Moliūgai - tai puikus karotino, vitaminų šaltinis. Įvairovė jų didžiulė: žali, geltoni, oranžiniai, kreminiai, rudi, lygia odele, raukšlėta, įvairiausių formų - plokščiai apvalūs, briaunoti, mažutėliai, vidutiniai - sveriantys iki 3-8 kg svorio ir milžinai - 20 iki 500 kg. Valgomos visos dalys - minkštimas, sėklos, lapai, žiedai.

Moliūgai (Cucurbita L.) - vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Lietuvoje auginamos įvairios moliūgų rūšys: didieji, muskusiniai, paprastieji ir kitos.

Moliūgų vertė

Moliūgai ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas ribotas. Moliūguose ypač daug karotino. Kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Yra vita-minų C, B, B2, PP, E. D, taip pat reto vitamino T, kuris pagreitina apytakos procesus organizme.

Nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, iš visų daržovių moliūgų vaisiuose daugiausia geležies, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiems mažakraujyste, ateroskleroze. Moliūgai padeda virškinti, nes jų ląsteliena nepluoštinė, gerai suverda ir lengvai organizmo pasisavinama. Ši daržovė taip pat naudinga susirgus kepenų, inkstų ligomis, reguliuoja virškinimą, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūguose taip pat yra daug pektino, kuris šalina cholesterolį. Moliūgų sėklose gausu riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralinių druskų.

Moliūgų veislės

Seniau dažniausiai buvo auginami paprastieji (didieji), o dabar vis labiau populiarėja mažesni ir įvairesni moliūgai.

• ‘Ambar‘ - pusiau vijoklinė, vidutinio ankstyvumo veislė, vaisius tamsiai žalia odele, 2-4 kg, minkštimas ryškiai oranžinis, standus, saldus, skanus, vitaminų bei karotino kiekiu lenkia kitas veisles.
• ‘Atlantic Giant‘ - labai stambius vaisius užauginanti didžiųjų moliūgų veislė, vaisius iki 50-70 kg svorio, yra ryškios oranžinės ar geltonos spalvos odele, minkštimas oranžinis, siekia iki 15 cm storio, puikaus skonio ir tekstūros. Gausu karotino, vitaminų ir kitų maisto medžiagų.
• ‘Danka Polka‘ - krūminių moliūgų veislė, sėklos stambios, su luobele tinka aliejui spausti, vaisius apvalus, 5-8 kg.
• ‘Miranda‘ - aliejinių moliūgų veislė, išauginanti be luobelės, skanias sėklas, vaisius ovalus, 5-8 kg, žalsvas, minkštimas gelsvas - patiekalams ruošti.
• ‘Sweet Mama‘ - vaisius mažas, 1-1,5 kg, žalias su pilkais dryžiais, minkštimas saldus, oranžinis.
• ‘Rouge vif d‘Etampes‘ - ankstyva didžiųjų moliūgų veislė, vaisius ryškiai oranžinis, plokščiai apvalus, briaunotas, 4-8 kg svorio. Minkštimas tamsiai oranžinis, labai skаnus.
• ‘Waltham Butternut‘ - muskusinių (kvapiųjų) moliūgų vidutinio ankstyvumo veislė, vaisius kriaušės formos, išskirtinio skonio, kvapnus, iki 1,5-2 kg svorio, saldaus skonio, minkštimas ir žievė oranžiniai, mažai sėklų.
• ‘Muscade de Provence‘ - muskusinių moliūgų vidutinio vėlyvumo derlinga veislė. Vegetacijos periodas - 100-110 dienų. Vaisius apvaliai plokščias, briaunotas, iki 10 kg svorio. Prinokusio odelė gelsva, minkštimas oranžinis, saldus.
• ‘Marina di Chioggia‘ - seniai Italijoje auginama ir žinoma veislė. Išvertus iš italų kalbos marina di chioggia reiškia „jūros moliūgas iš Kjodžos miesto”. Vegetacijos periodas - 130 dienų. Vaisius plokščiai apvalus, pilkai žalsva grublėta odele, užauga iki 5 kg svorio. Minkštimas - oranžinis, saldus.

Sviestinio moliūgo auginimas

Moliūgai, kaip ir agurkai - šilumamėgės daržovės, gerai auga pasėti arba pasodinti daigais nuo vėjų apsaugotose, trąšiose, šiltose daržo vietose. Moliūgai gerai auga trąšioje, turinčioje nors šiek tiek humuso, nerūgščioje, purioje, greitai įšylančioje dirvoje. Patariama sodinti prie pietinės pastatų sienos, patvoriuose arba šalia komposto ir kitokių žemių krūvų. Moliūgai mėgsta šilumą, todėl juos auginti reikėtų nuo vėjų apsaugotoje, saulėtoje ir šiltoje vietoje. Optimaliausia temperatūra moliūgų auginimui yra apie 26 °C.

Vieta

Moliūgai mėgsta šilumą, todėl jiems auginti parenkama nuo vėjų apsaugota, gerai apšviesta, saulėta ir šilta vieta. Dirva moliūgams turi būti giliai įdirbta. Geriausia moliūgus auginti po daugiamečių žolių, javų, bulvių, kopūstų, ankštinių daržovių.

Sėja ir sodinimas

Sėklos sėjamos ar daigai sodinami pavasarį žemei 10 cm gylyje įšilus iki 12 laipsnių šilumos, paprastajai alyvai sužydėjus, kai praeina šalnų pavojus. Moliūgai jautrūs šalnoms, todėl sėjami vėlai, pradėjus žydėti alyvoms (kai dirva sušyla iki 12-13 laipsnių). Moliūgai išaugina labai plačią šaknų sistemą, todėl sėklas sėkite 1,4 x 1,4 arba 1,4 x 2,1 tarpais 5-8 cm gylyje. Prieš sėjimą galima patikrinti sėklų kokybę jas supilant į 3-5 proc. druskos tirpalą, ant indo dugno nuskendusios sėklos yra tinkamos sėjimui. Moliūgai sudygsta greičiau, kai sėklos prieš sėją pamirkomos arba padaiginamos. Tačiau tokios sėklos sėjamos tik į drėgną dirvą. Jeigu drėgmės trūksta, į duobutę įpilama vandens. Sėklos užberiamos kompostu. Sėjame po 3 sėklas. Atstumas tarp augalų - vienas metras.

Sudygus daigams ir susiformavus vienam dviem tikriesiems lapeliams, toliau augti paliekamas tik vienas - stipriausias didžiojo moliūgo augalas. Kietažievio ir muskatinio moliūgo paliekami du šalia augantys daigeliai. Užaugus 4-5 lapeliams, silpnesnysis daigelis nugnybamas, kad raunant nebūtų pažeista šaknų sistema.

Sodinimas daigais

Norint gauti ankstyvą ir gausų moliūgų derlių, sodinami iš anksto išauginti daigai su 2-3 tikraisiais lapeliais birželio pradžioje ar viduryje tokiais pat atstumais kaip ir sėjant sėklomis. Daigai, turintys 3-4 tikruosius lapelius, į dirva sodinami tik gegužės pabaigoje. Daigai sodinami iki pirmųjų sėklaskilčių. Sėklos daigams išauginti sėjamos į 8-10 cm skersmens vazonėlius su durpiniu substratu (daržovių daigų auginimui) balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, šiltnamyje arba kambaryje ir daiginamos 20-25 laipsnių temperatūroje. Kad pasirodę moliūgų daigai neištįstų, temperatūrą reikia pažeminti: dieną - 15-18 laipsnių ir naktį - 12-14 laipsnių. Daigai užauga per 20-25 dienas. Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą, daigai yra grūdinami.

Taip pat moliūgais labai tinka apsodinti komposto krūvą. Juos reikia sodinti šoniniame šlaite, bet ne ant krūvos viršaus. Komposto dėžėje geriausiai sodinti kuo žemiau į tarpą prie sienelės.

