„Napoleonas“ - daugelio mėgstamas, o neretai net ir desertų karaliumi vadinamas tortas. Sluoksniuotos tešlos papločiai ir burnoje tirpstantis sviesto kremas susijungia į tikrą stalo puošmeną kiekvienai progai. „Napoleono“ tortui nereikia jokių įmantrių ingredientų, o jo gaminimas nėra itin sudėtingas (kiek daugiau dėmesingumo reikalauja tik kremo virimas), tad kviečiame kepti ir mėgautis!

"Napoleono" torto kilmė

Dėl „Napoleono“ kilmės vyksta aršios diskusijos - daugelis tautų savinasi šį puikų desertą ir skelbia jį nacionaliniu. Belgai ramiai aiškina, kad šis tortas galėjo atsirasti tik pripažintų smaližių krašte, italai karščiuojasi - kad jie pirmieji šiuo tortu pavaišino Napoleoną, austrai solidžiai tvirtina - kad šį tortą užkariautoje Vienoje pamėgo Napoleonas, rusai įsitikinę meluoja - kad šį tortą iškepė Maskvoje minėdami pergalės prieš Napoleoną šimtmetį, t.y. 1912 m.

Labiausiai tikėtina, kad „Napoleono“ tortą įkvėpė prancūziškas kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Kai kurie kulinarijos istorikai teigia, kad „Napoleoną“ sukūrė konditeris ir hermetiško maisto konservavimo išradėjas Nicolia Appert. Kita vertus, rusai įsitikinę, kad tortas pirmą kartą buvo iškeptas Maskvoje, minint pergalės prieš Napoleoną šimtmetį. O italai populiarųjį tortą sieja su neapoliečių kulinarijos istorija - torto pavadinimą jie kildina iš Neapolio miesto, garsėjančio sluoksniuotos tešlos desertais.

Šiandien vien Europoje yra keli šimtai, o Lietuvoje per šimtą įvairiausių šio gardėsio tešlos ir kremo receptų, kurie nieko bendro neturi su originaliu autentišku „Napoleonu“.

Tik vieni prancūzai oriai ir garbingai šiame pasaulio smaližių ginče nedalyvauja, nes jau Liudviko XIV laikais (t.y. prieš du šimtus metų iki Napoleono Bonaparto) būsimo „Napoleono“ torto tešlos receptas ir kremas nors ir atskirai, bet jau buvo užrašyti, o Napoleono vardą gavo tada, kai N. F.

Kulinarijos istorikai rašo, kad „… amžininkai atsiminė Nikolia Fransua Aperą ne tik, kaip konservų atradėją, bet ir kaip „Napoleono“ pyragaičio kūrėją.

Nikolia Fransua tai padarė paprastai ir genialiai: paėmė senovinio La galette des Rois (karališko pyrago), kurį prancūzai tradiciniai kepa Trijų karalių šventės progai, sluoksniuotos tešlos lakštus, pagerintus konjaku, pertepė juos virtu kremu, supjaustė trikampiais, primenančiais Bonaparto kepurę ir šiuos kukliai trupiniais papuoštus pyragaičius pavadino „Napoleonu“.

Tikras Napoleono Torto Receptas

Labai norėjau klasikinio senovinio „Napoleono“ recepto, tačiau kuris tas receptas tikrasis, labai sunku suprasti. Galiausiai apsistojau ties rusiškam portale rastu lakštų receptu, o kremą gaminau pagal žurnaliuke rastą receptą. Jį jau buvau išbandžiusi anksčiau ir nenorėjau jokio kito. Rezultatas gavosi tiesiog nuostabus. Tortas puikus, pirštus galima apsilaižyti.

