Vienas nemaloniausių negalavimų, kuris gali užklupti žmogų, - viduriavimas. Viduriavimu, arba diarėja, (lot. diarrhea) laikomas pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, kai išmatos tampa nenormaliai skystos ir(ar) gausios, dažniausiai didėjant ir tuštinimosi dažnumui. Tačiau reiktų žinoti, kad viduriavimu vadinama tokia būklė, kai tuštinamasi daugiau nei tris kartus per dieną, skystomis išmatomis ir gausiai. Normalu laikoma netgi kai žmogus tuštinasi iki 5 kartų per dieną. Žinoma, jei tai atsitiko ūmiai, staiga ir iki tol to nėra buvę, tokiu atveju į būklės pasikeitimą nereaguoti negalima.
Viduriavimo priežastys
Jo priežastys pačios įvairiausios - tai ir apsinuodijimas maistu, ir infekcijos, ir lėtinės ligos, ir stresas, kurio šiandien išvengti beveik neįmanoma. Viduriavimo priežastis gali būti net nerviniai sutrikimai, pvz., išsigandęs, žmogus suviduriuoja, viduriavimą taip pat gali sukelti storosios žarnos vėžys, opinis kolitas ir kt. Dietologė Edita Gavelienė pastebi, kad pasitaiko, kai žmonės skundžiasi, kad viduriuoja, nors iš tikrųjų tuštinasi tik vieną kartą per dieną. Gal kiek gausiau.
Kaip gelbėtis ir ką valgyti?
Jei jus užklupo šis nemalonus negalavimas, svarbu žinoti, kaip galima sau padėti. Ypač reikėtų dėmesį atkreipti į savo mitybą. Būtina žinoti, kokie maisto produktai rekomenduojami viduriavimo metu.
„Žmogaus, kurio tuštinimasis padažnėja, raciono pagrindą turi sudaryti įvairiausių kruopų nuovirai. Be abejo, galima varoti tik tas kruopas, kurios neturi skaidulų, tinka, pvz., ryžiai. Kiekvienas turbūt puikiai žino, kad ryžiai - tai vienas pagrindinių produktų, iš kurių ruošiami patiekalai, tinkami varginant viduriavimui. Vienas iš pagrindinių produktų - ryžių košė. „Galima virti ir skystesnes, ir tirštesnes košes ir pradžioje niekuo neskaninti, nebent saikingai įdėti druskos“, - pataria E. Gavelienė.
Tuos, kurie nė dienos neįsivaizduoja be mėsos, dietologė nuramina. Tik perspėja, kad gali būti valgoma tik virta mėsa, jokiu būdu ne sultinys. Mėsa negali būti riebi. Galima rinktis vištos krūtinėlę ar kalakutieną. Pageidautina, kad mėsa būtų malta, - taip virškinamajai sistemai reikės mažiau pastangų smulkinant maistą. Mėsągalima pakeisti žuvimi. Tik ir žuvį reikia rinktis neriebią.
Daržovių visiškai išbraukti taip pat nepatartina. Tiktai, kaip pabrėžia dietologė Edita Gavelienė, šviežių daržovių tenka atsisakyti, lieka tik tos, kurias galima gaminti troškinant, kuriose yra daugiau tirpiųjų skaidulų. Tam puikiai tinka cukinijos, morkos, baklažanai. Daržoves, kurios turi odelę, tokios kaip baklažanas ar cukinija, būtina nulupti. Tai vėlgi tam, kad į patiekalą patektų kuo mažiau tų pačių netirpių skaidulų Virtas daržoves galima pertrinti ar valgyti tiesiog gerai išvirusias. Renkantis, virtas ar trintas geriau patiekti, reikia atsižvelgti į žmogaus būklę.
Vaisių mėgėjams teks susilaikyti, nes, deja, viduriuojant didžioji dauguma vaisių turi būti išbraukiami iš valgiaraščio. „Paliekamas tik tradicinis lietuviškas vaisius, tai yra obuolys, tačiau taip pat tik virtas ar keptas ir valgoma tik minkštoji jo dalis. Jeigu savijauta gerėja, galima šiek tiek banano užvalgyti“, - nuramina dietologė.
Morkų nauda viduriuojant
Gydytojas Alvydas Unikauskas pabrėžia, kad organizmui naudingiausia yra šviežios, termiškai neapdorotos morkos. Kita naudinga savybė yra ta, kad morkos gali laisvinti ir kietinti vidurius. Morkose yra virškinamojo trakto veiklą gerinančios celiuliozės, arba skaidulų. Todėl vaikams, kuriuos dažnai kamuoja vidurių užkietėjimas, ryte ir vakare reikėtų duoti po vieną ar du šaukštelius tarkuotų morkų. O morkų sriuba yra efektyvus viduriavimo stabdymo būdas.
Morkos, augdamos po žeme drėgnoje aplinkoje, pasigamina antibakterinių ir antigrybelinių medžiagų tam, kad nepūtų. Tos pačios medžiagos, esančios morkose, padeda ir mūsų žarnynui. Morkų salotos padeda kepenims, užkirsdamos kelią toksinams patekti į kepenis, o sveikos kepenys padeda reguliuoti estrogenų apykaitą ir paverčia skydliaukės hormonus aktyviais.
Viskas labai paprasta - žalios morkos „suriša“ toksinus ir pašalina juos iš virškinimo sistemos. Svarbu, kad morkos būtų žalios, ne sulčių pavidalu, troškintos ar keptos. Jei morkas išverdame - naudingosios skaidulinės medžiagos suyra. Skydliaukei naudingų medžiagų suteikia karotenas, esantis morkose. Tačiau jei morkas apdorojame termiškai, jis taip pat suyra. Užtenka 1-2 morkų per dieną su alyvuogių aliejumi, obuolių actu ar česnakais. Kiekvieno skonio reikalas. Derinys su tyru alyvuogių aliejumi ir actu padidina morkų skaidulų antibakterinį poveikį. Taip pat labai svarbu vartoti ne rapsų ar saulėgrąžų aliejų. Pastarieji slopina normalią skydliaukės funkciją.
Kada kreiptis į gydytoją?
Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms.