Vaikų auklėjimas - tai procesas, reikalaujantis didelės meilės, kantrybės, žinių, kūrybiškumo, laiko ir pastangų iš tėvų. Deja, tėvai dažnai praranda kantrybę ir vaiko elgesiui pradeda vadovauti naudodami fizines bausmes, o dažniausiai bardami, gėdindami, skaudžiai kritikuodami, įžeidinėdami vaiko asmenybę: „koks tu bailys”, „tu nieko pats nemoki padaryti”, „tu niekam tikęs”, „koks tu tinginys”, „tu toks verksnys, koks iš tavęs bus vyras” ir kt.
Emocinis saugumas ir atvirumas
Jūsų vaikas drąsiai išreiškia visas savo emocijas. Jis verkia, juokiasi, pyksta, bijo, pavydi. Jus matote visa emocijų amplitudę. Galite pasidžiaugti, kad šalia jūsų vaikas yra atviras, reikšdamas savo emocijas. Kam daugiau jei ne su jumis jis gali būti atviras.
Jūsų vaikas drąsiai kreipiasi į jus pagalbos, kai ištinka bėda. Vaikas žino, kad Jūs padėsite, kad jūs mokate išklausyti ir padedate nesmerkdami. Jūsų santykiai atviri ir paremti pasitikėjimu.
Jūsų vaikas drąsiai reiškia savo mintis, nebijodamas jūsų reakcijos. Vaikas gali apie visas gyvenimo sritis, kalbėti drąsiai. Jūs diskutuojate ir leidžiate, jam turėti savo nuomone. Nėra taip, kad jūs vaiką stabdote ir neleidžiate kalbėti kažkokiomis temomis, kad jis dar per jaunas, ar jam čia nėra reikalo dar gilintis. Taip pat nėra ir taip, kad jūs patys remiatės į vaiką. Kad vaikas turi jus išklausyti ir rūpintis jumis.
Pasitikėjimas savimi ir palaikymas
Jūsų vaikas yra pasitikintis savimi. Jūs vaiką palaikote ir nepasmerkiate, net kai jis pasielgė netinkamai. Jūs gebate net ir kritinėse situacijose nepasmerkti vaiko, priklijuodami jam etiketę ,,Storas”, ,,Tinginys” ,,Ėdrūnas” ir t.t. Jūs sugebate pirma nusiraminti, o po to auklėti. Pvz.: Vaikas suvalgė visus saldainius, nepasidalinęs su šeima. Jūs gebate ramiai atreaguoti nedarydami dramos, sakote vaikui, kad jis suvalgė visus saldainius nepasidalinęs, nors jūsų šeimoje priimta dalytis saldainius visiems po lygiai.
Jūs žinote kas vaikui sekasi, įdomu ir tose srityse skatinate tobulėti. Svarbu, kad vaikai siektų savo svajonių ir turėtų savo pomėgius, o ne pildytų tėvų neišsipildžiusias svajones. Jei vaikai daro tai ką mėgsta iš tikrųjų, tai juos moko siekti savo tikslų, ugdosi valia ir mėgiamos veiklos apsaugo nuo rizikingo elgesio paauglystėje.
Ribos ir atsiprašymas
Jūs vaikams gebate nubrėžti aiškias ribas, kurios kinta vaikui augant. Vaikams, kad jie jaustųsi saugūs ir mylimi reikalingos aiškios ribos. Vaikai be ribų prisidaro problemų, taip pat jaučiasi nemylimi ir nereikalingi.
Jei klystate tiek vaikas, tiek jūs mokate atsiprašyti ir keistis. Gebėjimas atsiprašyti labai svarbus ryšio kūrime su vaiku. Tai priėmimas, kad nesu tobulas galiu klysti ir galiu keistis. Labai svarbu kalbėtis su vaikais ir išsakyti, kas nutiko, kad jūs rėkėte ar išsakėte nepagarbius žodžius vaikui. Svarbu išsiaiškinti ir stengtis savo netinkamo elgesio nekartoti.