Ingredientai tešlai:

• 700 g „Ekstra“ kvietinių miltų
• 500 g sviesto
• 1 kiaušinis
• 4 valgomieji šaukštai grietinės
• žiupsnelio druskos

Ingredientai kremui:

• 500 g sviesto
• 120 g „Ekstra“ kvietinių miltų
• 350 g cukraus
• 2 kiaušinio tryniai
• 1 stiklinė pieno
• 4 arbatiniai šaukšteliai vanilinio cukraus

Gaminimas:

1. T e š l a i ant darbastalio kalvele išsijoti kambario temperatūros miltus, užbarstyti druska, miltuose padarius duobutę, į ją supilti konjaką ir sudėti grietinę, įmušti kiaušinį, sudėti atšaldytą gabalėliais supjaustytą sviestą (galima sutarkuoti burokine tarka) ir šaltoje patalpoje kapoti tol, kol tešloje neliks sausų miltų.
2. Tada iš tešlos greitai nelabai spaudžiant suformuoti 12 vienodo dydžio rutuliukų, suvynioti juos į maistinę plėvelę ir dėti porai valandų į šaldytuvą.
3. Po to iš tešlos rutuliukų iškočioti 12 vienodo diametro 3-4 mm storio papločių (kočioti ir perkelti lengviausiai tarp dvejų maistinių plėvelių).
4. Papločius perkelti į kepimo popieriumi išklotą skardą, subadyti šakute ir kepti karštoje 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai parus, bet ne paruduos.
5. K r e m u i skirtą sviestą ištirpinti puode, įsijoti miltus ir maišant kaitinti, kol miltai pradės gelsti arba šiek tiek rusti (taip išgaunamas riešutų skonis).
6. Atskirai prikaistuvyje užvirinti pieną su cukrumi ir, smarkai maišant, supilti į sviestą su miltais.
7. Dar kiek pakaitinus, nukelti nuo ugnies ir mediniu šaukštu sukti tol, kol kremas atvės.
8. Konjake ištirpinti vanilinį cukrų, kad neliktų cukraus grūdelių.
9. Tris trynius gerai išplakti.
10. Juos ir konjaką su vaniliniu cukrumi supilti į kremą ir sukti, kol kremas pasidarys purus.
11. Atvėsusius papločius pertepti kremu ir palaikyti per naktį paslėgtus šaldytuve. Ir viskas - jokių bruknių ar spanguolių džemų, rududu ar kondensuoto pieno, nes tada gausis jau nebe „Napoleonas“, o naujas kepinys.
12. P u o š t i likusiu kremu ir iš lakštų nuopjovų sutrintais trupiniais: viršų ir šonus aptepti kremu ir apklijuoti trupiniais. Prancūzijoje vieną dalį nuopjovų dar kiek pakepindavo, kad gautųsi tamsesnė spalva.

Smetoniškas Napoleonas

Smetonos laikais Napoleono tortas buvo nepaprastai populiarus Kaune. Kiekvienas restoranas ar kavinė tortą gamindavo griežtai pagal autentišką originalų receptą, bet puošdavo jį savaip: Konrado kavinė puošdavo stilizuota tulpe (nuo ko vėliau ir pati kavinė buvo pavadinta „Tulpe“), „Metropolis“ - tautinės juostos ornamentu per vidurį. Ornamentas ant „Napoleono“ buvo kaip vizitinė kortelė.

Kai Vilniuje buvo atidaryta „Neringos“ kavinė, tapusi aukščiausiu kavinių kultūros etalonu ir sektinu pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tarybų sąjungoje, čia taip pat pradėjo kepti Napoleono tortą. Senieji lankytojai iki šiol prisimena jo nepakartojamą skonį.

Vincento Sako tortas

Kremui 1 litrą kaimiško pieno, 570 g išsijotos cukraus pudros ir 6 kaimiškus kiaušinius gerai išplakti ir kaitinti iki užvirs. 150 g miltų išplakti su pusę litro pieno, visą laiką maišant pilti į kremą, nukėlus gerai išplakti ir atvėsinti iki drungnumo. Tešlą padalinti į 8 dalis, stačiakampiais plonai iškočioti, pabadyti šakute ir kepti 180 laipsnių orkaitėje kol gražiai paraus. Tešlos lapus vienodai apipjauti, uždėjus atitinkamo dydžio konvekcinės krosnelės stačiakampią keptuvėlę, pertepti ir aptepti kremu, atšaldyti šaldytuve. Šonus ir viršų aplipdyti 300 g kokosų drožlėmis, bus baltas, arba skrudintais migdolų lakšteliais, bet galima ir be jų.

