Šokoladas - karališkas skanumynas, atkeliavęs iš Centrinės Amerikos ir paplitęs po visą pasaulį. Įdomu, kad pasaulyje karštu šokoladu nuolat mėgaujasi apie 1 proc.
Šokolado Muziejai Prahoje
Prahoje yra du šokolado muziejai. Pirmasis - belgiško šokolado ambasadorius - Briugės (Belgija) muziejaus filialas, kurio brolis jau veikia ir Paryžiuje, nedidelis, bet jo eksponatų tikrai nepavyks apžiūrėti tik per pusvalandį.
Kitas - kur kas idomesnis jau todėl, kad ten ir šio skanėsto gamybos linija, ir istorijos apie šokoladą sekcija, ir nuolat veikianti paveikslų, nutapytų šokoladu, paroda, ir galimybė pačiam tapyti ar net užsisakyti viso kūno masažą šokoladu, kurį atliks profesionalus masažistas. Beje, čia daugiau dėmesio skiriama visai ne gerai žinomam konditerijos gaminiui, o labiau skystam jo pusbroliui, dažniausiai tampančiam karštu šokoladu.
Šokolado muziejus “Choco-Story Prague” labai jaunas, bet jau antras toks šalyje. Pradėjo veikti 2008 metų rugsėjį. Jį aplenkė šokoladinių piešinių muziejus “Čokoladovy dum” Týnská gtv. Abu muziejai, beje, visai netoli vienas nuo kito. Bet maža to - abu dar namuose pažymėtuose tuo pačiu - 10-uoju numeriu. Vienas, tas, kur daug paveikslų, - Týnská gatvelėje, kitas - Celetná.
Aišku, šokoladinių paveikslų muziejus taip pat bando papasakoti apie šį skanėstą (tiesa, apie skystą) viską, ką tik įmanoma, tačiau muziejus Celetná gtv. - savotiška šokolado enciklopedija, leidžianti sekti šokolado kelią nuo seniausių laikų iki šių dienų: skaityti gražiai apipavidalintuose stenduose, lentelėse, plakatuose ir apžiūrint spintose atributiką ir produkciją.
Abiejuose muziejuose daug atrakcijų vaikams - pvz., skaičių paieška. Skaičiai išdėlioti visame muziejuje, juos radus, reikia priklijuoti specialius piešinėlius.
Celetná Gatvė ir "Choco-Story Prague"
Tai gal pirmyn? Į Senamiestį. Pro 15 a. Jos pavadinimas kilęs nuo žodžio caltneru - taip čekiškai buvo vadinami kepėjai, kurie gyveno ir kepė bandeles, vadinamas calty. Gatvelė minima nuo XIII a. Karaliai ja traukdavo iš Vysehrado į šv. Víto katedrą. Parako vartai - Celetnos rytuose. (Beje Parako bokšto aukštis 65 m, o lipant į ją prireiks įveikti 186 akmeninius laiptelius. Iš bokšto galerijos atsiveria nuostabus miesto vaizdas.) Gatvelėje išliko daug senųjų namų su savotiškomis istorijomis ir pavadinimais. Dešinėje baroko Pachtovo arba Langero rūmai, XVI a. perstatyti rekonstravus vietoje keturių viduramžių namų. Visai šalia Vaisių ir daržovių turgus ir teatras “Stavovské divadlo” su šalia lietpalčio be žmogaus skulptūra - paminklas nežinomam komikui. Toliau namai: “U zlateho angela”(ant fasado - angelo kopija, o orginalas muziejuje, čia buvusiame viešbutyje gyveno kompozitorius Mocartas, XIX a. gyveno daug to meto įžymybių, karalių) ir “V Теmplu” (kažkada priklausė tamplieriams).
Va - ir jau matosi saldusis muziejus - rojus smaližiams. Pagaliau Nr. 10 - ankstyvosio gotikos stiliaus “U bileho pava” (“Pas baltąjį povą”) per karą buvo sugriautas ir vėliau atstatytas labiau rokoko stiliaus, ant fasado išsaugotas namo ženklas.