Priežiūra

Vasarą, kol daigai maži, purenkite tarpueilius, jei sausa - laistykite. Vėliau moliūgų lapai užstelbia piktžoles. Kad išaugtų kokybiški vaisiai, patartina tręšti kalio turinčiomis trąšomis. Moliūgai greičiau auga, kai stiebai, ant kurių užsimezgę vaisiai, sutrumpinami, virš vaisiaus paliekant 4-6 lapus. Rekomenduojama išpjauti ir šoninius stiebus. Auginant moliūgus, ant augalo paprastai paliekama po 3-4, o norint užauginti ypač stambius vaisius - tik 1-2 užmegztus vaisius.

Kitos vaisių užuomazgos nuskinamos, žiedams dar neišsiskleidus. Kad moliūgai užaugtų gražesni juo kelis kartus galima apversti nepersukant virkšties. Maistui skirtus moliūgus greitam naudojimui neleisti perraugti, vaisius skinti kol dar jauna odelė. Derlių imkite prieš šalnas. Moliūgus nupjaukite su ilgoku vaiskočiu, 10-15 cm, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi.

Tręšimas

Jeigu dirva, kurioje auga moliūgai, nėra pakankamai derlinga, galima ją patręšti praėjus 7-10 dienų nuo daigų pasodinimo arba trims savaitėms po sėjos. Tam tinka vandens ir perpuvusio mėšlo tirpalas arba kompleksinės trąšos su mikroelementais. Moliūgus reguliariai galima palaistyti vandens ir medžio pelenų, kuriuose gausu kalio sulfato, tirpalu (10 l vandens ir 1 stiklinė pelenų), arba skystomis organinėmis trąšomis, paruoštomis iš dilgėlių. Kilogramą šviežiai nuskintų dilgėlių užpylus 10 l vandens uždengtą indą reikėtų palaikyti keletą savaičių, kartais pamaišant mediniu šaukštu. Rudenį dirvą, kurioje augs moliūgai, reikia gerai patręšti. Į 10 kv. m iškratoma 40-60 kg mėšlo, išberiama 400 g kalio chlorido ir 600 g superfosfato. Pavasarį, prieš moliūgų sėją išberiama 300 g amonio salietros.

Laistymas

Grynu vandeniu moliūgų nereikia laistyti. Paruošiamas silpnesnės negu paprastai (0,05-0,1 proc.) koncentracijos tirpalas. 10 l vandens ištirpinama 5-10 g mineralinių trąšų mišinio. Azoto trąšų perteklius skatina lapų ir stiebų augimą ir silpnina žydėjimą ir vaisių mezgimą.

Genėjimas

Kad vaisiai būtų didesni ir greičiau sunoktų, augalus reikia atitinkamai formuoti. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl auginti šoninius ūglius nepatartina: vaisiai ilgiau bręs arba gali nesubręsti. Ant vieno moliūgo augalo leidžiama augti ne daugiau kaip 2-3 vaisiams. Tada jie užauga laibai dideli, o kiekvieno augalo derliaus masė nesumažėja. Nereikalingi vaisiai šalinami tada, kai paliekamieji jau yra užaugę iki teniso kamuoliuko dydžio. Tuo pat metu patrumpinami ir stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po du lapus.

Ligos ir kenkėjai

Siekiant išvengti ligų ir kenkėjų, moliūgų negalima sodinti ten, kur augo agurkai, cukinijos, patisonai. Neigiamai moliūgus veikia šalia augančios bulvės, teigiamai - pupelės, kukurūzai (daug kur pasaulyje moliūgai ir auginami kartu su kukurūzais - dėl to abiejų derlius smarkiai padidėja).

• Amarai: kolonijomis gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis, o kai jų prisiveisia daug, užpuola ir ūglius, ir žiedus, net vaisių užuomazgas. Lapai susiraito, deformuojasi, gelsta.
• Rauplės: ant lapalakščio atsiranda 0,5-1,5 cm dydžio rudų, kampuotų, su būdingu šviesios spalvos apvadu dėmių. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl nuimami joms dar neprasidėjus. Pakanka nagu paspausti moliūgo odelę ir, jei duobutės nelieka - vaisius tinkamai sunokęs. Moliūgai skinami rugsėjo pabaigoje, iki šalnų, ir tik saulėtą dieną. Vaisiai pjaunami paliekant 10-15 cm kotelį, nes be jo moliūgai prasčiau laikosi. Nuskinti moliūgai keletą dienų džiovinami saulėje. Net ir nuskynus ne visiškai sunokusius, gerai vėdinamoje patalpoje vaisiai visiškai sunoksta ir išsilaiko iki gruodžio mėnesio. Nuskinti subrendę moliūgai gerai išsilaiko iki gegužės mėnesio, jų skonis gerėja, nes krakmolas pamažu virsta į cukrų. Būtina nuolat tikrinti, ar moliūgai nepradeda pūti.

