Šiandien visame pasaulyje sparčiai sklinda sveikos mitybos idėjos. Gal dėl to, kad su kiekviena diena vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, jog žmonių sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su mityba. Žmogaus suvartojamas maistas veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir psichinę - emocijas, nuotaikas, taip pat bendrus energijos išteklius įtakojančius žmogaus sąmoningumo augimą.
V.Kulvinskas: Gyvo Maisto Biblija
Nereikia painioti vegetarizmo, veganų ir to, ką propaguoja ši gyvo maisto judėjimo garsenybė. V.Kulvinsko knyga „Kaip išlikti XXI amžiuje” - gyvo maisto biblija, pagal kurią gyvena tūkstančiai žmonių su Holivudo žvaigždėmis Demi Moore, Uma Thurman, Woody Harrelsonu priešakyje. Svarbu, kad valgis būtų neapdorotas termiškai - taip išsaugomos organizmui naudingos savybės. Produktai gali būti džiovinti, daiginti, mirkyti, smulkinti, malti, fermentuoti - kokie tik nori.
Kad tik nebūtų kaitinami aukštesnėje negu 45 laipsnių temperatūroje. V.Kulvinskas gali ne vieną valandą aiškinti, kodėl virimas ir kepimas sunaikina maistingąsias produkto savybes, kaip aukštoje temperatūroje žūva katalizatoriai, spartinantys organizme vykstančias chemines reakcijas.
Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų, kad produktų perdirbimas kenkia organizmui. Tačiau į neapdoroto maisto evangeliją tradicinės sveikos mitybos specialistai vis dar žiūri kreivai. Bet tai neglumina V.Kulvinsko. „Nuėjus į barą taip pat sunku būriui išgėrusių žmonių paaiškinti abstinencijos privalumus. Bet viskas daroma po truputį”, - sakė Viktoras, vis dar kalbantis lietuviškai.
V.Kulvinsko Patirtis ir Gyvensenos Pokyčiai
„Aš kentėjau nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo, jaučiau aštrius galvos skausmus. Visa tai - dėl maisto. Prisidėjo ir stresai”, - Viktoras neslepia, kad išgyveno sunkią vaikystę. Studijuodamas matematiką universitete V.Kulvinskas pradėjo eksperimentuoti su maistu. Atsisakė mėsos, po to tapo veganu.
Eksperimentuodamas darė ir klaidų. „Taip, aš ilgai sirgau bulimija, - atviravo sveikos gyvensenos guru laikomas žmogus. - Netgi valgydamas tik neapdorotą maistą, jo prisikimšdavau per daug. Dėl to kildavo galvos skausmai. Norėdamas, kad palengvėtų, prisiversdavau vemti.” Dirbdamas Bostone jis penkerius metus laisvalaikį leido Harvardo medicinos bibliotekoje ieškodamas geros savijautos paslapties. Ir surado atsakymą - tai neapdorotas maistas.
1975-aisiais išeivis išleido knygą „Kaip išlikti XXI amžiuje”, kurioje aprašė savo teoriją, kaip tinkamai paleisti organizmo energijos variklį, pailginti gyvenimą, užkirsti kelią daugybei ligų ir sutrikimų. Ši knyga praėjusią savaitę išleista ir Lietuvoje lietuvių kalba.
V.Kulvinsko Atsakymai į Klausimus apie Mitybą
- Kodėl žmonėms laikas keisti valgymo ir gyvenimo įpročius? Ar gyvas maistas - geriausias sprendimas? - paklausiau V.Kulvinsko. - Žalias maistas yra viena holistinio modelio dalių. Esame visatos vaikai, į viską žvelgiu iš šios perspektyvos.
Kodėl žmonės apskritai valgo tai, ką valgo? Juk sunkus maistas apsunkina ir mąstymą. Jei neišvalysi savo emocijų, amžinai norėsis maisto, kurį valgai ne todėl, kad to reikia, o norėdamas save nuraminti. Kai emociškai esi išsivalęs, tuomet labiausiai džiugina lengvas maistas. O dabar dauguma žmonių vartoja kažkokius papildomus stimuliantus, antidepresantus, alkoholį ir kavą.
Apie Fermentus ir Mitybos Įpročius
- Esate sukūręs visą gyvo maisto industriją. Iš sėklų spaudžiate sūrį, jas daiginate įvairiausiais būdais ir įprastus maisto produktus paverčiate neįprastomis tekstūromis. Ar sunku to išmokti? - Man svarbiausia - taupumas, greitis ir paprastumas.
