Apie eterinių aliejų rizikas kalbama ir rašoma daug, ypač apie tai mėgsta kalbėti įprastinės kosmetikos, parfumerijos ir švaros prekių gamintojai. Tačiau įdomu, kad nei vienas kalbintas profesionalas, dešimtmečius dirbdamas kasdien su eteriniais aliejais plikomis rankomis, nepatyrė jokio neigiamo poveikio.
Taigi kalbame apie potencialias rizikas, ne apie realias padarytas žalas. Jei būtų buvęs toks atvejis, tai būtų skandalas. Atvejis būtų plačiai išviešintas ir neabejoju, kad dalis eterinių aliejų būtų uždrausta.
Eterinių aliejų naudojimo ypatumai
Yra eterinių aliejų, kurių koncentracija kosmetikos priemonėse turi būti labai maža - iki 0,01%. Tai pasakytina apie eterinius aliejus, turinčius agresyvių fenolinių junginių: cinamalio, timolio ir karvakrolio, kurie gali sukelti stiprų odos sudirginimą ir dermatitą. Visų pirma minėčiau cinamono žievės eterinį aliejų.
Kosmetikoje taip pat nerekomenduočiau patiems naudoti čiobrelių, raudonėlių, dašių eterinių aliejų, jei nesate specialistai. Jei esate specialistai, turite tiksliai suskaičiuoti koncentraciją.
Vertinant kiekius reikėtų turėti omenyje, kad eterinių aliejų kosmetikos produkte naudojama labai nedaug: iki 3%, mažiems vaikams 0.5-1%.
Kita grupė yra fototoksiniai (didinantys odos jautrumą saulės šviesai) eteriniai aliejai. Tai citrusų ir skėtinių augalų eteriniai aliejai: kaip antai laimų, citrinų, greipfrutų, salierų. Fototoksiškumu pasižymi tik spausti iš žievelių citrusų eteriniai aliejai (į juos patenka furanokumarinai).
Kosmetikos su jais nereikėtų naudoti prieš einant į saulę, nes ypač laimų ar bergamočių eterinis aliejus gali itin padidinti odos jautrumą ir sukelti sunkų odos nudegimą. Turi praeiti bent keletas valandų po kosmetikos su skėtinių ar citrusų eterinių aliejų panaudojimo, kad per tą laiką eteriniai aliejai pilnai pasišalintų iš odos ląstelių.
Taigi juos ramiai galima naudoti naktiniams kremams ar kitoje vakare naudojamoje kosmetikoje. Šie įspėjimai galioja kai kalbame apie kontaktą su oda.
Taip pat nereikėtų naudoti pasenusių ar ne itin kokybiškų eterinių aliejų, juose gali būti peroksidų, kurie stipriai sudirgins odą, ypač tai pasakytina apie spygliuočius, mirtenes. Neaiškios kilmės eteriniuose aliejuose gali būti sintetinių, alergizuojančių junginių.
Eterinių aliejų tyrimai
Daugelį metų eteriniai aliejai buvo tiriami kaip atskirų cheminių junginių mišinys. Buvo tiriamas ir aprašomas atskiros molekulės, išimtos iš bendro konteksto, elgesys.
Nuo įkūrimo 1966 m. RIFM (Research Institute of Fragrance Materials) pagal cheminių junginių standartus aprašė 1447 cheminius junginius ir pateikė 3500 toksikologinių vertinimų. Pagal šio instituto standartus buvo uždrausta naudoti 187 substancijas ir 84 specifines jų sudėtines dalis.
Tačiau natūralioms kompleksinėms substancijoms (NCS) nebuvo sukurta tinkama tyrimų metodika, jos buvo tiriamos tais pačiais metodais, kaip ir sintetinės molekulės. Dėl šios priežasties, keletas eterinių aliejų junginių pateko į alergenų, kenksmingų medžiagų sąrašus.
Ir tik prieš kelis metus Tarptautinės prekybos eteriniais aliejais ir kvapais federacijos (IFEAT - The International Federation of Essential Oils and Aroma Trades) ir jos mokslinio komiteto iniciatyva buvo apibrėžta, kad natūrali kompleksinė substancija nėra atskirų komponentų mišinys ir jos saugumo tyrimas reikalauja kitokio požiūrio.
Šiuo metu RIFM testus praėjo kvapiųjų kanangų (ilangilangų), kvapiųjų šalavijų ir degmedžių eteriniai aliejai. Alergologinių tyrimų rezultatai yra visiškai neigiami - pasirodė, kad juose esantys potencialūs alergenai linalolis, linalyl acetatas nesukėlė jokių reakcijų.
