Asmeninis poreikis įkvėpė verslo idėją - taip galima apibūdinti mažosios bendrijos „Sviestas sviestuotas“ įkūrimo istoriją.
Dvi geriausios draugės, Dovilė Stonė ir Milda Beržanskaitė, įsteigė įmonę, kuri gamina natūralų, lietuvišką riešutų sviestą. Merginos ne tik mala sviestą, bet yra ir knygos „Veganiška virtuvė pagal Mi ir Do“, taip pat - knygos „Sveiki pusryčiai ir užkandžiai“ bendraautorės, tinklaraščio „Mi ir Do virtuvė“ turinio kūrėjos.
Nuo psichologijos iki riešutų sviesto gamybos
„Vaikystėje norėjau būti daug kuo - ir mokytoja, ir kirpėja, ir žurnaliste“, - sako D.Stonė. Apie verslininkės karjerą tuo metu nebuvo nei menkiausios minties.
„Paskutinius pora mokyklos metų jau tvirtai žinojau, kad noriu būti psichologe, todėl stojau tik į psichologiją, tačiau, baigdama studijas, persigalvojau - dabar esu riešutų sviesto gamintoja arba, prašmatniau pasakius, verslininkė“, - pasakoja Dovilė.
Gaminti riešutų sviestą D.Stonė pradžioje pabandė tik sau.
„Idėja atsirado tiesiog iš asmeninio poreikio. Dar prieš ketverius metus Lietuvoje nebuvo galima įsigyti (ar bent jau man nepavyko rasti) natūralaus riešutų sviesto - visi rinkoje siūlomi produktai būdavo prikrauti saldiklių, hidrintų riebalų ar kitokių, mano manymu, nereikalingų priedų.
Užsienio tinklaraščiuose rasdavau daugybę receptų, kurių nepamainomas ingredientas - riešutų sviestas, todėl pradėjau domėtis, kaip jis gaminamas“, - pasakoja D.Stonė.
Galiausiai mergina nusprendė minėto produkto pasigaminti namie pati.
Pasak Dovilės, rezultatas ne iš pirmo karto išėjo tobulas, bet azartas bandyti tol, kol gausis, paėmė viršų. Tuomet į savo eksperimentus Dovilė įtraukė ir draugę Mildą Beržanskaitę.
Verslo pradžia ir plėtra
Didesnius kiekius sviesto merginos pradėjo gaminti tiesiog namuose.
„Pradėjome nuo paprasčiausios namų virtuvėlės. Gamindavome riešutų sviestą su buitine įranga. Valgėm pačios, vaišinom gimines, draugus, - pasakoja D.Stonė, - buitinė įranga, aišku, nėra pritaikyta tokio produkto gamybai, todėl ji nuolat gesdavo, o mes ją taisydavom ir toliau gamindavom.“
Dovilė sako, kad, pradėjus sau ir draugams gaminti riešutų sviestą, mintys, kaip iš to būtų galima išvystyti verslą, aplankė ne iš karto.
„Nė viena iš mūsų niekada nematėme savęs kaip verslininkės, todėl tiesiog valgėm savo riešutų sviestą ir laukėm, kol Lietuvoje pagaliau atsiras kokybiško produkto pasiūla. Tačiau pasiūla neatsirado, o baiginėdamos psichologijos studijas abi nusprendėme, jog šiuo metu norėtume veikti kažką kito“, - pasakoja D.Stonė.
Merginų galvose vis sukosi mintis apie nuosavą riešutų sviesto fabrikėlį. Kurį laiką draugės nesiryžo pradėti - viskas atrodė gan svetima, bet galiausiai nusprendė bent jau pabandyti.
„Kitu atveju turbūt visą gyvenimą ir būtų kirbėjusi ta mintis - „kas būtų, jeigu būtų“, - atvirauja Dovilė.