Moliūgus laikykite gerai vėdinamoje, 10 laipsnių temperatūros (kritinė temperatūra - ne žemiau kaip 1 laipsnio šilumos), 75-95 proc. santykinės drėgmės patalpoje. Saugojimui moliūgus reikia išdėlio¬ti lentynose arba dėžėse į viršų. Vienas su kitu neturi liestis. Po nuėmimo dar nesunokusiems moliūgams dar apie 2 mėnesius reikia leisti sunokti patalpoje. Paskui, jei norima išimti sėklas, moliūgai perpjaunami, sėklos išimamos ir perplaunamos vandeniu, džiovinama 30-35 laipsnių temperatūroje gerai vėdinamoje patalpoje paskleidus plonu sluoksniu.

Maistinė vertė

Moliūgai - ne tik skanus, bet ir itin vertingas rudens derliaus produktas. Nors dažnai moliūgus įsivaizduojame tik kaip Helovino dekoraciją ar gardžios sriubos ingredientą, iš tiesų ši daržovė pasižymi išskirtine maistine verte. Moliūgai priskiriami prie mažai kalorijų turinčių daržovių. 100 g moliūgo minkštimo yra vos apie 20-35 kcal.

Moliūgų spalva išduoda, kad juose gausu beta karotino - medžiagos, kuri organizme virsta vitaminu A. Būtent dėl šios priežasties moliūgai naudingi regėjimui, odos, plaukų, nagų būklei. Moliūgų vartojimas teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas.

• Stiprina imunitetą.
• Gerina virškinimą.
• Saugo regėjimą.
• Mažina lėtinių ligų riziką.
• Naudingi širdžiai.

Svarbu paminėti, kad ne tik moliūgų minkštimas, bet ir sėklos pasižymi išskirtine maistine verte. Moliūgų sėklose gausu baltymų, sveikųjų riebalų, skaidulų, mineralų (ypač magnio ir cinko).

Moliūgų panaudojimas kulinarijoje

Moliūgus galima valgyti net žalius. Iš minkštimo gaminamos dietinės sriubos, kepami pyragai, blynai, verdami kompotai, tyrės, gaminami troškiniai. Pats paprasčiausias būdas suvalgyti moliūgą - jį nulupti, supjaustyti gabalėliais ir iškepti orkaitėje. Būna skanios košės, pudingai, džemai, marmeladas. Moliūgus galima konservuoti su kitomis daržovėmis. Geriausia su rūgščiomis, nes moliūgai turi nedaug rūgščių. Daugelis moliūgų patiekalų gaminama ne iš vienų moliū-gų. Pridedama kitų daržovių: morkų, pomidorų, porų, paprikų, svogūnų. Jeigu nėra sąlygų moliūgus namuose laikyti, juos galima džiovinti ir šaldyti. Taigi, moliūgų auginimas nėra sudėtingas procesas. Pasirinkę tinkamą vietą, paruošę dirvą, pasėję kokybiškas sėklas ir prižiūrėdami augalus, rudenį galėsite džiaugtis gausiu moliūgų derliumi. O iš jų pagaminsite gardžių, sveikatai naudingų patiekalų.

Veislė	Ypatybės
‘Ambar‘	Pusiau vijoklinė, vidutinio ankstyvumo, minkštimas ryškiai oranžinis, saldus.
‘Atlantic Giant‘	Labai stambūs vaisiai, iki 50-70 kg.
‘Waltham Butternut‘	Muskusinių, kriaušės formos, išskirtinio skonio.

---