“Choco-Story Prague” ekspozicija suteiks pasitenkinimą visiems mūsų jutimo organams - ir akims, ir nosiai, ir gomuriui… O dar ką reiškia pamatyti puikią ir originalią antikvarinę senųjų šokolado plytelių ir saldainių popierinių pakuočių ir dėžučių kolekciją, kauptą ne vieną dešimtmetį skirtinguose pasaulio kampeliuose. Taip pat yra indų, kuriuose anksčiau buvo verdamas šokoladas. Aišku, neapsieita be informacijos apie šokolado naudą. Parodomasis šokolado gamybos procesas vyksta pusvalandį. Tiek laiko užteks įsitikinti, koks esi kulinaras.
Muziejus dalinamas į tris dalis: Kakavos istorija, Šokolado gamybos istorija ir pakuočių kolekcija. Viename kambaryje galima pažiūrėti filmą apie tai, kokį kelią įveikia kakavos pupa iš plantacijos iki šokolado plytelės ir pamatyti, kaip virtuvės šefai šokoladą naudoja maisto gamyboje. Dar viena atrakcija - pro mikroskopą galima pažiūrėti į kakavos medžio žiedą. Jis toks mažytis.
“Choco-Story Prague” muziejuje - keliuose nedideliuose kambariuose ir koridoriukuose - jūra informacijos apie šokoladą: ne tik eksponatai, pasakojantys apie šio produkto istoriją, naudą organizmui, gamybos paslaptis, specialioje salėje bus galima savo akimis pamatyti, kaip šokoladą gamina meistrai iš Belgijos pagal tenykštes technologijas - juk belgai geriausi šioje srityje.
2009 m. “Choco Story” pateko į virtualtourist.com. sudaromą geriausių saldžiausių muziejų dešimtuką. Jis - septintas sąraše.
Týnská Gatvė
Tynska viena tyliausių ir gražiausių Prahos gatvelių. Ji bene siauriausia visoje Europoje. Joje palaidota 60 garsių bei plačiai mažai žinomų Čekijos žmonių ir herojų. Dėl įvairių renginių ir vestuvių dažnai į baziliką patekti negalima. Statyti pradėta 14 a. viduryje, o baigta 16 a. pradžioje. Bazilikoje suskaičiuojama 19 altorių. Nuo jos einant dešiniau, pro vienus iš dvejų vartų atsivers Tynsky dvur, kuris dar vadinamas Ungeltu. Neseniai restauruota erdvė virsta restoranų kiemeliu. Jis pastataytas 11 a. kaip uždaras kiemas, apsupas siena su dvejais vartais, sava bažnyčia, keliomis užeigomis, gyvenamaisiais butais ir net ligonine.
Čia apsistodavo užsienio pirkliai, atvažiuodavę į Prahą prekiauti, nes veikė ir muitinė, kurioje kiekvienas, norėjęs Prahoje prekiauti, turėjo deklaruoti savo prekes ir sumokėti rinkliavą, taip vadinamą ungelto mokestį. Muitinė vėliau buvo panaikinta, o statiniai ėmė tarnauti kitiems tikslams - tapo sandėliais, dirbtuvėmis ir butais.
Tame pačiame pastate kaip ir Nacionalinė galerija (Národní galerie), tik įėjimas iš Tynska 3, veikia puikus jungtinės čekiškos ir prancūziškos virtuvės restoranas “Palac Kinskych” su ypatinga vynų kolekcija - tikrai platus įdomių ir retų vynų pasirinkimas iš “Le Bouchon” vynotekos. Galima užsisakyti pašteto, kaimiškų prancūziškų sūrių, galima užsisakyti degustacinį meniu, kurie keičiami kas mėnesį. Name, primenačiame rūmus, yra ir to paties pavadinimo galerija, kur eksponuojami 17-20 a.