Mokymosi motyvacija ir tingumas
Sėkmingą auklėjimą nusako ne geri vaiko rezultatai mokykloje, ir ne tai jog vaikas valgo sveiką maistą ar sekasi sporte. Svarbiausia tai, kad vaikas jaučiasi saugus su tėvais.
Kalbamės su psichiatre, Lietuvos ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos prezidente Vida Matulioniene.
- Dėl kokių priežasčių vaikui gali būti atgrasu, gal net sunku ruošti namų darbus bei apskritai mokytis?
Priežasčių gali būti labai daug. Pirma, tai bendrosios sveikatos problemos: vaikas gali nenorėti mokytis jausdamas nuovargį, būdamas vangus, kai serga lėtinėmis, infekcinėmis, endokrininėmis ligomis. Vangumo, sumažėjusios energijos požymiai ypač būdingi sutrikus skydliaukei, ankstyvojoje diabeto stadijoje. Antra, mokytis vengiantis vaikas gali turėti įvairių psichikos sutrikimų: sirgti depresija, justi nerimą ir pan. Trečia, mokyklos keliami reikalavimai vaikui gali būti didesni nei jo gebėjimai. Negebėdamas arba nespėdamas įvykdyti aukštų reikalavimų ir už tai pelnydamas tėvų bausmes, užsitraukdamas pedagogų nepasitenkinimą, vaikas taip pat nenorės mokytis. Taip atsitiks ir tada, kai jis, be bendrojo lavinimo mokyklos, lankydamas ir muzikos mokyklą, būrelius ir pan., nespės atlikti visų užduočių ir taip pat bus baudžiamas arba peikiamas. Ketvirta, atgrasyti nuo mokyklos gali ir psichologinės problemos: kai mokykloje iš kitų vaikų patiriamos patyčios, nėra kontakto su mokytojais. Vaikai teigia norį ne formalaus, o šilto kontakto su mokytojais - kad jie jais domėtųsi.
Žinoma, norą mokytis numuša ir per aukšti vaiko šeimos narių reikalavimai jam, gero žodžio už pastangas stoka. Dėl visų nenoro mokytis priežasčių vienas vaikas gali būti grubus, bėgti iš pamokų, kitas - tylėti, nereaguoti.
- Ar Jums neatrodo, kad kaip niekad anksčiau bendrojo lavinimo mokyklų mokymosi programos bei vadovėliai, pratybų sąsiuviniai (net pirmokų ir kitų pradinukų) labai „suvelti“ ir sudėtingai, tarsi kokiems mokslininkams parašyti. Jų iliustracijos nepritaikytos vaiko psichologijai: neryškios, blausios, visiškai skandinančios dalykus, apie kuriuos neva mokomasi. Ar visa tai nedidina vaiko nenoro mokytis?
Mokymosi programos turi atitikti vaiko gebėjimus. Jei mokinio intelektas normalus, gali būti, kad ugdymo įstaigoje ir namie jis sulaukia neigiamų vertinimų, nes mokymosi programos ir vadovėliai parengti atsižvelgiant į labai gabius vaikus. Ne itin didelio intelekto vaikai tuose vadovėliuose pasimeta. Dažnai ir gero intelekto mokiniai skundžiasi, kad nesupranta vadovėliuose pateikiamos medžiagos. Skundžiasi ir tėvai, kad patys pavargsta padėdami vaikui ruošti pamokas, kad vadovėliuose viena medžiaga nesusieta su kita - nėra tęstinumo.
- Gal vaiką vilioja nuo mokslo žaidimų ir kitko pilni kompiuteriai, mobilieji telefonai?
Kompiuteriai, mobilieji telefonai šiuo atveju - antriniai dalykai. Į juos vaikas „sulenda“ patirdamas aplinkos spaudimą. Panašiai suaugęs žmogus bėga nuo savo blogos savijautos - griebiasi alkoholio ir pan.
- Ar, kai vengiama mokytis, niekuo nėra dėtas paties vaiko tingumas, didelis noras žaisti?