Man prireikė 40 metų ištobulinti įvairias technologijas: kaip pagaminti raugintus kopūstus ir kimči - korėjietiškas fermentuotas daržoves per 16 valandų, kaip daiginti grūdus vos per 46 valandas be specialios įrangos, kaip iš sėklų išspausti sūrį. Svarbu išmokyti žmones, kaip patiems užsiauginti fermentų (enzimų). Visi kenčia nuo fermentų, kurie be galo svarbūs organizmui, trūkumo.
Jei maistas prisotintas fermentų, patempta čiurna, pavyzdžiui, gali išgyti per dvi dienas, kai įprastai vyresniam žmogui tai užtrunka ir du mėnesius. Žmonėms reikia atkurti ir organizmo rūgščių bei šarmų pusiausvyrą, be to, svarbu atgauti reikalingą deguonies kiekį organizme, kuris būtinas pasisavinant gyvybei reikalingas medžiagas. Mūsų planetoje deguonies kiekis sumažėjo nuo 40 iki 12 proc.
Dirvožemyje šiais laikais labai trūksta mineralų, todėl reikia galvoti ir apie tai. Esame silpnablauzdžiai, palyginti su gigantais, kurie gyveno prieš šimtus metų. Žmonės anksčiau būdavo gerokai gyvybingesni ir stipresni.
Šiltas Maistas Šaltame Klimate
- Gyvenantiems šaltame klimate atrodo beprotiška valgyti tik termiškai neapdorotą maistą, nes norisi ko nors karšto. - Taip, būtų kvaila nevalgyti nieko šilto! Nenoriu, kad kas nors drebėtų ir šaltų. Man Žemėje svarbiausia gerai leisti laiką.
Raginu visus valgyti šiltą maistą, tik svarbu, kad jis nebūtų gamintas aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje. Aukštoje temperatūroje ruošiant maistą sunaikinami fermentai, sudaromos sąlygos uždegimams vystytis. Leukocitų kiekis padidėja, kad stabilizuotų organizmą ir vyktų virškinimo procesas. Valgant maistą be fermentų sutrinka deguonies judėjimas, padidėja organizmo rūgštingumas.
Organizmo Atkūrimas Valgant Žalią Maistą
- Ar pradėjus valgyti vien žalią maistą įmanoma iš naujo užkurti savo organizmą ir atsikratyti negalavimų? - Neužtenka vien to. Reikia pasirūpintu ir savo energija, užsiimti joga, taškiniu masažu, kad aktyvuotum savo energinius kanalus.
Bet daugumai žmonių taip trūksta fermentų, kad organizmas net nesugeba lengvai virškinti žalio maisto. Kai aš pakeičiau mitybos įpročius, pirmus dvejus metus svėriau vos 40 kilogramų, nes negalėjau suvirškinti sėklų, riešutų, organizmas nepasisavindavo maistingųjų medžiagų. Todėl ir atradau įvairius maisto ruošimo metodus - daiginimą, fermentaciją, tai, kas daržoves ir sėklas apvirškina. Po to per metus priaugau 27 kilogramus raumenų masės.
V.Kulvinsko Sveikata
- Kada pastarąjį kartą sirgote? - Turbūt prieš 40 metų, kai atsikračiau migrenos. Seniau mane nuolat kamavo galvos skausmai, bet pakeitus mitybą ir gyvenimo būdą tokių problemų neliko.
Nustojau plikti, plaukai ataugo. Mano oda dabar švaresnė nei bet kada gyvenime. Esu lankstus ir gyvybingas. Tačiau maitinantis gyvu maistu reikia tinkama linkme nukreipiančių gairių. Yra gyvo maisto sekėjų, kurie apsileidžia.
Negalima valgyti vien salotų ir žalumynų. Taip niekada nebūsi sveikas. Arba atsiranda tokių, kurie valgo tik vaisius. Tuomet padidėja rūgštingumas, pradeda tirpti dantys, išplaunamos kalcio, fosforo, magnio atsargos. Tam ir esu, kad išmokyčiau maitintis tinkamai. Mes darome tyrimus jau kone 50 metų, dirbame su žmonėmis, kurie serga vėžiu, kitomis sunkiomis ligomis. Visą laiką tobulėjame.
