Mūsų gyvenimas ir kasdienybė neatsiejama nuo įvairių ligų, nevisavertės mitybos, dėl jų vartojamų antibiotikų ar kitų medikamentų, patiriamo streso, kuris ypač silpnina imunitetą.
Būtent todėl daugelis iš mūsų nusilpsta, praranda atsparumą įvairioms užkrečiamoms bei infekcinėms ligoms. Nagų grybelis yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų, kuri daugeliui neduoda ramybės.
Didelė dalis asmenų, susidūrusių su šia problema, stengiasi vengti baseinų, pirčių, bendrų dušų ir t.t. bei skuba gydytis namuose pačiomis paprasčiausiomis ir pigiausiomis liaudiškomis priemonėmis.
Nagų grybelio gydymas liaudiškomis priemonėmis
Nors medicina dabar yra toli pažengusi, visgi nagų grybelio gydymas liaudiškomis priemonėmis išlieka toks pat populiarus.
Vos atsiradus tam tikroms sveikatos problemoms skubame gydytis visais įmanomais būdais namuose, kad tik greičiau galėtume išspręsti nemalonias bei negražias problemas. Svarbiausia neužmiršti, kad norint išvengti sveikatos sutrikimų, reikėtų stiprinti savo imuninę sistemą.
Nagų grybelio gydymas namuose liaudiškomis priemonėmis neapsieina be jodo, acto, sodos tirpalo, bičių pikio bei kitų gydymo priemonių.
Actas
Taigi, kalbant apie nagų grybelio gydymą actu, rekomenduojama kojas mirkyti vandens vonelėje, kurioje yra 9 proc. acto. Šias voneles reikėtų pasigaminti kas antrą dieną ir tai kartoti apie 20 dienų.
Obuolių actas nuo grybelio yra populiarus natūralus vaistas dėl savo rūgštingų savybių, kurios gali padėti slopinti grybelio augimą. Tradicinėje medicinoje obuolių acto naudojimas nagų grybeliui gydyti apima pėdų mirkymą acto ir vandens tirpale.
Rekomenduojama kojas mirkyti bent 20 minučių per dieną, kad pagerėtų būklė.
Bičių pikis
Norint gydytis bičiu pikiu, reikia sutarkuoti 50 g. bičių pikio, jį užpilti medicininiu spiritu ir palaikyti butelyje tamsioje patalpoje dešimt dienų, kaskart supurtant butelį, kad tirpalas susimaišytų. Pažeistus nagus šiuo tirpalu reikėtų tepti du kartus per dieną mėnesį laiko.
Jodas
Gydantis jodu veiksmingiausias yra 5 proc. tirpalas, kurį reikia tepti 2 kartus per dieną tris savaites. Jodo tirpalas sumažina grybelio sukeliamus nemalonius pojūčius, tokius kaip niežėjimas, perštėjimas, deginimo pojūtis ir kt.
Nagų grybelį galima gydyti ir jodo vonelėmis, t. y. į šiltą vandenį įlašinus keletą lašų jodo kojas mirkyti reikėtų apie 10 - 15 minučių.
Soda
Taip pat, gydant nagų grybelį liaudiškomis priemonėmis, rekomenduojamos druskų vonelės su soda. Į 1 litrą šilto vandens reikia įberti šaukštelį druskos bei maistinės sodos, o viską gerai išmaišius mirkyti kojas pusę valandos. Šia procedūrą reikėtų kartoti kiekvieną dieną dvi savaites.
Kitos liaudiškos priemonės
Kitos liaudiškos priemonės nuo nagų grybelio yra česnako ar arbatmedžio aliejaus tepimas ant paveiktų nagų. Nors šios priemonės gali būti naudingos kaip papildomi gydymo būdai, vis dėlto svarbu prieš naudojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, nes rimtesniais atvejais gali prireikti stipresnių medikamentinių preparatų.
Kodėl išsivysto nagų grybelis
Anot podologės, stidijos „Lengvas žingsnis“ įkūrėjos Almos Degutienės, kojų nagų grybelis (lot. Onychomycosis) - išties dažna grybelinė infekcija, kuri atsiranda dėl grybelių, įsiskverbusių į nagų audinius.
Nagų grybelį turi apie10 proc. pasaulio gyventojų, o vyresnio amžiaus žmonėms sergamumas siekia net 30-50 proc., vyrai serga kiek dažniau nei moterys, o nagų grybelis sudaro 50 proc. visų nagų ligų. Ši infekcija yra užkrečiama ir gali plisti įvairiose vietose, tačiau kai kurios sąlygos bei veiksniai ypač padidina riziką užsikrėsti.
