Kad ir kaip sveikai maitinsi vaiką, šaltuoju metų sezonu išvengti virusų - sunkus iššūkis. Svarbiausia, sergant, ne maistas, o skysčiai.
Skysčių svarba sergančiam vaikui
Jei vaikas nenori valgyti, tikėtina, kad suvalgius, jam nevirškins. Žinoma, reikia pasitarti su gydytoju, nes rekomendacijos bus skirtingos, atsižvelgiant į ligą. Jei vaikas pasigavo roto ar noro virusą, geriau nieko nevalgyti, o gerti skysčių ir dar geriau, jei tie skysčiai bus su elektrolitais, nes organizme sutrinka jų pusiausvyra. Kitais atvejais, pavyzdžiui, peršalimo, slogos ar kosulio atveju, skysčių reikia visada.
Kaip žinoti, ar skysčių pakanka?
Tai parodo du dalykai: ar vaikas šlapinasi ir kokia šlapimo spalva. Jei vaikas nesišlapina 3-5 valandas, jau reikia sunerimti. Tegu mažais gurkšneliais, bet dažnai. Jei vaikas dehidratuoja, gijimo procesas bus ilgesnis. Jei šlapimo spalva yra ryškiai geltona arba ruda, vadinasi, yra stipri dehidratacija ir reikėtų tą skysčių kiekį didinti. Jei vaiką pykina, reikėtų duoti skiesto negazuoto mineralinio vandens arba švelnios arbatos.
Jei yra tik aukšta temperatūra, bet nėra viduriavimo ar vėmimo, tinka ir skiestos sultys, jas reikėtų stipriai atskiesti. Tikrai daugiau nei pusė per pusę. Vaikas tada gaus ir to skysto maisto.
Maistas sergančiam vaikui
Kai vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Jei gerklė sutinusi, raudona, maistas braižo gleivinę ir vaikams sunku. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę. Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai. Šiuo atveju reikia žiūrėti, kad būtų minkštas maistas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui. Jei vaikas valgyti nenori, neverskite, nes jis jaučia, ar virškina, ar ne.
Sergant geriau paprastesni, daugiau apdoroti produktai - balta duona, džiūvesėlis. Bet tai neturėtų būti dideli kiekiai ir jie neturėtų užsitęsti jau pasveikus.
Kūno temperatūra ir mityba
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Jei vaikas karščiuoja, pirmiausiai turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Atsigerti duodama arbata, spanguolių gėrimas, negazuotas mineralinis vanduo, pienas (jei vaikas nealergiškas). Valgyti karščiuojant dažnai atsisakoma, tačiau, dietologės pastebėjimu, dėl to labai jaudintis nereikėtų.
Ko vengti maitinant sergantį vaiką
Itin rūgštūs produktai dirgina gleivinę, todėl juos vartoti reikėtų protingai. Jei vaikui įprastai saldumynai yra ribojami, o kai jis serga, jam nešami saujomis, pasidaro labai smagu sirgti. Aš tikrai nerekomenduoju lepinti sergančio vaiko saldumynais, bet yra moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui skausmą mažina ir gijimą greitina mamos apkabinimas ir pabuvimas šalia. Tai daug geriau nei saldainis.
Užklupus peršalimui sveika į vaiko meniu įtraukti daug daržovių, šviežių ir troškintų. Taip pat vaisių, kuriuos galite duoti atskirai, tačiau galima paruošti ir vaisių salotų. Sumaišykite mėgstamų vaiko vaisių (pjaustytas obuolys, kriaušė, bananas, ananasas ir pan.) ir užpilkite juos natūraliu jogurtu.
Reikėtų vengti saldumynų ir saldžių gėrimų.
Dehidratacijos pavojus
Karščiavimas, viduriavimas, vėmimas ar tiesiog atsisakymas gerti skysčius jūsų mažyliui gali sukelti rimtą dehidratacijos pavojų. Geriausias būdas išvengti dehidratacijos - vis po truputį pasiūlyti vaikui atsigerti.
- Vanduo - pats geriausias pasirinkimas, bet jei vaikas jo gerti nenori, įpilkite šiek tiek natūralių sulčių, paskaninkite vaisiais, agurkų griežinėliais ir kt.
- Elektrolitų tirpalai yra prioritetinis pasirinkimas, jeigu vaikas viduriuoja, vemia arba stipriai karščiuoja, t.y. per trumpą laiką netenka itin daug skysčių.
- Sriubos ir sultiniai.
- Vaisių sultys.
- Glotnučiai arba pieno kokteiliai.
- Maistas, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo, t. y. arbūzai, melionai, ananasai, obuoliai, braškės, agurkai, pomidorai ir t. t.
- Arbata be kofeino, kakava.
- Pienas.
Svarbu! Venkite saldžių vaisvandenių (ypač gazuotų), dar blogesnis pasirinkimas - kofeino sudėtyje turintys gėrimai.
Skysčių poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau skysčių poreikis išauga. Jį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: 1000 ml skysčių + papildomai 50 ml skysčių kiekvienam kūno svorio kilogramui, viršijančiam 10 kg.
1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 11 | 1050 |
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
| 14 | 1200 |
| 15 | 1250 |
| 16 | 1300 |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
- Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
- Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Svarbu! Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu vaikas neturi apetito, stengtis maisto įduoti per prievartą nereikia. Geriau jo dažniau pasiūlyti nedidelėmis porcijomis. Patiekalai turėtų būti neįmantrūs, o įprasti, vaiko mėgiami. Geriausiai tinka virti, troškinti valgiai. Galima duoti vaikui įprastų kambario temperatūros vaisių.
Kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio. Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.