Gyvenimo Trukmė ir Gyvensena
- Dažnai kalbate apie tai, kad žmonės gali gyventi tiek, kiek nori. Kad visos ligos ir senėjimo procesas - tik netinkamos gyvensenos padarinys. - Seniau žmonės gaudavo kepto ir perdirbto maisto tik išskirtinėmis progomis, keletą kartų per metus.
Visi kiekvieną dieną per pusryčius, pietus ir vakarienę į savo kūną deda maistą, kuris tūkstančius metų žmogaus organizmui buvo nepažįstamas. Vėžys, daugybė kitų ligų yra naujos. Savo dvasiniuose mokymuose teigiu, kad 120 metų yra amžius, kai jaunystė tik prasideda. Jaunas kūnas gali gyvuoti tūkstančius metų. Sakau ne metaforiškai.
Smegenų Treniravimas
- Tam svarbu treniruoti ir savo smegenis, nes žmonės panaudoja tik mažytę dalį savo galimybių? - Daugumos žmonių smegenys neveikia. Net išsilavinusių. O juk kiekvienas turi galimybę medituoti ir taip pasiekti 90 ir daugiau procentų savo smegenų galimybių, nes paprastai žmogus naudoja tik 2-3 procentus.
Visi termiškai apdoroti produktai mažina ne tik fizinį, bet ir neurologinį potencialą. Kai skrandis prikimštas, smegenų galimybės mažėja. Badavimas atkemša kraujotaką, sunormalėja rūgštingumas, energija neužsisėdi skrandyje, deguonis keliauja į smegenis.
Mes galėtume naudoti jusles taip kaip laukiniai gyvūnai. Kai artėjo cunamis, gyvūnai, net kai kurie naminiai, bandė iš anksto trauktis į aukštesnes vietoves. Jų smegenys veikė ir jie žinojo, kas laukia. Žmonės nieko nė nenutuokė, nes jų smegenys veikia neproduktyviai.
Maistas - Energija, o Ne Priklausomybė
- Atvažiavęs į Lietuvą neužsimanysite patiekalų iš savo vaikystės - bulvinių blynų ar plokštainio? - Aš niekada nieko negeidžiu. Maistas man reiškia energiją, o ne priklausomybę. Tačiau mėgaujuosi viskuo, ką vartoju. Netgi lapais nuo medžio.
Mano draugė Kosta Rikoje stebėjo beždžiones ir kaip jos rinko lapus. Paskui juos sukapojo, pridėjo kitų dalykų ir pagamino kukulius. amžiuje prieš Kristų ir pirmajame mūsų eros amžiuje. ■ Gyvo maisto šalininkai dažniausiai yra veganai. tokia dieta padeda sumažinti širdies ir vėžinių ligų riziką.
"Fit Food": Sveiko Maisto Baras Visai Šeimai
Ne tik teoriškai tikėdami šiomis idėjomis, bet ir praktiškai vadovaujantis jomis kasdieniniame savo gyvenime, Vilma ir Vaidas Deksniai ryžtasi tuo dalintis su kitais. Vaidas aktyviai dalyvauja sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų veikloje. Tapę naujais „Fit Food“ savininkais, jie entuziastingai nusiteikę realizuoti savo idėjas.
- Esate naujieji „Fit Food“ savininkai. Kas paskatino susieti gyvenimą su „Fit Food“? - Jau 15 metų mes su visa šeima esame sveikos gyvensenos propaguotojai. Mums ne vis tiek, kuo mes maitinamės, kuo maitinasi mūsų vaikai. Ne vis tiek, kuo maitinasi ir mūsų artimieji, draugai bei jų vaikai.
Mes išgryniname „Fit Food“ prekės ženklą siekdami, jog kokybiškas ir sveikas maistas bei gėrimai būtų tai, kas yra įmanoma visiems, nepriklausomai nuo užimtumo, pažiūrų, amžiaus ir lyties. Todėl „Fit Food“ siūlomą produkciją galima įsigyti ne tik veikiančiuose baruose, bet ir užsisakant į namus ar biurą.
- „Fit Food“ - sveikų bei skanių užkandžių, natūralių, šalto lėtaeigio spaudimo sulčių-kokteilių, desertų baras visai šeimai. Mūsų siūlomi gėrimai ir maistas yra išskirtinai natūralūs: be dirbtinių konservantų, dažiklių, rafinuotų cukrų ir aliejų ar kitų sintetinių priedų, nenaudojami genetiškai modifikuoti produktai.
