Atopinis dermatitas (AD) - tai lėtinis intensyvus niežėjimas ar reguliariai atsikartojantys niežėjimo epizodai. Būtina paminėti, jog literatūros šaltiniuose minimi atopinio dermatito sinonimai: atopinė egzema bei neurodermitas. Atopinio dermatito diagnozė dažniausiai nustatoma pagal klinikinius simptomus, tokius kaip: baltas dermografizmas (brėžiant odoje atsiranda balti ruožai, kurie vėliau išnyksta), tipinės pasireiškimo vietos (kojų ir rankų linkiai, etc.), bėrimų morfologija.
Papildomai vertinama paciento ligos istorija kūdikystės periodu, nes dažniausiai atopinis dermatitas atsiranda būtent tuo periodu. Įprastai kraujo serume imunoglobulino E (IgE) koncentracija yra padidėjusi net 85% atvejų arba 75 % atvejų.
Atopinis dermatitas: priežastys ir rizikos veiksniai
Atopinio dermatito etiologija (ligos atsiradimo priežastis ir sąlygas) nėra aiški, išskiriami keletas šią ligą skatinančių veiksnių:
- Fiziniai veiksniai: santykinai maža oro drėgmė, dideli temperatūrų pokyčiai, ekstremalios temperatūros vasarą ir žiemą.
- Dirgikliai: vilnoniai bei šiurkštūs audiniai, buitinė chemija, plovikliai, skalbikliai, audinių minkštikliai.
- Alergija aplinkos veiksniams, pvz., dulkių erkutėms, žiedadulkėms, kontaktiniams alergenams.
Maisto alergija ir atopinis dermatitas mažai susiję, tai aktualu mažai daliai atopinio dermatito pacientų, vos 10 - 30 % jų yra diagnozuota alergija maisto produktams. Todėl neverta net ir dažniausiai alergizuojančių savo nuožiūra išbraukti iš raciono. Dažniausiai suaugusius pacientus (vaikams sąrašas skiriasi) alergizuoja: kiaušiniai, pienas bei pieno produktai, žemės ir kiti riešutai, soja, kviečiai, žuvis ir moliuskai.
Svarbu pažymėti, kad kraujo ar odos dūrio tyrimais identifikavus jautrumą specifiniams IgE, tai nebūtinai reiškia, kad ši alergija sukelia atopinį dermatitą. Epidemiologiniai tyrimai paneigė maisto ir kitų alergenų įtaką atopinio dermatito atsiradimui.
Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su kitomis ligomis bei būklėmis, pvz., astma, alerginiu rinito konjunktyvitu, kurie vystosi priklausomai nuo paciento amžiaus, pagal atopinio maršo eigą. Egzistuoja tikimybė, jog, koreguojant atopinio dermatito būklę, gali būti paveiktos ir susijusios būklės bei atvirkščiai, identifikavus maitinimosi aspektus, veikiančius šias būkles, galima ieškoti sąsajų, kaip teigiamai paveikti AD.
Dabartinis atopinio dermatito gydymas turi ribotas galimybes ir yra daugiausia orientuotas į simptomų gydymą. Iš pateiktos mokslinės literatūros apžvalgos galima teigti, jog maitinimosi įtaka atopinio dermatito būklei vertinama kaip neženkli, pasireiškianti tik kaip alergija specifiniams maisto IgE. Šio darbo teorinėje dalyje tikslingai nagrinėjamos atopinio dermatito ir mitybos sąsajos, eliminavus jautrumą specifiniams IgE antikūnams.
Mitybos įtaka atopiniam dermatitui
Mokslinėje literatūroje minima, jog skirtingų ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, onkologinių, virškinimo trakto bei odos ligų simptomams tam tikri maisto priedai gali turėti neigiamos įtakos atopiniam dermatitui.
Nagrinėjant maisto priedus ir jų įtaką AD simptomams atsirasti, daugiausia atliktų tyrimų galima rasti vaikų amžiaus grupėje. Dažniausiai tiriami tokie priedai, kaip tiraminas, acetilsalicilo rūgštis, konservantai, dažikliai ir skonio stiprikliai, kvapai. Taip pat minimi balikliai, ir kas įdomu - kai kurie antioksidantai.
Maisto priedų įtaka AD (3 lentelė)
Nealerginės padidėjusio jautrumo reakcijos (pseudoalerginės reakcijos) maisto priedų atžvilgiu pasireiškia vaikams nuo 2 iki 7 % AD sergančių pacientų. Nedaug yra duomenų apie tokias padidėjusio jautrumo reakcijas suaugusiems. Iki šiol pseudoalerginių reakcijų, kaip sunkinančių veiksnių, vaidmuo suaugusiems pacientams išlieka prieštaringas. Tačiau daugelis suaugusių pacientų teigia apie su maistu susijusį ligos pablogėjimą ir atsikartojančias nealergines padidėjusio jautrumo reakcijas.
Buvo tirtas maisto priedų poveikis suaugusiems pacientams, sergantiems AD. Šešioms savaitėms iš jų valgiaraščio buvo eliminuoti konservantai, tokie kaip sorbo rūgštis, taip pat dažikliai, pvz., tartrazinas. Tyrimo metu pacientams AD būklė kliniškai pagerėjo. Tačiau tiriant dvigubu aklu būdu tik nedidelė tiriamųjų grupė kliniškai reagavo į tuos pačius maisto priedus.
Apibendrinant galima sakyti, kad maisto priedų įtaka AD būklei, tikėtina, yra santykinai maža, bet aiškių rezultatų nėra, nes šios srities tyrimų imtys yra mažos, o moksliniai straipsniai tik pavieniai.
Apibendrinant literatūros šaltiniuose išdėstytus faktus, galima teigti, jog yra tikimybė, kad kompleksinė mažo histamino kiekio, pieno produktų ir glitimo eliminacinė dieta potencialiai galėtų padėti daliai AD sergančių pacientų.