Visai netoli (Tynska 6) Prahos bohemiškiausia vieta - literatūrinė kavinė, sužavinti puikia senoviška atmosfera. Kavinukę surasti sunku, bet pasiklausinėti praeivių apsimoka. Čia susirenka daug populiarių čekų rašytojų ir poetų pakilnoti trijų rūčių Bernard alaus. Tynska 7 - “Honey pot” - pirmasis ir kol kas vienintelis Čekijoje salonas - parduotuvė, primenanti tikrą muziejų, kur yra tik tedistų (meškiukų meistrai, jie taip vadinami dėl meškiukų karaliaus Tedžio vardo) iš viso pasaulio rankų darbo pliušiniai meškiukai ir kiti žaislai, kurių galima ir įsigyti, o ne tik apžiūrėti. Aišku, jie brangūs, net turi asmens dokumentus - sertifikatus, kad yra vienetiniai arba iš serijos ir rankų darbo.
Tynska 19 yra puiki suvenyrų krautuvėlė-galerija “Sun”, kurioje neišsirinkti paveiksliuko su Prahos vaizdais - nuodėmė. Beje, iš Tynskos yra įėjimas ir į “Ungelt Jazz’n’Blues Club”. Klubas prisiglaudęs prie Tynsko bažnyčios 110 žingsnių nuo Staromestské námestíy. Čia galima pasiklausyti čekų ir kitų šalių muzikantų džiazo. Paprastai koncertai prasideda 21 val. Tynska 19 - nuo 2004 metų veikiantis “Týnská bar & books”. 4 in 1: cigarai, alkoholis, knygos, puikus laisvalaikio leidimas, atsipalaidavimas.
Baras atkartoja Niujorko kelių analogiškų barų atmosferą (beje dar vienas toks baras ir Prahoje - Manesova gatvėje). Čia likeriai ir viskiai iš viso pasaulio, šampanas ir cigarai - irgi. Jeigu nėra mėgstamo kokteilio meniu, pasakius ingridientus, barmenai jį suplaks. Elegantiškas bibliotekos stilius. Pirmadieniais - damų cigarų naktis. Viskio antradieniais visi gėrimai siūlomi už specialią kainą. Peržengus baro slenkstį pasitinka tamsi aplinka, rafinuotumas ir trauka: raudonos sienos, skliautuotos varinės lubos, minkšti odiniai baldai banketinėje. Tai daro šį barą praštmania bei komfortiška aplinka mėgautis kokteiliais.
Arba paprasčiausia stebėti Tynskos baziliką. Klausantis klasikinio roko arba džiazo. Jis prasideda nuo šokoladinio baro, prie kurio aptarnauja merginos su zuikučių ausytėmis. Bet muziejus nesibaimina, kad šios zuikytės gali būti palygintos su Playboy zuikuciais. Argumentas - actekai XV a. triušius mainė į dešimt kakavos pupų, indėnai jas naudojo vietoj pinigų. Kamputyje narvelyje bruzda triušiukai - muziejaus talismanas.
Šokoladiniai Piešiniai
Įdomiausia ir labiausiai sužavinti muziejaus kertelė, kurioje meninį pseudonimą Vladomiras Čechas, kuris vadanamas čekų Pikaso, pristato maždaug 100 piešinių kolekciją - visi skirtingų stilių ir technikos paveikslai nutapyti baltu, tamsiu, karčiu, pienišku ir spalvotu šokoladu. Čia yra ir peizažų, natiurmortų, portretų. Juokingas piešinys - griliaus dešrelės, įdomus - Karlo tiltas. O lankytojų labiausiai mylimas ir dažniauiai paminimas - šokoladinis šuniukas. Kolekcija eksponuojama patalpoje be langų - paveikslai bijo tiesioginių saulės spindulių. Beje, pasirodo, kad paveikslai, nutapyti nuga, išvermingesni - bėgant laikui nuga išdžiūva ne blogiau nei aliejiniai dažai. Ekspozicija užima atskirą erdvę. Būtent ji - svarbiausia muziejaus dalis.