Tik negalvokite, kad esame pamišę, - juokauja Vilma ir Vaidas. - Tikrai ne. Mes tiesiog turime sveiką požiūrį į sveiką maistą. Mes nuolat apie tai kalbame, dalijamės, bet nieko nebrukame per prievartą. Esame tolerantiški ir atviri. Kruopščiai renkamės tiekėjus. Stengiamės, kiek įmanoma, daugiau naudoti lietuviškas žaliavas. Sultims taip pat pasirinkome išskirtinę spaudimo technologiją - šaltą lėtaeigį spaudimą, kuris leidžia išsaugoti maksimalų maistinių medžiagų kiekį. Visas maistas ir sultys yra rankų darbo. Be to, „Fit Food“ pagalvojo ir apie laktozės ar glitimo netoleruojančius žmones, vegetarus ir veganus.
"Fit Food" Programos
- O kaip sudaromos „Fit Food“ programos? - Kurti man - tai išgyventi, išjausti, patirti, - atvirauja naujųjų sulčių-kokteilių programų kūrėja, augalinės mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė.
- Mano organizmas yra labai jautrus „šlamštiniam“ maistui ir gėrimams. Jis jo visiškai netoleruoja. Visos naujos programos yra kruopščiai subalansuotos, parenkant ingredientus, atsižvelgiant į jų suderinamumą, teikiamą naudą, maistingumą bei mokslinį pagrįstumą. Erika Burinskaitė - bikini kategorijos finalininkė, sporto trenerė ir sveikos gyvensenos propaguotoja dalinasi dažniausiai jai užduodamų klausimų dešimtuku. Kaip tik dabar ir startuoja naujos „Fit Food“ programos su naujais skaidulų ir vitaminų gausiais kokteiliais.
- Kodėl mums reikia gerti sultis, jų kokteilius ar tirštuosius kokteilius? Kokią naudą jie teikia? - Norėčiau pabrėžti, jog sultys, kokteiliai - tai skystas MAISTAS. Jo pagalba greičiau ir efektyviau įsisavinamos imunitetą stiprinančios maistingos medžiagos bei vitaminai, natūraliai randami vaisiuose, daržovėse bei riešutuose.
Tirštieji kokteiliai gali būti puiki alternatyva net kietajam maistui, nes gėrimai gausūs skaidulomis, kurių taip trūksta mūsų mityboje. Įtraukdami į racioną šviežių sulčių ir tirštųjų kokteilių, žmonės gali gauti sveikos patirties ir suformuoti kitokį požiūrį į tai, kaip svarbu vartoti kuo daugiau augalinio maisto produktų dėl geresnės savijautos, o taip pat ir reguliuojant svorį. Tai ypatingai svarbu pavasarį, kuomet mūsų organizmas po žiemos yra nusilpęs.
- Ne paslaptis, jog sveika gyvensena reikalauja pastangų. Ką patartumėte norintiems pradėti, tačiau abejojantiems? - Tiesiog imti ir pabandyti. Ne rytoj ar poryt, o tiesiog šiandien. Žinoma, ilgalaikiams pokyčiams pasiekti reikia valios ir pastangų, bet norime priminti, kad Jūs ne vieni. Mūsų komanda yra pasiryžusi Jums padėti, keliaujant geresnės savijautos keliu. Džiaugiamės, jog mūsų idėjas palaiko ir didieji Lietuvos sportininkai, pavyzdžiui, Ieva Serapinaitė - Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės čempionė, olimpietė, kuri jau atrado mėgstamus produktus mūsų asortimente. Tai puikus ir sektinas pavyzdys jaunimui bei aktyviems, savijautos pokyčių siekiantiems žmonėms.
Sveikos Mitybos Principai
Visi žino, kad sveika mityba - labai svarbi, tačiau ne visi žino, kaip to galima pasiekti. Iš tiesų sveikos mitybos terminas apibūdina tokį maitinimąsi, kai organizmas su maistu gauna visas jam reikalingas medžiagas bei energiją - tuo pačiu palaikomas ir idealus kūno svoris.
Vis dėlto tai nėra taip paprasta, nes kas tinka vienam, visai netinka kitam. Sveika mityba turėtų remtis saikingumu. Pavyzdžiui, augaliniai riebalai ir juose esančios nesočiosios riebalų rūgštys yra labai svarbios organizmo fiziologinėms funkcijoms ir ląstelių struktūrų palaikymui, tačiau kas per daug, tas nesveika.