Natūralumas ir tvarumas
„Sviestas sviestuotas“ gaminami produktai yra natūralūs, be emulsiklių ar kitokių sintetinių priedų, gaminami tik iš kokybiškų, atidžiai atrinktų žaliavų, be to, jais gali drąsiai mėgautis net veganai.
„Pati studijų metais tapau vegane ir žinau, kaip kartais sudėtinga rasti produktų, kuriuos galėtum vartoti“, - pasakoja Dovilė.
D.Stonė sako, kad įmonei svarbu ir atsakingas požiūris į patį gamybos procesą: „gamybą planuojame pagal rinkos poreikius - tiesioginius klientų bei mūsų prekybos partnerių užsakymus, tad riešutų sviestas vartotojus pasiekia šviežutėlis, o mums niekada nereikia išmesti nerealizuoto produktų pertekliaus.“
Savo partnerius įmonė visuomet skatina daryti mažesnius, tačiau dažnesnius produktų atsargų papildymus, kad ir pas juos riešutų sviestas neužsistovėtų ir nereikėtų jo išmesti.
„Norime kuo mažiau prisidėti prie medžiagų švaistymo, tad didelę dalį transportavimo dėžių naudojame kelis kartus, siuntiniuose taip pat stengiamės naudoti kuo mažiau plastiko, paminkštinimams naudojame medžiagas, atlikusias nuo, tarkime, lipnių etikečių.
Ateityje norėtume pereiti prie visiškai ekologiškų pakuočių, o kol kas dar ieškome sprendimų, kurie būtų ir ekonomiški, ir ekologiški, ir saugūs - visgi siunčiame dūžtančius indelius“, - pasakoja D.Stonė.
Šiuo metu įmonė kuria sistemą, kaip susigrąžinti sviesto pakuotes pakartotiniam panaudojimui, tačiau jau dabar neretai klientams pasiūlo idėjų, kur būtų galima jas panaudoti antrą kartą.
„Man niekada nebuvo priimtinas požiūris, kad „po manęs - nors ir tvanas“. Stipriai augant žmonių populiacijai bei didėjant mūsų poreikiams, mes vis labiau niokojame baigtinius planetos išteklius.
Nesinori ateities kartoms palikti krūvos nebeišsprendžiamų aplinkosaugos problemų - daug geriau būtų laiku susigriebti ir pereiti prie atsakingesnio gyvenimo būdo, kol dar ne per vėlu“, - sako D.Stonė.
D.Stonė sako, kad, vos tik pradėjus verslą, dalyvavo mokymuose, kurie padėjo įgyti naujų, verslui reikalingų įgūdžių ir padrąsino eiti pirmyn.
„Nusprendusios pradėti verslą, sudalyvavome ES finansuotuose INOVEKS mokymuose. Mus konsultavo marketingo bei apskaitos specialistai - verslo pradžioje jų suteiktos žinios ir palaikymas padėjo jaustis tvirčiau“, - sako D.Stonė.
Iššūkiai ir pokyčiai
Dėl klaidinančio prekės ženklo į ginčą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įsivėlusi įmonė „Sviestas sviestuotas“ gegužės mėnesį pardavė riešutų kremo gaminimo verslą.
Įmonės „Sviestas sviestuotas“ savininkė Dovilė Stonė LRT.lt teigė, kad po ginčų su VMVT galiausiai nuspręsta verslą parduoti.
„Pardavėme prekės ženklą, receptūrą, gamybinę įrangą. Dabar vyksta apmokymai“, - LRT.lt sakė D. Stonė.
„Ilgą kelią per 7 metus nuėjome - pirmasis natūralus riešutų sviestas Lietuvoje, 15 receptūrų produktai, originalūs skoniai, draugystė su daugiau nei 50 krautuvėlių, ir visa tai - dviejų žmonių rankų darbas.
Šį laikotarpį prisiminsim kaip vieną įdomiausių gyvenimo nuotykių. Tačiau šis nuotykis po truputį eina į pabaigą. Gegužės mėnesį baigsime sviestuotą kelionę ir suksime naujais keliais.