Tingėti žmogiška. Natūralu, kad vaikai nori žaisti. Tai suprasdami tėvai turėtų padėti vaikui įveikti tingulį kalbėdamiesi su juo: „Vaikeli, tingisi, bet privalai atlikti pareigą.“ Reikia vaiką pratinti prie dienotvarkės - kad jis žinotų, kada pradėti ruošti pamokas. Tėvai turi padėti ugdyti jo darbo įgūdžius - padėti suprasti, nuo ko pradėti ruošti pamokas, sukurti protingą mokymosi namie ritmą, bet vaiko nesekioti ir perdėtai nekontroliuoti, ypač - neatlikti užduočių už jį.
- Kaip ugdyti vaiko atsakingumą nekontroliuojant?
Tam tikra kontrolė būtina. Svarbu vaiko nežeminti per didele kontrole. Tegu vaikas iš tėvų bendravimo su jo mokytojais junta, jog esama sistemos rūpinantis, kad jo mokslo rezultatai būtų geri. Svarbu neperlenkti lazdos - nežeminti vaiko mokytojų, bendraklasių akyse. Tėvų bendravimas su mokytojais tegu būna ne kaip bausmė, o kaip domėjimosi juo išraiška. Neįmanoma kiekvieną užduotį atlikti gerai. Todėl būtina vaiką skatinti už pastangas - rasti, už ką pagirti. Jei tėvų požiūris į mokslą bus optimistinis, toks bus ir jų atžalos.
- Ką reiškia optimistinis požiūris į mokslą?
Kad mokslas - tai smagus, įdomus, atradimų pilnas užsiėmimas. Kad tai svarbiausia, o rezultatai - antrinis uždavinys.
- Jei vaikas piktybiškai neruošia namų darbų arba visaip išsisukinėja nuo jų, ar tėvai gali taikyti jam bausmes, kaip antai: neleisti į lauką, pas draugus, žiūrėti „multikų“ ir pan.?
Galėtų taikyti. Bet pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas taip elgiasi, kreipiantis į psichologą. Geriau nepatingėti tai išsiaiškinti, nei kariauti su vaiku. Su vaiku kariaudami tėvai mažiau pasieks, nei su juo bendradarbiaudami.
- Kokio amžiaus moksleiviams daugiau būdinga vengti mokytis?
Pradinėse klasėse vaikai būna stropesni. Pareigą mokytis sunkiau atlikti emociškai nesubrendusiems vaikams. Išaugus iš pradinės mokyklos, dažnai nuo klasės kolektyvo priklauso, ar jo narys mokysis noriai. Neretai 5-8 klasių moksleiviams mokytis atrodo nemadinga. Dažnai į šio amžiaus vaikus, kurie stengiasi gerai mokytis, bendraamžiai reaguoja drastiškai, agresyviai. Paaugliams berniukams rūpi išsiskirti jėga, grubumu, mergaitėms - gražiais drabužiais. Paprastai 11-12 klasėse susitupima: kurie moksle neturi labai didelių spragų, tačiau yra gabūs, savo tikslą užsitarnauti gerus atestato pažymius pasiekia, žinoma, jei nesusiduria su sveikatos problemomis.
- Gal vengiantieji mokytis intuityviai saugo savo sveikatą?
Dažnas moksleivis, turintis didelę motyvaciją mokytis, aukoja savo sveikatą ir laisvalaikį. Mano nuomone, mokymosi programos taip parengtos, kad net aukšto intelekto vaikas, norėdamas jas įsisavinti geriausiais pažymiais, to negalės pasiekti nežalodamas savo sveikatos ir neaukodamas laisvalaikio. Iš kitos pusės, gal nereikėtų sau kelti tikslo visus dalykus mokytis tik devintukais arba dešimtukais. Nelygu mokinio gebėjimai, jam pakanka vienus dalykus mokytis stipriau, kitus silpniau - atsižvelgiant, kokie pažymiai lems būsimas studijas.