Natūralus vitaminas C padeda greičiau pasveikti, yra svarbus kraujagyslių tvirtumui ir atlieka daugybę kitų svarbių funkcijų, tačiau per dideli jo kiekiai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, ypač jei sutrinka normalus šio vitamino pasišalinimas su šlapimu. Tai tik keletas vaizdingų pavyzdžių, parodančių, kad saikas labai svarbus ir mityboje.
"Pastebėta, kad reguliariai valgantys asmenys daug rečiau skundžiasi virškinimo sutrikimais, nei tie, kurie valgo tik vieną ar du kartus per dieną." Mityba turi būti subalansuota. Kiekvienas organizmas turėtų gauti reikiamą kiekį svarbiausių maistinių medžiagų: angliavandenių, baltymų, riebalų, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, skaidulų - jų kiekiai turi būti tarpusavyje suderinti, t.y. su maistu turi būti gaunamas pritaikytas santykis minėtųjų maistinių medžiagų.
Tai reiškia, kad sunkųjį kultūrizmą propaguojantys sportininkai turėtų pasirūpinti didesniu baltymų kiekiu, sunkiai dirbantys darbininkai turėtų suvalgyti daugiau sudėtinių angliavandenių, nei sėdimą darbą dirbantys asmenys. Vaikų mityba taip pat labai svarbi - ne be reikalo ugdymo įstaigose augančios asmenybės maitinamos griežtai pagal nustatytas programas, mat sveikos mitybos įpročius reikia ugdyti jau nuo ankstyvo amžiaus.
Mityba būtinai turi būti įvairi. Tai reiškia, kad tam tikromis produktų grupėmis ar pavieniais maisto produktais apsiribojančios dietos ar maitinimosi įpročiai įvairumą gali labai apriboti - tam tikrų medžiagų kartais pritrūksta vegetarams, veganams, žaliavalgiams, tam tikrų dietų besilaikantiems asmenims.
Ir kaip gi to pasiekti? Pirmiausiai reikia rūpintis, kad pats maistas būtų tinkamai paruoštas (apdorotas), kuo rūpestingiau užaugintas (ekologiškas), kuo natūralesnis ir svarbiausia - kuo šviežesnis. Paprastai tariant, geriausia kuo dažniau rinktis „gryną“ maistą - geriau įsigyti kokybiškos mėsos gabalėlį, nei didelį kiekį malto faršo. Jei reikia maltos mėsos, geriau ją pasiruošti namuose.
Norisi saldaus jogurto? Verta pagalvoti, ką valgėte paskutiniu metu - ar mityboje buvo pakankamai vaisių, daržovių, iš viso grūdo dalių pagamintų produktų, nesočiųjų riebalų šaltinių, nepakeičiamųjų baltymų turinčių maisto produktų, skaidulinio maisto ir taip toliau.
Sveikos mitybos taisyklės teigia ne tik tai, kad maistas turėtų būti kuo įvairesnis ir būtų kuo labiau vengiama sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus ir druskos, tačiau būtina stengtis, kad maistas suteiktų energijos, o tuo pačiu būtų palaikomas normalus kūno svoris. Tai nelengva, tačiau tikrai įmanoma misija. To pasiekti padeda mitybos papildymas didesniu kiekių daržovių, vaisių, įvairių uogų.
Sveikos mitybos piramidė ragina valgyti daugiau grūdinio maisto, nepamiršti pieno ir jo produktų teikiamos naudos. Ji taip pat siūlo rinktis mėsą, žuvį, kiaušinius, gauti naudingų maistinių medžiagų ir ankštinių daržovių ir riešutų, tačiau šių produktų valgyti rečiau, nei tų, kurie rikiuojasi piramidės apatinėje dalyje.
Mitybos piramidės pagrinde rikiuojasi duona ir grūdiniai produktai, kurių reikėtų valgyti daugiau, o viršutinę dalį užima cukrus ir riebalai, kurių žmogui reikia mažiausiai. Valgant produktų iš visų grupių, tikėtina, bus pasiekiamas mitybos įvairumo tikslas ir organizmas gaus visų jam būtinų medžiagų.