Kompleksinis eterinių aliejų poveikis
Akivaizdu, kad eterinis aliejus yra kompleksas. Ir kai geraniolis, mentolis, linalolis, limonenas yra sudėtingame eterinio aliejaus komplekse, jis elgiasi visaip kitaip, nei atskirai paimtos molekulės. Molekulės eteriniame aliejuje yra susijusios tarpusavyje įvairiopais ryšiais: fiziniais, elektriniais, ne tik cheminiais.
Ir poveikis gali būti netgi priešingas. Nereikia įsivaizduoti, kad eterinis aliejus yra rinkinys besiblaškančio geraniolio, linalolio, benzyl benzoato molekulių. Jis nėra rinkinys, jis yra organinis darinys.
Augalas savo syvus sukuria tobulai iki molekulės. Sintetinėse medžiagose izomerų ir enantiomerų santykis bus vienoks, o augale - visiškai kitoks. Be to, yra dalykų, kurių mes dar nežinome.
Yra neidentifikuotų junginių, kuriuos ištyrus paaiškėja, kad jie yra labai svarbūs eterinio aliejaus (ar kito darinio) savybėms.
Grynas sintetinis linalolis yra tikras alergenas - nebūtina net ant odos tepti, jautresniam žmogui pakanka pauostyti ir odą ims niežėti. Tačiau šiais laikais bet kas gali reaguoti į bet ką, todėl rekomenduojama prieš naudojant naują kosmetikos priemonę pasidaryti testuką, ypač jei jau yra buvę alergijų.
Alerginės reakcijos
Jeigu išbėrė tikrai nuo eterinio aliejaus (kas šiaip yra didžiulė retenybė), reikia prisiminti, kad eteriniai aliejai yra lakios medžiagos, jiems išgaravus, dingsta ir jų poveikis. Neretai pasitaiko, kad žmones išberia ne nuo tos mažytės eterinių aliejų koncentracijos, o dėl to, kad jie naudoja pasenusį kremą.
Jei galiojimo laikas pasibaigęs ir kremo kvapas arba konsistencija pakitę, jo naudoti nereikėtų. Medžiagos per odą labai gerai papuola į organizmą ir atsideda riebaliniame sluoksnyje, ypač moterims.
Kvapai ir uoslė
Nemažai žmonių nesirenka natūralios kosmetikos dėl jos kvapo. Jie sako, kad jis kažkoks kitoks nei kosmetika, jų nuomone, turėtų kvepėti ir todėl nemalonus. Greičiau tai mūsų visuomenės, kuri neskatina lavinti savo uoslės, bėda.
Žmogus pauostė rožių hidrolato, jam pasirodė, kad kvepia nemaloniai, greičiau smirdi. Bet smegenyse įsijungė kvapų atmintis, procesai ėmė vykti. Po kelių savaičių žmogus užėjo vėl, pasitikrinti ar tikrai rožė taip gali smirdėti. Pauosto ir sako, na va, ana tai smirdėjo, o ši visai kitas reikalas - kvepia.
Žmogaus ir aromato kontaktas vyksta taip: kai jį uodžiame, molekulės sąveikauja su nosies receptoriais, o šie perduoda signalus įvairiems smegenų centrams. Taigi kiekvieno santykis „kvapas ir aš“ - labai asmeniškas. Jį didele dalimi lemia kūno „chemija“, ankstesnė patirtis ir prisiminimai.
Eteriniai aliejai emocijoms ir savijautai
Labai dažna visokių negalavimų priežastis - susikaupusi įtampa. Eteriniai aliejai pirmiausia daro įtaką emocijoms - panašiai jas veikia gera muzika ar skanus maistas.
Stebinantį kai kurių aliejų poveikį esu patyrusi ir aš, ir man matant kiti. Pavyzdžiui, frankincenso, mano favorito.
Įvairių renginių metu siūlome žmonėms užrištomis akimis uosti eterinius aliejus ir atspėti, iš ko jie išgauti. Ne kartą tokių eksperimentų dalyviai, kuriems skaudėjo galvą, pajusdavo akivaizdų palengvėjimą įkvėpę frankincenso.
Prisiuosčius per daug eterinių aliejų, būna, nutinka priešingai - galvą įsiskauda. Todėl aromatų, kaip ir kavos, patartina nepadauginti. Dar viena taisyklė - reikia naudoti tik tuos kvapus, kurie patinka.
- Padeda atsispirti užkandžiavimo pagundai. Kai antsvorio turintiems žmonėms kildavo noras ką nors sukrimsti, pirmiausia būdavo siūloma pauostyti bananų, žalių obuolių ir pipirmėčių.
- Stiprina atmintį, didina gyvybingumą.
- Ramina skausmą. Pacientams, kuriems buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, skausmą Niujorko gydytojai sėkmingai malšino levandų aliejumi.
- Padeda užmigti.
