Pagaliau pavyko ir man prisijungti prie duonos kepėjų namuose.
Duonos Receptas
- 400 gr. ruginio raugo
- 500 gr. ruginių miltų
- 300 gr. kvietinių miltų
- 1 v.š. druskos
- 2 v. š cukraus arba medaus
- 2 v.š. kmynų/sauėgrąžų
- Salyklo, jei nori spalvos tamsesnes
- 800 ml vandens
- 3-4gr. mielių (Mano pirmoji duona, raugas yra labai šviežias ir dar neturi pilnos galios, todėl pirmam kartui reikia dėti apie 3-4 gr mielių)
Gaminimo Eiga
- Raugą išimti vakare iš šaldytuvo, palaikyti apie 1-2 val.
- Ryte visus ingredientus sumaišyti ir suformavus į skardą kildinti 2-3 val.
- Tešla turi pakilti dvigubai. Jei patalpa vėsoka, gali prireikti ir 4 val.
- Kepti 10 min. 220 laipsnių temperatūroje, po to sumažinti temperatūrą iki 180* ir dar kepti apie 40-50 min.
Guliašas: Įkvėpimai ir Variacijos
Atėjus tikram rudeniui pradėjau svajoti apie sočius ir šildančius troškinius. Kai apie tai prasitariau vyrui, jis pasakė “Verdam vengrišką guliašą!”. Taigi - “Verdam!”. Nors guliašas labiausiai asocijuojasi su Vengrija iš kur jis yra ir kilęs, bet guliašų receptų versijų yra įvairių.
Dažnai ginčijamasi, kas yra guliašas - sriuba ar troškinys? Mano supratimu, tikras guliašas panašus į tirštą sriubą ar skystą troškinį, todėl jis kartais vadinamas troškiniu-sriuba. Amerikietiškas guliašas ryškiai skiriasi nuo vengriškojo, nes gaminams iš maltos jautienos, su makarononais ir didesniu pomidorų kiekiu. O tarybinis guliašas, populiarus valgyklinis maistas, buvo skurdus savo ingredientais ir dažniausiai ruošiamas iš riebios kiaulienos.
Vengriškas guliašas dažniausiai gaminamas iš jautienos, kuri supjaustoma ne visai stambiais gabalais, kad spėtų išsitroškinti kartu su šakninėmis daržovėmis. Bet guliašo esmių esmė yra paprikos. Guliašui naudojamas ne mažas kiekis maltų saldžiųjų paprikų. Būtent malta paprika troškiniui ir suteikia spalvą, tirštumą ir švelnios tekstūros.
Tikro vengriško guliašo man teko paragauti dar 1992 metais, kai būdamas paauglys su tėvais viešėjau Vengrijoje, vyno išgarsintame Tokaj regione, Tallya miestelyje. Ten teko ragauti nepamirštamai skanių kimštų vištienos šlaunelių, įdarytų paprikų, didelių vengriškos kvietinės duonos kepalų, bet labiausiai už viską įsiminė guliašas. Jis buvo tirštas, šilkinės tekstūros, ir kaip tada man pasirodė, gana aštrus. Tie vengriški prisiminimai mane ir įkvepė guliašui.
Guliašas troškinamas žemesnėje temperatūroje, o tam idealus yra ketaus puodas. Puodo emalė visiškai apsaugo daržoves nuo kontakto su metalu, o tai svarbu gaminant su pomidorais. Taip pat labai patogu, kad emaliuotame puode sriubą-troškinį galima palaikyti ir ilgėliau pastačius į šaldytuvą. Beje, šio puodo dangtį galimą panaudoti ir kaip mažą keptuvę, kepant pyragus, bandeles arba storapadę picą.
Yra tekę matyti guliašo receptų, kuriuose vietoj bulvių naudojami naminiai makaronai csipetke ir net rauginti kopūstai, vietoj jautienos - veršiena ir net kiauliena, vietoj vandens - pilamas sultinys bei beriama įvairesnių daržovių - salierų, šakninių petražolių. Guliašas gana universalus patiekalas - kiekvienas jį gali pasigaminti pagal savo skonį.
Guliašo Gaminimo Eiga
- Užkurkime kepsninę. Jai įkaitus iki 180 - 200 laipsnių karščio ant netiesioginės kaitros palieku sušilti emaliuotą ketaus puodą.
- Pasiruoškime ingredientus troškiniui. Mėsą supjaustau nedideliais apie 3 cm dydžio kubeliais, smulkiai supjaustau česnakus ir svogūnus. Paprikas supjaustau vidutinio dydžio kubeliais, bulves - kiek stambesniais kubeliais, o morkas kiek smulkesniais. Riekelėmis supjaustau pomidorus.
- Pradėkime gaminti guliašą. Į puodą pilu aliejų, kai jis įkaista suberiu svogūnus. Kepu apie 15 minučių kol jie tampa gelsvi ir permatomi. Tada ant svogūnų beriu paprikų miltelius ir juos įmaišau į svogūnus. Ant jų suberiu pjaustytą mėsą, smulkintą česnaką ir kepu dar 5-7 minutes kol mėsa apskrunda bei išskiria sultis. Tada suberiu supjaustytas paprikas ir maišydamas apkepu dar 5 minutes. Galiausiai suberiu pjaustytas morkas, pomidorus ir bulves. Viską užpilu verdančiu vandeniu, beriu druską, pipirus ir cukrų. Palaukiu kol užvirs, uždengiu dangčiu bei tęsiu lėtą virimą dar 40 minučių.
- Vengrišką guliašą skaniausia valgyti karštą, pagardintą grietine, kuri prislopina jo aštrumą. Jis taip pat labai skanus ir pašildytas, todėl visada verta guliašo pasigaminti ir daugiau.