Pavargom nuo verslo pasaulio, nuo sunkaus fizinio darbo, atradom naujų pomėgių ir sričių, kuriose norėtume save matyti.
„Draugės valdoma kavinė „Chaika“, kuri gaudavo produkciją iš „Sviesto sviestuoto“, sulaukė laiško, kuriame Dovilė ir Milda dėl patirto psichologinio nuosmukio ir fizinio išsekimo nusprendė nutraukti veiklą.
Tuo metu galvoje sukosi mintis dalį pinigų kažkur investuoti, todėl nusprendėme su įmonės savininkėmis pasikalbėti apie verslo įsigijimą. Jos tokį mūsų sprendimą vertino palankiai ir galiausiai perėmėme verslą“, - prisiminė R.
„Tikimės palankaus Europos Komisijos sprendimo. Dar prieš įsigyjant verslą matėme šios situacijos absurdiškumą. (...) Tai mus motyvuoja išlaikyti pavadinimą, nes jis atstovauja ne tik įmonės įvaizdį bet ir mažus verslus“, - sakė R.
Jo teigimu, šiuo metu planuojama plėsti verslo apimtis: „Matome galimybes plėstis. Planuojame didinti gamybos apimtis ir įtraukti daugiau žmonių.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pažymi, kad dar 2017 m. Europos Teisingumo Teismas (ETT) priėmė sprendimą, draudžiantį augalinius maisto produktus vadinti atitinkamais pieno produktų terminais. Todėl jau nuo 2018 m.
Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, keletą pavadinimų į išimčių sąrašą 2017 ir 2018 m. bandė įtraukti ir Lietuva.
ŽŪM po „Sviesto sviestuoto“ atvejo ir vėl kreipėsi į Europos Komisiją dėl išimčių sąrašo papildymo.
„Riešutų epocha“ perima verslą
2021 metų gegužės 3 dieną įsteigta „Riešutų epocha“ įsigijo ne tik prekės ženklą, bet ir „Sviesto sviestuoto“ gamybos liniją. Tačiau R. Šarauskas sandorio vertės neatskleidžia.
„Toliau planuojame tiekti tą pačią produkciją. Vienas aktualių klausimų yra prekės ženklo situacija. Tai gana slidi tema, bet pagal tai, ką kalba teisininkai, matome didesnę prošvaistę, net ir atėjus neigiamam atsakymui iš Europos Komisijos.
Nebūtina nuleisti rankų ir pasiduoti net ir tada“, - kalbėjo jis.
2020 metais „Sviestas sviestuotas“ gavo 56,3 tūkst. eurų pajamų, patyrė -771 euro grynąjį nuostolį. Savo ruožtu R. Šarauskas sakė, kad „Riešutų epocha“ sieks dirbti pelningai.
„Galima neslėpti, kad skandalas per pastaruosius pusę metų patrigubino pardavimus, lyginant su praėjusiais metais, lyginant mėnesį su mėnesiu ir ketvirtį su ketvirčiu“, - pastebėjo jis.
Pašnekovas pridūrė, kad artimiausiu metu mažojoje bendrijoje turėtų pradėti dirbti dar du darbuotojai, o ateityje kartu su juo riešutų kremą galbūt gamins net keturi ar penki žmonės.
„Tai priklauso nuo sezono. Vasara šiam verslui kuklesnė, o dar yra mugės ir pan.“ - sakė jis.
Parama vaikams
R. Šarauskas „Delfi“ sakė, kad nuo verslo perėmimo akimirkos 2 proc. nuo kiekvieno pirkinio yra skiriama vaikams iš globos namų.
„Prieš kelis metus įkūriau paramos fondą vaikams iš globos namų“, - paaiškino jis.
Juridinių asmenų registro duomenimis, 2018 metais įsteigtas „Roko Šarausko paramos fondas“ 2019 metais gavo 935 eurus pajamų.
