Vienas iš dažniausiai vartojamų produktų virtuvėje - sviestas. Jis laikomas natūraliausiu, lyginant jį su margarinu ar kitais riebaliniais tepiniais. Vis dėlto, pasak dietologų, žmogus per dieną turėtų suvartoti ne daugiau kaip tris šaukštelius sviesto.

Naminis sviestas

Jei dar niekada neragavote sviesto, pagaminto tik iš pieno riebalų ir be įvairių priedų, siūlome išmėginti ir pasigaminti šį produktą namuose.

Reikės:

• 1 l kaimiškos grietinėlės
• Druskos

Prieš gamindami sviestą, leiskite naminei grietinėlei sušilti iki kambario temperatūros, tačiau jokiu būdu nešildykite grietinėlės ant ugnies. 20 laipsnių - laikoma optimaliausia temperatūra. Naminę grietinėlę supilkite į didelį puodą, aukštomis sienelėmis, jei ketinate plakti masę su maišytuvu. Jei namuose turite specialų maišymo - plakimo įrenginį, pusę jo talpos pripildykite namine grietinėle. Masę plakti tol, kol pageltonuos. Tokį minkštą mišinį galite pagardinti cukrumi ir tepti ant duonos ar vartoti su lietiniais blynais.

Kad gautumėte naminį sviestą, masę plakite tol, kol ji taps standesnė už kremo masę ir išsiskirs baltas skystis. Gautą skystį išpilkite lauk (jei norite, jį galite vartoti kepiniams vietoje pieno ar tiesiog pagirdyti naminį augintinį), kitaip sviestas gausis kartstelėjęs. Vietoje jo įpilkite šaldyto vandens ir vėl plakite, kol susidarys naujas balsvos spalvos skystis. Šį procesą kartokite tol, kol kaskart naujai susidaręs skystis taps bespalvis. Tuomet jį išpilkite lauk.

Gautą sviesto masę rankomis ar šaukštu suformuokite kaip jums patinka, pagardinkite druska ar kitais prieskoniais. Jokiu būdu nepersūdykite, rekomenduojama 250 gr. sviesto gardinti puse arbatinio šaukštelio prieskonių. Namie pagamintas sviestas šaldytuve gali išbūti iki trijų mėnesių.

Riešutų sviestas

Mėgstate pasmaližiauti, tačiau atidžiai stebite, kas atsiduria jūsų lėkštėje? Į savo racioną įtraukite riešutų sviesto, kuris yra ne tik ypatingo skonio, bet ir pasižymi įvairiausių gerųjų savybių gausa. Be to, šį skanėstą paprastai pasigaminsite ir namuose. Riešutų sviestas itin pamėgtas Amerikoje.

Riešutų sviesto rūšių gali būti pačių įvairiausių. „Populiariausios rūšys yra žemės riešutų, migdolų, anakardžių, lazdyno riešutų sviestas. Nuo to, kokius riešutus gamindami riešutų sviestą naudosite, priklauso jo maistinė vertė, tačiau, kad ir kokios rūšies riešutų sviestas būtų, visi jie pasižymi mineralų bei vitaminų gausa, įskaitant E, B3 ir B6, folio rūgštį, magnį, varį ir manganą.

Žemės riešutų sviestą 1895 m. pirmą kartą pagamino amerikiečių gydytojas ir mitybos specialistas Johnas Harvey'us Kelloggas. Įdomu tai, kad jis riešutų sviestą sukūrė vyresniems žmonėms, kuriems buvo sunku kramtyti riešutus ar kitą daugybę maistingų medžiagų turintį maistą. Riešutų sviestas labiausiai išpopuliarėjo per pasaulinius karus. Mat kariams tai buvo skanus ir paprastas būdas greitai gauti reikiamų medžiagų.

Laikui bėgant Amerikoje šis ingredientas tapo toks populiarus, kad netgi turi savo dieną. Amerikiečiai - riešutų sviestą išties labai mėgsta, per metus vienas šios šalies gyventojas vidutiniškai suvalgo pusantro kilogramo riešutų sviesto. Riešutų sviestą labai paprasta pasigaminti ir namuose.

