Be maisto produktų neįmanoma žmogaus egzistencija, o valgymas - vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Tačiau vis dažniau vartotojai nori, kad maisto produktai ir patiekalai būtų ne tik saugūs ir kokybiški, bet ir sveiki. Vienas iš svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso gyvensena - sveika, subalansuota mityba.
Sveikos Mitybos Principai
Visavertė mityba yra sveikatos pagrindas, o norint ja džiaugtis, būtina laikytis trijų pagrindinių principų:
- Įvairumas: Nė vienas maisto produktas neturi visų maisto medžiagų. Tik vartojant įvairius augalinius ir gyvūninius maisto produktus bus visiškai patenkinti organizmo poreikiai.
- Subalansuotumas: Svarbu užtikrinti, kad su maistu gaunamos medžiagos būtų tinkamomis proporcijomis.
- Saikingumas: Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Valstybinės Iniciatyvos ir Ženklinimas „Rakto Skylutė“
Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei siekiant sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema. Nuo to laiko maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ patvirtintus kriterijus (2017 m.
Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas - padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Toks produktų gerinimas būtinas, nes Lietuvoje atlikti gyventojų faktinės mitybos tyrimai rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų skurdi, nesubalansuota ir nepalanki sveikatai - suvartojama ypač daug sočiųjų riebalų, angliavandenių ir druskos, bet per mažai daržovių, viso grūdo duonos.
Nesubalansuota mityba skatina širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį, nutukimą, 2-jo tipo cukrinį diabetą.
Simbolis „Rakto skylutė“ yra Europos Sąjungoje registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Šis simbolis naudojamas nuo 1989 m. ir yra plačiausiai paplitęs Europoje tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko pozityviu ir objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Lietuvoje. Galimybę jungtis prie šį ženklą naudojančių šalių svarsto ir kitos ES valstybės. Skandinavijoje sergamumas maisto kilmės lėtinėmis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų „Rakto skylutės“ simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau virš 30 metų.
Kadangi šis ministro įsakymas įgyvendina Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti sveiką mitybą, sveikatai palankų maistą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į “Rakto skylutės” simboliu ženklinamus produktus negalima įdėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai (pvz., mažinant produkte sočiųjų riebalų kiekį, negalima jų keisti krakmolu ar maisto priedais, bet galima praturtinti produktą ankštiniais, lęšiais, topinambais, įvairiomis daržovėmis ir pan.). Patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse.
Ženklo naudojimo kontrolę, kaip ir bet kokios kitos informacijos, skelbiamos maisto produktų etiketėse, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr.
Sveikos mitybos ir sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo tvarkos aprašas”, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-10-22 įsakymu Nr.
Sveikos Mitybos Skatinimas Darbe
Sveika mityba darbe gali tapti esmine produktyvumo ir bendros darbuotojų savijautos dalimi. Vis dėlto, anot dietistės Mantvilės Martuzevičiūtės ir „Stebby“ atstovės Simonos Kairės, skatinant sveikesnę mitybą, svarbu tai daryti subtiliai ir leidžiant darbuotojams patiems rinktis - tik tuomet galime tikėtis ilgalaikių rezultatų. „Sveikesnės mitybos skatinimas darbovietėje nėra lengva užduotis“, - teigia sveikatingumo erdvės „move2move“ lektorė ir dietistė Mantvilė Martuzevičiūtė. „Ne visi žmonės yra suinteresuoti keisti savo mitybos įpročius ir tai yra visiškai normalu, juolab, kad mes visi esame linkę laikytis sau įprastų rutinų ir ne taip lengvai pasiduodame pokyčiams. Negana to, didelę įtaką gali padaryti ir darbo aplinka bei kolektyviniai valgymo įpročiai. Jeigu komanda įpratusi pietauti greito maisto ar panašiuose restoranuose, keisti individualius įpročius taip pat gali būti sunku“, - svarsto M.
Bandymus ugdyti sveikesnės mitybos kultūrą darbovietėje apsunkinti taip pat kiekvienam žmogui būdingi individualūs mitybos poreikiai, žinių apie sveiką mitybą trūkumas arba ribotas įmonės biudžetas, pastebi ekspertė. „Sveikai besimaitinantys darbuotojai ne tik jaučiasi geriau, bet ir yra produktyvesni, patiria mažiau nuovargio dienos metu. Be to, sveikatingumo mokymai darbuotojams parodo, kad įmonė rūpinasi jų gerove - tai gali padidinti darbuotojų įsitraukimą, lojalumą bei skatinti juos jaustis labiau vertinamais.
Svarbiausia - naudoti metodus, kurie yra draugiški ir neišreiškia vertinimo darbuotojų atžvilgiu“, - sako M. „Kai vadovai patys dalyvauja sveikatingumo iššūkiuose ar rodo sveikos gyvensenos pavyzdį, tai siunčia stiprų signalą visiems darbuotojams, kad tai nėra tik dar vienas „pliusiuko“ užsidėjimas prie numatytos strategijos įgyvendinimo.
„Vietoj įprastų saldumynų, automatuose ar virtuvėlėse galima pasiūlyti sveikatai palankesnių užkandžių - riešutų, vaisių, daržovių lazdelių su humusu, jogurto. Juos galima papildyti įvairiomis subalansuotos mitybos iniciatyvomis ir draugiškomis varžybomis - S. „Fiksuojama, kad kai kurios įmonės Lietuvoje, Estijoje matuoja net 70 proc. M. S. „Tokie renginiai, vedami dietistų, sveikos gyvensenos ar kitų specialistų, gali padėti darbuotojams išmokti atpažinti sveikatai palankius produktus, suprasti maisto etikečių informaciją, pasigaminti sveikų užkandžių ar subalansuotų patiekalų. Tačiau svarbu užtikrinti, kad tokios iniciatyvos būtų siūlomos kaip savanoriški renginiai, pažymi M. Martuzevičiūtė. Leidžiant darbuotojams prisijungti savanoriškai, skatinamas natūralus susidomėjimas ir išvengiama neigiamos reakcijos, kurią gali sukelti privalomas dalyvavimas.
Savarankiškai sveika mityba besidominčius darbuotojus paskatinti galima suteikiant galimybę dalyvauti ir vis populiarėjančiose individualiose konsultacijose, mokymuose ar kituose darbuotojui aktualiuose užsiėmimuose, pataria S. „Vien per pastaruosius trejus metus Baltijos šalyse individualių konsultacijų su dietologais skaičius padidėjo 45 proc., o tai rodo itin sparčiai augantį individualizuoto požiūrio poreikį. Įmonėms, ieškančioms būdų, kaip racionaliai finansuoti įvairias darbuotojų individualiai pasirenkamas sveikatingumo iniciatyvas ar paslaugas, gali būti naudingos tokios platformos kaip „Stebby“. „Stebby“ leidžia darbdaviui suteikti pasirinkto dydžio sveikatingumo veiklų kompensaciją, o kiekvienas darbuotojas gali rinktis jo poreikius atitinkančias sveikatingumo paslaugas iš itin plataus jų spektro.