Kaip atsirado šokoladinė kolekcija? 1999 -aisiais dailininkas, žinomas Čecho slapyvardžiu, nutapė manifestą “Mėlynas vėjas”, kurio pagrindinė idėja buvo - daryti grožį tomis priemonėmis, kurios yra po ranka, ir kad norint sukurti grožį, pinigai nereikalingi. Buvo žiema, šalta, jis žiūrėjo pro langą ir suprato, kad jeigu gamta gali viena spalva piešti tokius nuostabius paveikslus, tai ir meninkas turi pabandyti. Po mėlynai baltų paveikslų atsirado juodai balti, raudonai balti… Kartą pagal užsakymą piešė rudai baltą paveikslą. Pribėgo vaikai, valgę šokoladą, ir paprašė tėtį nutapyti jiems paveiksliuką šokoladu. Taip atsirado pirmas piešinys šokoladu. Ir iš karto, kol šiltas, buvo suvalgytas. Paskui dailininkas nusprendė kažką pasilikti atminimui ir kitą piešinį šokoladu tapė ant drobės.
Aišku, labiausiai vilioja atrakcijos, susijusios su šokoladiniais piešiniais. Kartais lankytojams pasiseka gyvai pamatyti, kaip tapomi paveikslai. Kai jau apžiūrėti visi eksponatai, galima ir patiems išbandyti savo jėgas piešiant šokoladu ir ant popieriaus lapo nutapyti savo šokoladinį šedevrą. Amžius neturi reikšmės. Teptukai duodami ir vaikams, ir suaugusiems. Muziejuje žmonės gali piešti šokoladu ir ant popieriaus, ir ant drobės, ir ant specialios šokoladinės sienos. Virš žvakės nuolat šildomas skystas šokoladas. Neapsakomas aromatas. Galima piešti, galima parašyti laišką. Nupiešti savo rankomis šokoladinį paveikslą, pasigaminti spalvotą šokoladuką arba šokoladinį saldainiuką. Seminaruose (workshopech) pasiūloma ir daugiau atrakcijų.
Kiekvienas lankytojas (irgi nepriklausomai nuo amžiaus) gali leistis į nuotykį ir pabandyti surasti viename iš paveikslų triušiuką, o tada jau sužinoti, kiek kakavos pupelių prireiks, kad jis taptų laimingiausias. Tas, kas pataiko - pasako tikslų skaičių, gauna dovanų - tikrą kakavos pupelę. Laikas į cechiuką, kur kol kas tyli gamybos linija. Laukia, kol jai duos darbo. Ant sienų komiksai šokolado tema, senoviniai laiškai apie šokoladą. Štai ištrauka iš vieno, mamos rašyto dukrai: “Tai dieviškas gėrimas, afrodiziakas, visi rūmuose dėl jo eina iš proto”. Ir po poros mėnesių vėl mama rašo: “Dukrele, prašau tavęs, negerk to šokolado, tai velnio gėrimas.
Kol tėveliai apžiūrinėja parodą ir skanauja karštą šokoladą, vaikai, laižydami teptukus, piešia tirpiu šokoladu ant popieriaus, nuo šokoladinės sienos glaistikliu gramdo piešinius ir lankosi daktaro Čoko kabinete, kur juоs šokoladu gydo nuo per didelės priklausomybės nuo šokolado. Prieš daktaro Čoko kabinetą, džiovinami džinsai ir marškinėliai, išskalbti šokolade. Vaikams labai patinka, kai daktaras jiems bando nustatyti diagnozę. Čoko asistentės prašo vaikų parodyti, ar jiems nedreba rankos ar akys nešokoladinės, paprašo parodyti liežuvius ir pasako, ar jie kaip gurmanų, taip pat paklauso širdelių, kurios pasako, kokį šokoladą vaikas mėgsta - pienišką ar juodąjį, kartesnį, o gal su riešutais.