Pateikiame visiems gerai žinomų savijautos sutrikimų ir kvapų, kurie gali palengvinti būklę, sąrašą. Jis nėra baigtinis.
Atsargumas naudojant eterinius aliejus
Kai žmogus neturi žinių apie eterinius aliejus, verčiau naudoti sumaišytus su baziniu aliejumi. Absoliučiai saugus variantas - šaukštelis alyvuogių aliejaus ir lašelis eterinio. Nėra daug eterinių aliejų, kurių grynų tepti ant odos negalima. Tai - gvazdikėlių, raudonėlių, čiobrelių, cinamonų ir dar keli.
Citrusų, bergamočių aliejai nepriklauso grupei „negalima“, bet verta įsidėmėti, kad jie gali sudirginti odą reaguodami su saule.
Oda, paveikta gryno eterinio aliejaus, gali sudirgti, bet ar taip įvyks, priklauso ir nuo aliejaus rūšies, ir nuo jo kiekio, ir nuo konkretaus žmogaus.
Eteriniai aliejai pirmiausia daro įtaką emocijoms - panašiai jas veikia gera muzika ar skanus maistas. Labai dažna visokių negalavimų priežastis - susikaupusi įtampa.
Prie jau minėtų eterinių aliejų naudojimo būdų dar galima pridurti, kad kai kankina mėnesinių spazmai, gerai pamasažuoti pilvą keliais lašais kvapiųjų šalavijų aliejaus arba jo ir ramunėlių, jo ir levandų aliejų mišiniu. Dar vienas būdas pasitelkti eterinių aliejų galią - maudytis apsuptoms jų kvapu. Tik reikia žinoti, kad tiesiai į vandenį aliejus nelašinamas.
Šventagaršvės eterinis aliejus
Mes puikiai žinome, kad šventagaršvės jau ilgą laiką naudojamos žolininkų dėl jų tonizuojamųjų ir apsaugomųjų savybių. Atradome, kad šventagaršvė vadinama „Angelo žole“ arba „Šventąja dvasia“, apie ją sukurta daugybė legendų, istorijų, magiškų pasakojimų.
Viduramžiais moterys vaikams ant kaklų kabindavo šventagaršvės šaknis kaip apsauginius amuletus nuo blogio kerų ir raganų užkalbėjimų, juos atbaidydavo kvapnus aromatas. XVIII a. Tyrinėdami augalus mes nuolat dirbame su etnobotanikais ir tyrimo centrais (CNRS), tad šio projekto vystymo pradžioje mes turėjome keletą pasirinkimų.
Pirmiausiai mes susitikome su M. Nivon, šventagaršvių augintoju, kuris turi 12 m. patirtį šioje srityje. Jis įtikimo mus, atskleisdamas šio augalo išskirtinį gyvybingumą, gebėjimą užaugti net iki 2 m. dėl jo giliai prasiskverbiančių šaknų, kurios sukaupia didelį vandens kiekį, reikalingą augalo vystymuisi. M. Nivon ūkis yra šeimos verslas, perduodamas iš kartos į kartą jau trečiajai kartai.
Žiemos metu, kai paspaudžia šaltukas, augalas nustoja augęs ir kaupia rezervus - eterinį aliejų savo šaknyse. Vasarai atėjus, jis panaudoja šiuos rezervus ypatingai greitam augimui ir vystymuisi. Šie augalai auga didelėje teritorijoje, gaudami pakankamą saulės ir drėgmės kiekį. Jūs galite aptikti laukines šventagaršves, augančias ir netoli upių.
Atlikdami tyrinėjimus, mes ieškojome šiame augale vieno ar daugiau drėkinamųjų ingredientų ir ištyrę visą augalą atradome, kad daugiausiai drėkinamųjų aktyviųjų komponentų yra augalo šaknyse. Iš šventagaršvių šaknų išgaunamas šventagaršvių eterinis aliejus ir vanduo. Šventagaršvių vanduo suaktyvina vandens kanalų akvaporinų gamybą.
Iš šventagaršvių išgaunamas eterinis aliejus puikiai apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų.
Šventagaršvė tradicinėje medicinoje
Įvairios pasaulio tautos turbūt labiausiai šventagaršvę vertina už gydomąsias savybes. Pirmaisiais krikščionybės metais ji buvo garbinama ir vadinama Šventosios Dvasios šaknimi, nes, pasak vieno mito, esanti arkangelo Michailo dovana kovai su šėtono sukeliamomis ligomis.
Jau daugelį tūkstantmečių Kinijoje šventagaršvė laikoma ne mažiau svarbiu augalu nei ženšenis. Kinai teigia, kad ji skatina šlapimo išsiskyrimą, padeda sunegalavus širdžiai, sutrikus kraujotakai, nuo hipertonijos, hemofilijos, hemorojaus, galvos ir dantų skausmo, peršalimo, rinito, sergant įvairiomis kitomis ligomis. Mongolijoje šiais vaistais gydomas gripas, kosulys, mažinamas karščiavimas. Tibeto medicina šaknis rekomenduoja nuo ginekologinių ligų, kraujo krešėjimui skatinti.