Žemės riešutų sviestą kulinarijoje galima panaudoti pačiais įvairiais būdais. Žinoma, populiariausia yra šį skanėstą tepti ant sumuštinių, juo gardinti košę. Arba paprasčiausiai valgyti su vaisiais: obuoliais ar bananais. Visgi, šis ingredientas dažnai naudojamas ne tik saldiems, bet ir pikantiškiems patiekalams ruošti. Riešutų sviestas dedamas į įvairiausias sriubas ar troškinius. Pavyzdžiui, vištienos, avinžirnių, čili troškinį. Arba trintą riešutų sviesto sriubą, kuri gaminama iš riešutų sviesto, vištienos sultinio, svogūnų, česnakų, salierų ir mėgstamų prieskonių.

Receptai su sviestu ir grietine

Bulvių apkepas su sviestu ir grietine

O esminiai ingredientai, suteikiantys apkepui visą charakterį yra pieno produktai: sviestas, grietinėlė ir sūris. Gaminimo eiga nesudėtinga, gal tik reikės kiek pažaisti dėliojant bulves į kepimo formą, bet kas pasakė, kad gaminimas nėra žaidimas?

Į nedidelį puodą pilu grietinėlę ir vandenį, dedu sviestą, traiškytus česnakus, čiobrelius, druską ir pipirų. Puodą kaitinu ant nedidelės kaitros, kol sviestas ištirpsta. Svarbu neužvirti, tik pašildyti. Dabar sluoksniuoju apkepą: į sviestu išteptą kepimo formą ar formeles sudėlioju pirmą sluoksnį bulvių griežinėlių. Kadangi darysiu tris sluoksnius, ant bulvių užpilu trečdalį grietinėlės ir sviesto masės (prieš tai ją vėl išmaišiusi). Barstau maždaug trečdalį sūrio. Kepu iš anksto iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje be vėjelio 20 minučių. Tuomet keičiu rėžimą: 180 laipsnių su vėjeliu ir kepu dar 15-20 minučių, kol apkepas apskrus iki norimo lygio.

Tai gali būti pagrindinas patiekalas, valgomas su gaiviomis žaliomis lapų ir daržovių salotomis arba ypatingas nekasdienis garnyras šventiniam stalui. Tiks prie mėsos kepsnių, žuvies ar kitokių karštųjų patiekalų. Atrodo itin viliojančiai, katik ištrauktas iš orkaitės su burbuliuojančia gretinėle ir apskrudusiu sūriu.

Žemaitiškas kastinys

Anot B. Imbrasienės, žemaitiškas kastinys jau prieš kelis metus buvo įtrauktas į Europos Komisijos saugomų produktų sąrašą ir tapo penktuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje. Jos teigimu, kastinys yra bene didžiausia gastronominė Žemaitijos vertybė.

„Galbūt šiandien pasirodys keista, tačiau kastinys, kaip ir pavyzdžiui, šiupinys, buvo dažniausiai valgomas ypatingų progų metu - sekmadieniais, talkų ar rugiapjūtės pabaigoje, kastiniu vaišindavo atvykusius svečius. Šeimininkės kartais į kastinį dėdavo ir burokėlių ar morkų sunkos, taip natūraliu būdu nuspalvindavusios šį skanėstą“, - sako ekspertė.

Anot jos, pirmieji kastinio paminėjimai istoriniuose šaltiniuose siekia dar XVIII a. ir XIX a., tačiau pats produktas Žemaitijoje buvo valgomas nuo neatmenamų laikų: „Etnografiniuose ir istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad žemaitiškas kastinys buvo gaminamas bene visuose Žemaitijos kaimuose. Tai, kad kastinys buvo pastebėtas užsienio keliautojų, o šie jį įrašė į istoriją - didelis kastinio pripažinimas. Galima rasti tiek vokiškų, tiek lotyniškų ar lenkiškų paminėjimų, kuriuose pasakojama apie kastinio receptūrą, gaminimo technologiją. Šie šaltiniai mums leidžia įsitikinti, kad kastinio gamyba ir receptas per šimtus metų beveik nepakito.“

Kiti receptai

Štai dar keletas receptų, kuriuose naudojamas sviestas:

• Skanūs Trakų kibinai: Tešlai naudojamas sviestas, kuris suteikia tešlai purumo ir sluoksniuotumo.
• Purūs blynai: Į tešlą dedama grietinės, kuri suteikia blynams minkštumo.
• Pyragai ir sausainiai: Sviestas naudojamas sluoksniuotoms pyrago plutoms, drėgniems pyragams ir švelnaus skonio sausainiams gaminti.

---