- Bet baigus bendrojo lavinimo mokyklą studijiniai polinkiai gali keistis - vėliau gali prireikti gerų pažymių tų dalykų, kuriuos, atrodė, leistina buvo apeiti. Sutiktumėte, kad tai kita opi Lietuvos mokyklos problema, savo ruožu susijusi su pernelyg sunkiomis mokymosi programomis?
Sutinku.
Neigiamas vertinimas ir bausmės
Nuolatinis vaiko kritikavimas, menkinimas, pažeminimas, pajuoka gali sukelti dar sunkesnes pasekmes visam gyvenimui, nei fizinės bausmės. Bausmės sukelia vaikams įvairias baimes (tėvų, mokytojų, kitų autoritetų ir kt.), menkavertiškumo jausmą, savęs nuvertinimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais, sukelia pasipriešinimą, pyktį, agresiją, keršto siekimą, neteisingumo jausmo išgyvenimą, nusivylimą, vaikas pasijunta atstumtas, nemylimas. Bausmės mokina, kad galima bausti (mušti, kritikuoti) mylimus žmones („tėtis tave muša, nes myli tave ir linki gero“ - tėvai paaiškina nubaustam vaikui). Kaip jūs pasijaustumėte, jeigu jums suklydus ar netinkamai pasielgus vyras ar žmona suduotų jums antausį ar pradėtų jus kritikuoti, menkinti?
Žinoma, kartais tenka nubausti vaiką, bet tos bausmės turi būti retos ir teisingos, padedančios vaikui suprasti savo elgesį ir kažką išmokti. Teisingas bausmes vadinu vadovavimu elgesiui be fizinių bausmių ir kritikos.
Pozityvus auklėjimas
Tinkamo elgesio modeliavimas (tai yra pastebėti ir suteikti dėmesio, kai vaikas elgiasi tinkamai: padrąsinimai, pagyrimai, pozityvūs paskatinimai, taip pat susitarimai, tinkamo elgesio lentelė, apdovanojimai už tinkamą elgesį ir kt,) Tinkamo elgesio formavimo būdai vaikui padeda suprasti, kad jis gali kontroliuoti savo elgesį ir yra už jį atsakingas.
- Netinkamo elgesio ignoravimas.
- Loginių pasekmių principas (pvz. jeigu keturmetis užsispyrė rengtis naują šiltą paltuką, kai už lango 20 laipsnių šilumos ir jokiais būdais nepavyksta su juo susitarti kitaip, tuomet vaikas, išėjęs su paltuku pajustų logines savo elgesio pasekmes - tiesiog bus jam labai karšta ir pats grįš persirengti tinkamais rūbais.
- Taisyklės turi būti aiškios, nekintančios ir teisingos. Taisyklės turi atitikti vaiko amžių.
- Nuoseklus tėvų elgesys.
Jeigu įvedėte kažkokią taisyklę, tai turite laikytis jos patys ir nenuolaidžiauti. Pvz. jeigu nusprendėte valgyti šeimoje prie stalo, tai negali būti jokių išimčių. Jeigu susitarėte su vaiku 1-2 mėn.
Klysti - žmogiška. Patyrus vaikui nesėkmę ar netinkamai jam pasielgus, daug lengviau pasiduoti momentinei nuotaikai ir išrėžti tokius epitetus, kaip „nevykėlis“, „žioplys“, „negeras berniukas“ ar „bloga mergaitė“. Tačiau lengviau bus aptarti nesėkmės priežastis ir susilaikyti nekritikavus, patiems tėvams įsisąmoninant, kad klysti yra žmogiška, iš klaidų mokomės, nė vienas negimstame mokėdamas. Jei kritikuojate, tai kritikuokite ne vaiko asmenybę, o jo elgesį.
Sveika nuovoka ir išmintis. Kiekvienas vaikas skirtingas.
Pasiekti, kad vaikas tinkamai elgtųsi nenaudojant fizinių bausmių, nuolat nekritikuojant, t. y.