Beje, svarbu ne tik tai, kas valgoma, bet ir kada bei kaip valgoma. Būtina laikytis mitybos režimo - geriau valgyti po mažiau, bet dažniau. Suaugusiam žmogui reikėtų valgyti mažiausiai 3-4 kartus per dieną, vaikams rekomenduojama maitintis bent 5 kartus.
Geriausia, kai didesnis energijos kiekis gaunamas pirmoje dienos pusėje, t.y. maždaug du trečdaliai iš maisto gaunamų kalorijų organizmą pasiekti turėtų kartu su pusryčiais, priešpiečiais ir pietumis. Vakare reikėtų rinktis lengvesnius patiekalus, nepersivalgyti prieš miegą. Pastebėta, kad reguliariai valgantys asmenys daug rečiau skundžiasi virškinimo sutrikimais, nei tie, kurie valgo tik vieną ar du kartus per dieną.
Laikantis mitybos režimo padidėja energingumas ir darbingumas, lengviau palaikomas idealus kūno svoris, tad tikrai verta pasistengti.
Mityba ir Sportas
Mityba yra neatsiejama sporto dalis, kadangi tai daro tiesioginę įtaką progresui, atsistatymui po sunkių treniruočių, energijos kiekiui ir ištvermei treniruočių metu bei raumenų augimui.
Seminaro metu aptarsime mitybos svarbą šiuolaikiniam sveikatinimo modeliui bei jos įtaką žmogaus lėtinių neinfekcinių lygų išsivystymo rizikos prevencijai. Išnagrinėsime šiuolaikinių populiariausių dietų pliusus ir minusus paremtus naujausiais moksliniais tyrimais, atsakysime į klausimą, kodėl egzistuoja tiek daug įvairių mitybos guru.
Išmoksime tiksliau vertinti papildomų kalorijų poreikį atitinkantį esamą žmogaus aktyvumo lygį bei diskutuosime apie maisto medžiagų poveikį žmogaus raumenų darbingumui bei atsistatymui. Taip pat nagrinėsime sportinių maisto papildų vartojimo tikslus, strategijas bei objektyvų jų poveikį žmogaus darbingumui ir fizinių ypatybių lavėjimui.
Mitybos Specialistai ir Kanalas "Maistas"
Vasario pradžioje DELFI pristatys naują kanalą MAISTAS, kuriame bus galima rasti žinomiausių virtuvės guru patarimų, naudingos informacijos apie sveiką mitybą, vietų, kur galima skaniai pavalgyti arba kurių vertėtų vengti, apžvalgas ir tūkstančius receptų, kurie paįvairins kiekvieno mėgėjo suktis virtuvėje patiekalų asortimentą.
DELFI rūpinasi, kad skaitytojams būtų pasiūlyta kuo įvairesnio turinio. Naujoje rubrikoje patirtimi ir istorijomis iš virtuvės dalinsis viena mėgstamiausių Lietuvos kulinarių Beata Nicholson, į nepažintų maitinimo įstaigų medžioklę leisis Andrius Užkalnis su „Laukinėmis žąsimis“ ir tinklaraštininkas Mykolas Pleskas, geriau žinomas kaip Mykolas Kleck, rūpintis savo sveikata skaitytojams padės mitybos specialistė Vaida Kurpienė, o sveikos gyvensenos tyrinėtoja Guoda Azguridienė atsakys į klausimus, ką mes darome su maistu, o jis su mumis.
Matydama didelį skaitytojų susidomėjimą restoranų ir kavinių apžvalgomis bei temomis, susijusiomis su maisto ruošimu, mokėjimu pasirinkti tinkamus produktus, žmonių poreikiu sužinoti, ką valgyti sveika, o ko reikėtų atsisakyti, DELFI komanda į vieną vietą suburia naudingą ir kokybišką informaciją, praversiančią tiek gurmanams, tiek sveikuoliams ir vegetarams, tiek maisto ruoša ir kultūra besidomintiems skaitytojams.
„Pajautėme skaitytojų poreikį gauti daugiau edukacinio ir įvairiapusiško turinio apie maistą. Maistas aprėpia ne tik receptus, bet ir valgymo kultūrą, stalo etiketą bei sveiką mitybą, todėl nusprendėme visą DELFI grupėje esantį turinį, susijusį su maisto tematika, surinkti į vieną stiprų kanalą. Tikimės, kad su tokia gausa autorių ir partnerių DELFI MAISTAS taps didžiausiu ir geriausiu maisto kanalu Lietuvoje“, - teigė DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.