Kadangi šventagaršvėse yra eterinio aliejaus ir karčiųjų medžiagų, jos žadina apetitą, gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, dezinfekuoja, gerina tulžies sekreciją. Moksliškai ne kartą įrodyta, kad šie augalai skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Tačiau jų preparatų negalima vartoti esant skrandžio ir žarnyno opoms.
Šaknys ir šakniastiebiai padeda sergant neuralgija, reumatu, artritu, sutrikus kvėpavimo takų veiklai. Teigiama, kad šventagaršvės normalizuoja moteriškų hormonų pusiausvyrą, reguliuoja mėnesinių ciklą ir slopina priešmenstrukcinio sindromo sukeliamus spazmus. Šventagaršvių eterinio aliejaus įtrynus į odą, sumažėja reumato keliamas skausmas, niežėjimas.
Liaudies medicinoje šventagaršvė - gydomoji priemonė nuo nervų išsekimo, epilepsijos, isterijos, nemigos, virškinimo trakto sutrikimų, gastrito, meteorizmo, kvėpavimo takų uždegimų ir kt. Išoriškai ja gydoma podagra, reumatas, dantų ir ausų skausmas.
Eteriniai aliejai metant rūkyti
Čia į pagalbą ateina aromaterapija, nes kvapai tiesiogiai veikia emocinius smegenų centrus. Mokslinių tyrimų apie eterinių aliejų naudojimą metant rūkyti nėra daug.
- Juodieji pipirai: 1994 m. žurnale „Drug and Alcohol Dependence” paskelbtame tyrime nustatyta, kad juodųjų pipirų eterinio aliejaus įkvėpimas gali padėti sumažinti potraukį rūkyti.
- Levandos: Kai kurie tyrimai rodo, kad levandos gali padėti suvaldyti nerimą ir stresą, kurie gali sustiprėti bandant mesti rūkyti.
- Bergamočių eterinis aliejus dažnai naudojamas nuotaikai pakelti ir stresui mažinti, todėl gali būti naudingas žmonėms, kurie, metant rūkyti, susiduria su nuotaikų svyravimais ar dirglumu.
- Šventagaršvės: Kai kuriose tradicinės medicinos praktikose nikotino potraukiui mažinti naudojamas šventagaršvių eterinis aliejus (ang. Angelica), nors mokslinių tyrimų, patvirtinančių šį naudojimą, nėra daug.
Fototoksiškumas
Kai kuriuose augaluose ir eteriniuose aliejuose yra odos jautrumą saulei padidinančių junginių - furanokumarinų. Jie, reaguodami tiek į natūralios saulės, tiek į soliariumų lempų skleidžiamus UV spindulius, gali sukelti nepageidaujamų odos reakcijų.
Tokiais aliejais patepta oda tampa ypač imli UV spinduliams, todėl gali lengvai nudegti, sukelti fotodermatozę ir hiperpigmentaciją. Rekomenduojama, kad bendras furokumarino bergapteno (5-metoksipsoraleno (5-MOP)) kiekis kvepaluose ir kosmetikoje neturėtų viršyti 0,0015% (15ppm). Ši koncentracijos riba taikoma tik tiems produktams, kurie bus naudojami ant odos, veikiamos UV spindulių.
Kadangi reakciją sukelia ne patys aliejai, o jų sudėtyje esantys furanokumarinai, fototoksiškumui įtakos turi šių medžiagų koncentracija. Ji priklauso nuo eterinio aliejaus išgavimo būdo - mechaninio arba distiliavimo garais.
Didžiausia fototoksiškų medžiagų koncentracija yra citrusų aliejuose, išgautuose mechaniniu spaudimo būdu.
Saulėtuoju sezonu fototoksiškų eterinių aliejų rekomenduojame netepti tiesiai ant odos, nelašinti į kūno kremus ar į įdegio losjonus.
Jei odą patepėte aliejumi iš pateikto sąrašo ar jo buvo aromaterapiniame mišinyje, saulės spinduliais odą lepinkite tik po 12-18 valandų.
Jei savo gyvenimo neįsivaizduojate be citrusinių augalų ir vaisių eterinių aliejų, kasdieniam naudojimui rinkitės nefototoksiškus (pavyzdžiui, mandarinų) eterinius aliejus arba pamėginkite kitus jų naudojimo būdus. Pavyzdžiui, juos dažniau garinkite patalpose, kvėpkite tiesiai iš buteliuko ar užlašinkite kelis lašus ant medžiaginės skiautės.