Būtinai pridėti dumplainį ir mėtų šakelę. Pagardinti galima trintomis braškėmis.

Patarimai, pastebėjimai

Gaminant tešlą labai svarbu, kad produktai - sviestas, vanduo - būtų šalti. Kad būtų lengviau, galite sviestą tarkuoti burokine tarka, tada reikia mažiau pastangų kapojant ir viskas greičiau bei paprasčiau. Degtinė pilama dėl lakštų tekstūros. Jos skonio tikrai nejausite. Aš neturėjau, todėl pyliau romo. Tiko.

Tešlą atšaldykite valandą šaldytuve, tuomet padalinkite į 10 dalių. Kol dirbsite su viena dalimi, kitas sudėkite ant maistine plėvele apvyniotos lėkštės ir padėkite į šaldytuvą. Taip imkite po vieną ir dirbkite. Lakštus kočiokite kuo ploniau. Aš kočiojau iš karto ant kepimo popieriaus. Daug lengviau kočiojasi, jei pabarstysite šiek tiek miltų. Kočiojau didesnius nei 22 cm skersmens lakštus (pasiėmiau 22 cm torto formos pagrindą ir taip pasitikrinau). Tada iškart apipjausčiau 22 cm skersmens lakštus, subadžiau šakute, kad per daug neišsipūstų. Atraižėles pastūmiau toliau ir kepiau kartu su lakštais.

Kremą gaminkite iškart pasigaminę tešlą, kol ji šals šaldytuve. Kol tešlą kočiosite ir kepsite lakštus, kremas atvės. Miltus pakepiname su sviestu, kad nesijaustų miltų skonio. Kremą kaitinkite, kol sutirštės 5-7 minutes. Kaip patikrinti? Merkite šaukštą į kremą, perbraukite pirštu, jei kremas tirštas, nebėga, vadinasi, konsistencija gera.

Išvirusį kremą aš perkošiu per sietelį, kad būtų tolygus. Tas nėra būtina. Perpilu į kitą dubenį, kad greičiau pravėstų. Kai įmaišysite kiaušinį, vanilę, kitus produktus, palikite kremą kambario temperatūroje, kad atvėstų. Tuomet uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą. Kol keps lakštai, kremas bus pakankamai atvėsęs. Maistinė plėvelė turi liesti kremą, kad nesusidarytų plutelė.

Iškepti lakštai šiek tiek susitrauks. Bus maždaug 20 cm skersmens. Man puikiai tilpo į mano 20 cm tortinę, todėl tortą sutepiau būtent joje. Kremo dėjau po 2-3 medinius šaukštus. Paskutinį lakštą dėjau puslelėmis į apačią, kad viršus būtų lygus. Tortą per naktį palikau šaldytuve (maždaug 10 valandų). Ryte išėmiau iš formos, apibarsčiau trupiniais. Man šiek tiek pritrūko trupinių visam tortui (šiek tiek torto šono liko nepadengta). Kad tikrai užtektų, galit pasilikti 1 lakštą ir jį sutrupinti.