„Grybeliai dažniausiai vystosi šiltose ir drėgnose sąlygose. Tai gali būti įvairios viešos vietos - baseinai, dušai, sporto salės. Ilgai vaikštant basomis po tokius paviršius arba dėvint dažnai viduje sudrėkusius batus, grybelis gali lengvai patekti į odą arba nagus. Bloga kojų higiena yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. Jei kojos ilgą laiką būna drėgnos, drėgna avalynė - tai itin palankios sąlygos grybelio vystymuisi. Neteisingai džiovinant kojas po vonios ar dušo, ypač tarp pirštų, gali atsirasti drėgmės, kas padidina grybelių augimo galimybes. Galiausiai, dalijimasis batais, kojinėmis, nagų kirpimo priemonėmis arba šlepetėmis su užkrėstu asmeniu gali lengvai sukelti nagų grybelio užkrėtimą. Grybelis gali išlikti ant daiktų paviršių ir užkrėsti sveikus žmones. Žmonės su silpnesniu imunitetu, pvz., sergantys cukriniu diabetu, autoimuninėmis ligomis ar vartojantys imunosupresinius vaistus, yra labiau linkę užsikrėsti nagų grybeliu. Dėl susilpnėjusios organizmo gynybos sistema nesugeba efektyviai kovoti su grybeliais“, - „Delfi“ pasakoja A. Degutienė, vedanti ir kompleksinės pėdų priežiūros mokymus.
Pasak pašnekovės, išoriniai veiksniai - neabejotinai svarbūs, visgi lemiamas veiksnys yra imuniteto būklė. „Drėgna aplinka, užteršti paviršiai ir netinkama higiena padidina užsikrėtimo riziką. Tačiau ne visi, kurie vaikšto basomis viešose vietose, būtinai užsikrečia. Čia imuninė sistema vaidina lemiamą vaidmenį. Sveiko imuniteto žmogaus organizmas gali efektyviai kovoti su grybelinėmis sporomis ir neleisti infekcijai plisti. Priešingai, dėl lėtinių ligų, streso, prastos mitybos silpnesnis imunitetas sukuria palankesnes sąlygas grybeliui įsitvirtinti. Be to, svarbus ir genetinis polinkis - kai kurie žmonės natūraliai yra jautresni grybelinėms infekcijoms. Jų oda ir nagai gali turėti struktūrinių ypatybių, dėl kurių grybelis lengviau įsiskverbia. Jei nagai pažeisti - dėl traumos ar netinkamos priežiūros - grybeliui lengviau prasiskverbti. Taip pat žmonėms, turintiems prastesnę kraujotaką, pavyzdžiui, sergantiems diabetu, esant varikozei, infekcija vystosi dažniau“, - sako A. Degutienė.
Dažniausi įgimti veiksniai, didinantys riziką susidurti su nagų grybeliu, yra plonesnė oda bei nagai, silpnesni arba linkę į mikroįtrūkimus audiniai, per kuriuos grybelis lengviau įsiskverbia. Lėtesnis nagų augimas taip pat turi įtakos, jie ilgiau būna veikiami išorinių veiksnių, todėl grybelis turi daugiau laiko įsitvirtinti. Kai kurie žmonės paveldimai prakaituoja labiau, o drėgnoje aplinkoje grybelis dauginasi lengviau.
Riziką gali kelti ir ilgalaikis lakavimas, ir netinkami batai
Kai kurie kasdieniai įpročiai, higienos spragos ir laisvalaikio pasirinkimai smarkiai padidina kojų nagų grybelio riziką. Podologės teigimu, pačios didžiausios klaidos, kurių verta vengti, - netinkama higiena ir avalynė, ankšti, nepralaidūs orui batai, kurie sudaro šiltą, drėgną terpę, o ši - ideali grybeliui. Jei kojos prakaituoja, būtina keisti kojines dažniau nei kartą per dieną. Drėgmė - pagrindinis grybelių draugas.
