyvinį augalą. Tik vėliau buvo suprasta, kad bulvių gumbai yra maistingi ir turi puikų skonį.
Kaip teigia J. Sabaitienė, nors šiandien girdime daugybę išsiskiriančių nuomonių apie bulvių naudą organizmui, dažniausiai ši daržovė yra nuvertinama. Bulvėse esantys vitaminai, tokie kaip B2, B6, B9, PP, K, E ir C, bei mineralai gali padėti sergantiems širdies, kraujagyslių, inkstų ar net nervų ligomis, o išvirta bulvė su lupenomis turi net 5 kartus daugiau ląstelienos nei bananas ir 3 kartus daugiau vitamino C nei avokadas.
Skirtingos Bulvių Veislės - Skirtingiems Patiekalams
Visgi, skirtingos bulvių veislės - tinka skirtingiems patiekalams gaminti, todėl prieš raitojantis rankoves reikėtų pasidomėti, kokios veislės bulves geriausia rinktis mėgstamiems patiekalams.
„Bulvės yra skirstomos į 3 pagrindines kategorijas, atsižvelgiant į jose esantį sausųjų medžiagų, krakmolo ir vandens santykį. Bulvių košei bei skrudinimui geriausiai tinka tos bulvės, kuriose daugiau krakmolo, vidutinės krakmolo koncentracijos bulvės - universalios ir tinka beveik visiems patiekalams, o turinčios mažiausiai krakmolo - idealios salotoms“, - sako ekspertė ir dalijasi dar keliomis įžvalgomi apie kiekvieną iš populiariausių bulvių veislių.
Populiariausios Bulvių Veislės ir Jų Panaudojimas
Vineta. Šios rūšies bulvės turi vidutinį krakmolo kiekį, todėl jų tekstūra gana miltiška. Jos puikiai tinka kepimui, skrudinimui, salotų gamybai, traškučių ruošimui, sriuboms bei daržovių troškiniams. Iš jų taip pat pagaminsite ir skanią bulvių košę.
Soraya. Išskirtinio skonio ir tekstūros bulvių rūšis, puikiai tinkanti salotoms ir sriuboms. Šias bulves galima ir virti, ir skrudinti, ir kepti, naudoti bulviniams blynams, kugeliui bei bulvių košei.
Jelly. Šios bulvės idealios gaminti traškučiams. Taip pat jos gardžios keptos, paskrudintos, o išvirtos nepakeičia gražios savo spalvos.
Laura. Miltingos, todėl tinka trinti, skrudinti ir kepti. Kepdamos, jos nepakeičia savo spalvos, todėl puikiai atrodo salotose bei sriubose. Tai puikus pasirinkimas, jei gaminate traškučius ar bulvinius blynus.
Adora. Lyg vašku dengtos bulvės tinka ir virimui, ir kepimui. Vis dėlto, iš jų nepagaminsite gardžių traškučių ar gruzdintų bulvyčių, nes kepant kinta bulvių spalva - jos paruduoja.
Bulvių Priežiūra ir Laikymas
Namuose bulvių šiukštu nelaikykite polietileniniuose maišeliuose, nes net ir labai trumpai laikomos bulvės juose greitai genda, ypač, jei pasitaikė kokia viena kita drėgnesnė. Geriausia laikykite vėdinamoje talpoje - tiks popierinis maišelis, uždara pintinė. Bulvių negalima laikyti šviesoje - nes jos pažaliuoja, o tai reiškia, kad susidarė nuodinga medžiaga solaninas.
Rita Sadūnaitė sako, kad 100 g bulvių suteikia žmogaus organizmui 72-82 kcal, 18-19 g angliavandenių, 2 g baltymų ir 0 g riebalų, tuo pačiu bulvės praturtina mūsų kasdieninį racioną mineralinėmis medžiagomis: natriu, kaliu (aptinkama daugiau nei banane), kalciu, magniu, geležimi, variu, selenu, vitaminais: B, B2, B3, B6, B9, PP, K, C. Pačios bulvės neskatina nutukti, svarbu vartojant šias daržoves maistui jų nepagardinti riebiais padažais.
Cepelinų mėgėjams tinkamiausios bulvių veislės „Laura“, „Vineta“, „Marabel“. Cepelinams renkamos krakmolingos bulvių veislės, kad trinta bulvių tarkių masė greičiau sukibtų, o veislės „Laura“, „Venta“ labiau tinkamos sriuboms, kepimui.
Patiekalai iš bulvių
Siūlome pasigaminti ir pačių įvairiausių patiekalų iš bulvių:
- Keptos daržovės su bulvių koše
- Pjaustytos bulvės sūrio padaže
- Apkeptos bulvės su šonine
Švediškas bulvių patiekalas
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C temperatūros.
- Svarbiausia, ruošiant šį švedišką bulvių patiekalą, dailiai ir teisingai supjaustyti bulves.
- Turite supjaustyti jas labai plonais, apie 3 mm storio, kuo lygesniais griežinėliais, tačiau neperpjauti visiškai, t. y. viena bulvės pusė turi būti visiškai nepažeista, „laikyti“ visus griežinėlius kartu.
Bulvės - bulvinių šeimos daugiamečiai augalai į Lietuvą įvežtos XVII a. Pirmiausia jos paplito dvaruose, o XIX a. tapo vienu svarbiausių žemės ūkio augalų ir valstiečių ūkiuose.
Bulvių skirstymas pagal vegetacijos periodo ilgį:
- Labai ankstyvos - vegetacija trunka 70-90 dienų
- Ankstyvosios - 90-100 dienų
- Vidutinio ankstyvumo - 100-110 dienų
- Vėlyvosios - 110-120 dienų
- Labai vėlyvos - 120 ir daugiau dienų
Bulvių auginimas
Bulvių auginimui netinka rūgščios bei kalvotos dirvos. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Optimalus dirvos tankumas, auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje, turi būti apie 1-1,2 g/cm³ ir 1,3-1,4 g/cm³ - priesmėlio dirvoje. Bulvės 100 cnt gumbų išauginti paima iš dirvos 50 kg azoto (N), 20 kg P2O5 ir 80 kg K2O.