Ingredientai 20 cm apvaliai torto formai (1 puodelis - 250 ml):

Torto lakštams:

• 325 g miltų
• žiupsnelis druskos
• 200 g šalto sviesto
• 1 kiaušinis
• 75 ml šalto vandens
• 1/2 šaukštelio acto
• 1 1/2 šaukštelio degtinės ar romo

Kremui:

• 500 ml pieno
• 1 puodelio (200 g) cukraus
• 1/2 puodelio (65 g) miltų
• 200 g sviesto
• 1 kiaušinis
• 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
• 1 šaukštas romo
• 1 citrinos žievelė

Gaminimo eiga:

1. Miltus paskleiskite ant stalo paviršiaus, sudėkite šaltą kubeliais pjaustytą (arba tarkuotą) sviestą ir kapokite aštriu peiliu, kol neliks sausų miltų. Šaltą vandenį, actą, degtinę sumaišykite puodelyje. Berkite druską, įmuškite kiaušinį ir viską išplakite. Miltuose padarykite duobutę, po truputi pilkite vandens mišinį ir toliau kapokite, kol supilsite visą vandenį. Tuomet užminkykite tešlą. Tešlą suvyniokite į maistinę plėvelę ir dėkite valandai į šaldytuvą.
2. Kol tešla vėsta, pasiruoškite kremą. Pieną su cukrumi pakaitinkite, kol cukrus ištirps ir pienas įkais. Neužvirkite! Kitame puode ištirpinkite sviestą, suberkite miltus ir 3-4 minutes pakepkite vis pamaišydami. Į sviesto-miltų mišinį supilkite karštą pieną ir nuolat maišydami virkite, kol sutirštės. Tai turėtų trukti apie 5-7 minutes.
3. Kremą nukelkite nuo ugnies ir 10-15 minučių atvėsinkite. Kremui pravėsus, įmuškite ir įmaišykite kiaušinį, vanilę, romą bei tarkuotą citrinos žievelę. Palikite kremą atvėsti iki kambario temperatūros, vėliau uždenkite plėvele ir dėkite į šaldytuvą.
4. Išimkite tešlą iš šaldytuvo, padalinkite į 10 lygių dalių (1 dalis apie 65-70 g). Kočiokite šiek tiek didesnius nei 22 cm skersmens lakštus. Kočiokit tiesiai ant kepimo popieriaus pabarstę šiek tiek miltų (lengviau kočiosis). Apipjaukite 22 cm lakštus, subadykite šakute. Atraižėles palikite, iškepusias panaudosite trupiniams.
5. Lakštus kepkite 220 laipsnių temperatūroje 5-7 minutes. Tortą sutepkite 20 cm tortinėje. Paskutinį lakšto sluoksnį dėkite pūslelėmis į apačią, kad torto viršus būtų lygus.

Tortas "Napoleonas" - anksčiau keptų pyragaičių atmaina?

Kremu perteptas sluoksniuotos tešlos pyragas Prancūzijoje vadinamas „Mille-feuille“ (liet. tūkstantis sluoksnių). Prancūzas Francois Pierre de La Varenne „Tūkstančio sluoksnių” tortą aprašė savo knygoje „Prancūziška virtuvė” dar 1651 m. Šimtmečiu vėliau žinoma aristokratijos virėja Marie-Antoine Careme apibūdino „Mille-feuille“ pyragą kaip „senovinį patiekalą“.

Rusai teigia: „Napoleonas“ - mūsų nacionalinis tortas

Jeigu kada nors sėdėjote prie rusiško šventinio stalo, jus neabejotinai turėjo pavaišinti šalyje daug kur gaminamu „Napoleono“ tortu. Prieš daugelį metų torto receptas buvo pasisavintas, priimtas ir visiškai nacionalizuotas rusų tautos, todėl šioje šalyje kartais vadinamas jau nebe tortu, o tik „Napoleono“ pyragu.

„Napoleonas“ - dar iš senųjų neapoliečių laikų

Karštakošiai italai įsitikinę: garsiojo deserto kilmė nesusijusi su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu, o jo šaknys siejasi su Italijos kulinarijos istorija. Jų teigimu, originalus deserto pavadinimas kilęs iš prancūziško termino „Neapolitan”, apibūdinančio Italijos miestą Neapolį, kur gaminti sluoksniuotus pyragus ir kepinius jau prieš daug amžių buvo įprasta.

---