Bendri rankšluosčiai, nagų žirklutės ar dildės - tai dažna klaida, per kurią lengvai perduodama infekcija tarp šeimos narių ar draugų. Itin dažnas moterų pasirinkimas - ilgalaikis nagų lakavimas. Šis grožio ritualas, pašnekovės teigimu, kai kuriais atvejais taip pat gali padidinti nagų grybelio riziką:
„Visų pirma, tikrai rizikinga, jei procedūros atliekamos nesilaikant sterilumo - salonas nedezinfekuoja, nesterilizuoja įrankių infekcija gali lengvai plisti. Taip pat, jei nagai uždengiami geliniu laku ilgam laikui - tai gali užmaskuoti pirmuosius grybelio požymius, leidžiant jam plisti nepastebimai. Trečia, jei pedikiūro metu atliekamas agresyvus šlifavimas ar kirpimas - pažeisti nagai yra labiau imlesni infekcijoms. Galiausiai, rizikos veiksniu tampa ir tai, kai nagų lakas nešiojamas ilgiau nei keturias savaites. Taip pat, jei gelinis lakas nėra išdžiuvęs iki galo - po juo kaupiasi drėgmė, kuri ypač patinka grybeliams“.
Sportas su netinkama avalyne, prakaitu permirkusiais batais, pvz. futbolo, krepšinio, bėgimo, motokroso, skatina grybelių dauginimąsi. Prie rizikos veiksnių priskiriamos ir saunos, baseinai, SPA. Tam, kad grėsmė užsikrėsti būtų mažesnė, dera visuomet viešose vietose nešioti šlepetes, rinktis orui pralaidžią avalynę ir keisti kojines, kai šios sudrėksta.
Be to, A. Degutienės teigimu, avalynę reikėtų visiems žmonėms kasdien džiovinti elektriniu batų džiovintuvu, kuris turi ozonavimo funkciją. Taip batai bus tikrai išdžiovinti ir juose nesikaups grybeliai, virusai ir bakterijos.
Labai svarbu dezinfekuoti nagų priežiūros įrankius, reguliariai apžiūrėti nagus, ypač jei naudojamas ilgalaikis lakas, laiku reaguoti į bet kokius spalvos ar formos pokyčius. Grybelis dažnai pasirodo tik tada, kai jau yra įsisenėjęs, todėl prevencija yra geriausia apsauga.
Pagrindiniai bruožai, skiriantys grybelį nuo kitų ligų
Visgi, nagas vizualiai gali pakisti ir esant kitoms ligoms, nago plokštelės atsiskyrimui, tad kaip atskirti, ar tai grybelis, ar kita būklė?
„Nagų išvaizda gali keistis ne tik dėl grybelio, bet ir dėl kitų ligų ar mechaninių pažeidimų. Skiriamieji nagų grybelio požymiai - pirmiausia, nagai tampa geltonos, rudos spalvos, gali atsirasti baltos ar pilkos dėmės ant nago. Nagas tampa išstorėjęs, tačiau trapus, lengvai skyla, lūžta. Nago plokštelė gali tapti nelygi, banguota ar atsiskirti nuo guolio. Lėtas, bet progresuojantis pokytis - grybelis vystosi palaipsniui, dažniausiai prasideda nuo kraštų ir plinta link nago šaknies. Atsiranda nemalonus kvapas - pažengusi infekcija gali skleisti specifinį kvapą. Gali būti stebimi ir pėdų odos pakitimai - dažnai grybelis pasireiškia ne tik naguose, bet ir tarpupirščiuose, randasi jų pleiskanojimas, niežėjimas, odos skilinėjimas“, - pagrindinius grybelio skiriamuosius ženklus vardija daugiau nei dešimtmetį šioje srityje besidarbuojanti podologė.
Anot jos, jei kyla abejonių dėl diagnozės, gydytojas gali atlikti laboratorinį tyrimą - nago mėginys tiriamas mikroskopu arba pasėjamas į specialią terpę, kad būtų nustatytas grybelis. Savidiagnostika kartais gali būti klaidinga, todėl jei nagas keičiasi, bet nesate tikri dėl priežasties - verta pasikonsultuoti su specialistu.
Pasekmės - toli gražu ne vien estetinės
Itin svarbu suvokti tai, jog nagų grybelis (onichomikozė) yra ne tik estetinė problema - negydomas jis gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Infekcija, pašnekovės teigimu, gali apimti pėdų odą, įskaitant tarpupirščius, plisti į kirkšnis, pažastis ar kitus odos plotus, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu, gali prisidėti antrinė bakterinė infekcija, atsirasti skausmas.
Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, bet kokia pėdos infekcija gali sukelti diabetinę pėdą, kuri blogai gyja ir gali baigtis amputacija. Vyresnio amžiaus žmonėms, susidūrusiems su kojų nagų grybeliu, kraujotakos sutrikimai ir lėtesnis gijimas padidina antrinių infekcijų riziką. Silpną imunitetą turintiems žmonėms infekcija gali lengviau išplisti į odą ir kraują, sukeldama rimtas komplikacijas.
