Baisiai mėgstu šimtalapį. Deja, vis sudėtingiau rasti tikro, o ne imitacijos, panašesnės į riebią bulką.

Autentiškas šimtalapio receptas

Tas pats ir su receptais - internete daug “saviveiklos”, o tikrą receptą rasti sunku. Štai kaip pasigaminti tikrą šimtalapį:

1. Užvirinti pusę stiklinės pieno, ištirpinti 50 gr. sviesto, įdėti 2 šaukštus miltų ir išmaišyti - gausis tyrė.
2. Į kitą indą dėti 1 kiaušinį ir 4 trynius, juos išplakti su 0,5 stiklinės cukraus.
3. Į iškilusią tešlą įpilti išplaktus trynius su cukrumi ir supilti miltus, tada išminkyti tešlą.
4. Išminkius tešlą, daužyti ją pusę valandos.
5. Likusį sviestą ištirpinti, putą nugriebti.
6. Paruošti dvi stiklines cukraus ir į jas padalinti vanilinį cukrų.
7. Iškilus tešlai, imti po vieną gabalą tešlos ir tampyti kuo ploniau.
8. Ištampius kiekvieną blyną, reikia juos sutepti lydytu sviestu bei pabarstyti cukraus ir cukraus pudros mišiniu.
9. Taip kartoti 4 kartus.
10. Tuomet pyragą greitai suvynioti ir padaryti pasagos formos, galus gerai užspausti.
11. Pašauti į 200 laipsnių įkaitintą orkaitę arba, jei turite, dėti į krosnį.
12. Kepti vieną valandą.
13. Iškepus palaukti ~ dešimt minučių, kad išbėgęs sviestas dugne sustingtų.

Neišssigąskite, kad ant dugno išbėgs daug skystuko, taip ir turi būti. Tikriems šimtalapiams daug cukraus, sviesto ir miltų neužtenka. Spragtelėti pirštais nepakaks - kad dzūkiškas šimtalapis atsidurtų ant vaišių stalo, į tešlą reikia įminkyti daug meilės. Skanaukit!

Šimtalapio variacijos ir įdarai

Daugelis lietuvių žino šimtalapį su aguonomis ir razinomis, tačiau totoriai galėtų išvardyti kur kas daugiau jų rūšių - šiuos skanėstus kepdavo su pačiais įvairiausiais įdarais, pavyzdžiui, džiovintų kriaušių ar slyvų.

„Mano mama specialiai šimtalapiui virdavo slyvų uogienę. Slyvos likdavo kietos, susicukravusios. Jų masę dėdavo į šimtalapį vietoj aguonų. Man tai buvo vienas geriausių skanėstų“, - prisiminė M.Jakubauskas.

Iš vaikystės jis prisimena ir tai, kad padėti mamai kepti šimtalapį buvo visų penkių vaikų pareiga. Sustoję aplink stalą jie tampydavo tešlos lakštus, kol jie būdavo maždaug stalo dydžio. Tuomet mama juos pertepdavo sviestu, dėdavo aguonų, klodavo kitą tešlos lakštą, vėl tepdavo - kol sudėdavo visus lakštus.

Neretai šimtalapio ruošimas užimdavo gerą pusdienį. Tiesa, šio skanėsto niekas nekepdavo po vieną - į krosnį keliaudavo iškart trys, keturi ar net penki.

Šimtalapis ir totorių tradicijos

Raižių kaimas, kuriame gyveno ir tebegyvena didelė totorių bendruomenė, daugeliui šios tautos atstovų yra savotiška Meka Lietuvoje.

„Raižiuose sovietiniais metais veikė vienintelė totorių mečetė Lietuvoje. Be to, kaimas išskirtinis ir tuo, kad tai vienintelė vieta Lietuvoje, o gal ir Europoje, kur yra septyni senkapiai, siekiantys XIV-XV amžių“, - pasakojo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojo pareigas einantis M.Jakubauskas.

Beje, kaip teigia M.Jakubauskas, šimtalapiu jis buvo pavadintas tik sovietmečiu.

„Mes jį visada vadinome „perekačeniku“ (perkočiotas pyragas). Taip šis pyragas vadinamas ir Lenkijoje, kur jį taip pat kepa totoriai. Šimtalapiu jis buvo pavadintas sovietmečiu, kai Lietuvos delegacija vežė jį į parodą Maskvoje ir nutarė jam suteikti neva gražesnį pavadinimą“, - pasakojo Motiejus.

Kur įsigyti šimtalapio?

Šimtalapio kiekvienoje parduotuvėje nerasi, todėl ieškok mūsų partnerių prekybos vietose:

• Mokyklos g.
• Ukmergės g.
• Panorama (Saltoniškių g.
• Ogmios miestas (Verkių g.
• Varėnos g.
• Laisvės al.
• Liucijanavos g. nr. A.
• nr. A. Baranausko g.
• nr. Vandžiogalos g.
• nr. K. Škirpos g.
• nr. Liepų g.
• H. Manto g.
• Klaipėdos pl.

---