Dar paveikslų galerijos muziejuje yra labai jauki kavinuke, kurioje veikia ypatingas baras su meniu, kuriame tik šokoladas: ir karštas šokoladas (net 25 rūšys, na tiek sakė yra, bet dabar po kelerių metų gal jau daugiau), ir torčiukai, ir įvairių įdarų pilni šokoladiniai saldainiai, ir kitokie šokoladiniai saldumynai, ir kokteiliai, ir kiti užkandžiai. Nuodėmė būtų neparagauti šokoladinio alaus arba vištienos su šokoladiniu padažu. Šalia muziejaus parduotuvėlė, kurioje siūloma gaminių iš šokolado. Ir ko tik čia nėra! Net šokoladiniai lūpdažiai.
Čekijoje dabar nėra nė vienos šokolado gamyklos, o tuo pačiu nėra ir čekiško šokolado. Jis - tik tas, kuris pasigaminamas muziejuose. Net “Orion” - ne čekiškas. Visos gamyklos po karo buvo nacionalizuotos ir sujungtos į “Prahos šokolado fabrikai”, o 1992 m. “Opavia“ įmonę įsigijo “Danon”, o “Orion” - “Nestle”. Dar netrukus visi fabrikai buvo uždaryti. Nelikę net fotografijų, nei staklių ar kitų įrengimų, nei receptų. Prieš kelis amžius čekai namuose šokoladą darė iš sviesto ir grynų taukų, o atšaldydavo ant sniego - juk nebuvo šaldytuvų - todėl nuo tų laikų toks šokoladas buvo vadinamas lediniu. Ir dažniausiai buvo gaminamas žiemą, prieš Kalėdas.
Tokio šokolado gabalėlius kabindavo ant elutės. Kai dabar čekai pasigamina tokio šokolado ir vadiną jį, kaip ir anksčiau. Tik vis rečiau jis gaminamas taip. Nebent močiutės tuo užsiima. Tačiau toks šokoladas… nevalgomas. Iš kitos pusės, ir kakava anksčiau buvo kitokia negu dabar - joje buvo kakavos sviesto.
Belgiško Šokolado Saldainiai
Puikūs rankų darbo belgiški šokoladiniai saldainiai su įvairių kompozicijų liofilizuotų vaisių gabaliukais.
Galimos šokolado rūšys:
- Pienas 44% (standartinis)
- Pienas 33%
- Desertinis 55% (pagal paklausimą)
- Baltas arba kartus 75% (už papildomą mokestį)
Supakuoti tiesiai į skaidrius folijos maišelius.
Kartoninė dėžutė su Kalėdų eglutės formos langu yra trijų versijų:
- Baltas kartonas su spalvotu spaudiniu (CMYK arba 1-4 vientisos Pantone spalvos)
- Auksinis arba sidabrinis metalizuotas kartonas su įspaustais (į vidų arba išorę) logotipais ir motyvais
- Matinis kartonas (juodas ir kt.) su aukso arba sidabro karštuoju spaudu atspausdintais logotipais
Elegantiška auksinė arba sidabrinė satino juostelė ant kiekvienos dėžutės.
Šokoladinių saldainių rūšys:
- Pieninio šokolado su lazdynų riešutų kremo įdaru (šokolado dalyje kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 32 %)
- Pieninio šokolado (kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 32 %)
- Pieninio šokolado su lazdynų riešutais ir migdolais (kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 32 %)
- Pieninio šokolado su cukruje apkepintų riešutų kremo įdaru (šokolado dalyje kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 32 %)
- Juodojo šokolado (kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 45 %)
- Šokolado su marcipanų įdaru (šokolado dalyje kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 48 %)
- Juodojo šokolado su kakavos putėsių įdaru (šokolado dalyje kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 48 %)
- Baltojo šokolado ir šokolado su kava (kakavos sausųjų medžiagų: šokolado su kava dalyje - ne mažiau kaip 33 %, baltojo šokolado dalyje - ne mažiau kaip 28 %)
| Šokolado rūšis | Kakavos sausųjų medžiagų kiekis |
|---|---|
| Pieninis šokoladas | Ne mažiau kaip 32% |
| Juodasis šokoladas | Ne mažiau kaip 45% |
| Šokoladas su kava | Ne mažiau kaip 33% (šokolado dalyje) |
| Baltasis šokoladas | Ne mažiau kaip 28% (šokolado dalyje) |