Be to, dažna šios ligos pasekmė - psichologinis ir socialinis diskomfortas: daugelis žmonių, anot pašnekovės, gėdijasi grybelio pažeistų nagų, vengia avėti atvirus batus ar lankytis baseine, paplūdimyje. Ilgalaikė infekcija gali sukelti emocines problemas, nes ji atrodo neestetiškai ir dažnai gydymas užtrunka.
Podologės teigimu, socialinę atskirtį ypač pajunta asmenys, sergantys rankų nagų grybeliu. Jiems sunku viešumoje rodyti rankas, dirbti kolektyve. Taip žmonės užsidaro ir gali nugrimzti net iki depresijos.
Gydymas ir liaudies medicina: teks apsišarvuoti kantrybe, bet išeitis tikrai yra
Nagų grybelio gydymas turi būti pritaikytas individualiai pagal paciento būklę, ligos sunkumą, amžių ir galimus kitus sveikatos sutrikimus. Bendrosios taisyklės ir rekomendacijos gali padėti sėkmingai kovoti su šia infekcija.
„Prieš pradedant gydymą, labai svarbu tinkamai diagnozuoti nagų grybelį. Gydytojas gali atlikti mikroskopiją, kad nustatytų, ar grybelis tikrai yra priežastis, ir kultūrinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, koks grybelis sukelia infekciją ir kokie vaistai jam bus veiksmingi. Jei grybelis išplito į visą nagą arba jei vietinis gydymas nesuteikia norimo rezultato, gali prireikti sisteminių vaistų. Dozės ir trukmė priklauso nuo infekcijos sunkumo ir gydytojo rekomendacijų, bet dažnai vaistai vartojami 6-12 savaičių. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl galimų šalutinių poveikių, tokių kaip kepenų funkcijos sutrikimai, ir reguliariai atlikti kraujo tyrimus. Su tinkama terapija - tiek vietinėmis, tiek sisteminėmis priemonėmis ir prevencinėmis priemonėmis - galima pasiekti visišką išgijimą. Tačiau svarbu prisiminti, kad gydymas gali trukti ilgai ir, norint išvengti pasikartojimo, būtina nuolatinė priežiūra“, - perspėja A. Degutienė.
Be to, pašnekovės teigimu, svarbu lankytis ir pas pėdų priežiūros specialistus mechaniniam nago valymui, mat ši procedūra ženkliai prisideda prie sistemingo gydymo.
Nemažai patarimų, kaip kovoti su nagų grybeliu, galima rasti ir liaudies medicinos kloduose. Visgi, šios priemonės, pašnekovės teigimu, dažniausiai nėra pakankamai veiksmingos, jei naudojamos vienos ir ypač jei grybelis jau yra pažengęs.
„Svarbiausia laikytis gydytojo nurodymų ir naudoti farmacinius preparatus, o liaudies priemones naudoti kaip papildomą gydymą. Actas, ypač obuolių, yra viena populiariausių liaudiškų priemonių. Manoma, kad jis gali padėti sukurti nepalankią aplinką grybeliams, nes jie nemėgsta rūgštinės terpės. Česnakas turi stiprių antimikrobinių savybių, todėl jis dažnai naudojamas kovojant su įvairiomis infekcijomis, įskaitant grybelines. Arbatmedžio aliejus turi antibakterinių ir priešgrybelinių savybių, todėl jis yra viena iš geriausių priemonių, kurią naudoja daugelis žmonių, kovodami su nagų grybeliu. Visgi, kai kurios priemonės, pvz., česnakas, arbatmedžio aliejus gali sukelti odos dirginimą, todėl būtina stebėti reakcijas ir, jei atsiranda paraudimas ar niežulys, nedelsiant nutraukti naudojimą.“
Nors grybelis gali pasireikšti bet kuriam žmogui, tačiau laikantis tam tikrų higienos taisyklių ir naudojant kai kurias liaudies medicinos priemones, galima gerokai sumažinti riziką užsikrėsti.
Svarbiausi A. Degutienės patarimai nagų grybelio profilaktikai: laikykitės geros pėdų higienos, naudokite savo asmeninius daiktus, būkite atsargūs viešose vietose, stiprinkite imunitetą, kreipkitės į gydytoją laiku ir apsilankykite pas podologą, kuris įvertins pėdų bei nagų būklę, suteiks reikiamą konsultaciją, atliks mechaninį nagų valymą ir paskirs rekomendacijas namuose.