R. Šarauskas „Delfi“ sakė, kad minimi 2 proc. lėšų bus naudojami įvairioms edukacinėms kelionėms, kitoms programoms.
„Vaikams per pastaruosius kelis metus buvo organizuojamos išvykos į įmones, kad jie galėtų pamatyti tas veiklos sritis iš arti. Dažnai, be tų situacijų, kad jie neturi užnugaryje tėvų, jie susiduria su tuo, kad gyvendami slogioje atmosferoje jie neįstengia rasti motyvacijos matyti sprendimų gyvenimui Lietuvoje.
Darbo normaliu ritmu, kuris leistų pagalvoti apie normalesnę gyvenimo kokybę ateityje. Tokie vizitai į privačias įstaigas, kur pačiupinėjamos įvairios profesijos, duoda jiems minčių ateičiai.
Pavyzdžiui, mergaitės pagalvoja apie studijų programas, apie kurias anksčiau negalvojo, o norėjo tik emigruoti į Olandiją ar dar kur nors“, - pasakojo 27 metų amžiaus kaunietis.
R. Šarauskas paaiškino, kad pats prieš 4 metus grįžo po darbų užsienyje.
„Pirmas dalykas, kas įvyko mano gyvenime, tai iki tol knygas skaičiau tik priverstinai mokytojų, dėstytojų. Po to pagalvojau, ką tie sėkmingi žmonės veikia. Pasirodo, skaito knygas.
Toptelėjo mintis, ką jie ten randa. Taip knygos atvėrė naują pažinimą. Vėliau sugalvojau savo laiką skirti savanorystei, įsteigiau oficialų fondą, kad galėčiau tuo užsiimti“, - sakė jis.
Praktinė informacija apie „Sviestas sviestuotas“ produkciją
Prekes paštomatais bei per kurjerius išsiunčiame per2-4 darbo dienas nuo banko pavedimo gavimo, o jeigu dėl kažkokių mums žinomų trukdžių to padaryti negalime, būtinai iš anksto apie tai informuojame užsakovą.
Jei iš karto negavote apmokėjimo patvirtinimo, nesijaudinkite.
Kaip ir mūsų gamyklėlė nėra automatinė, taip ir el. Bet paprastai visus pavedimus visada gauname - per ilgus mūsų gyvavimo metus dar nesusidūrėme su nė vienu pasiklydusio pavedimo atveju.
Kuo šviežesnis riešutų sviestas, tuo jis gardesnis. Mes visada rekomenduojam suvalgyti jį per 6 mėnesius nuo pagaminimo datos.
Riešutų sviesto laikyti šaldytuve nebūtina. Laikomas kambario temperatūroje jis bus lengviau tepamas ir… nešaltas.
Turime patikimus ir sertifikuotus tiekėjus, kurie visada užtikrina žaliavų saugą ir kokybę.
Jeigu nėra pasibaigęs riešutų sviesto galiojimo laikas ir laikėte jį tinkamomis sąlygomis, jis tikrai nesugedo. Skystis riešutų sviesto paviršiuje - tai natūraliai riešutuose esantys riebalai, kurie su laiku iškyla.
Kadangi dirbame ne su vienos rūšies riešutais, mūsų produktuose visada gali pasitaikyti nedidelių kitų riešutų ir sėklų pėdsakų.
Jei gavote sugadintą siuntinį, būtinai nufotografuokite siuntinį ir kreipkitės į mus el. Jei gavote ne tai, ką užsisakėte, mes labai atsiprašom!
Pristatymo informacija:
- Prekės išsiunčiamos per 2-4 d. d.
- Išsiųstos siuntos visoje Lietuvoje dažniausiai pristatomos kitą darbo dieną.
Kontaktinė informacija:
- El. paštas: [įmonės el. paštas]
Šiuo metu tokia galimybė yra, tai galite padaryti adresu Vytauto g. 83, Tauragė SVIESTAS SVIESTUOTAS kepyklėlėje.