Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo lapkričio 1 d. į ligoninę patekę pacientai savo lėkštėse turėtų neberasti riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų bei kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.

Pacientų Maitinimo Organizavimas

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, pokyčiai inicijuoti, siekiant, kad pacientai būtų maitinami kokybišku, subalansuotu, jų poreikius pagal susirgimą atitinkančiu maistu. „Privalomų mitybos organizavimo taisyklių nustatymas buvo būtinas žingsnis, siekiant spręsti dešimtmečiais egzistavusią problemą.

Taigi, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nuo lapkričio 1 d. nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose.

Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių, kas leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Taip pat jau numatyta, kad darbuotojai, gaminantys dietinį maistą gydymo įstaigose, turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Tiesa, šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis.

Aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki parengiant naują tvarką nebuvo nustatyti. Tad problemų būta daug ir įvairių.

Reikalavimai pacientų maitinimo organizavimui reglamentuoti Pacientų maitinimo organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tvarkos apraše nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose.

Taip pat pateiktas draudžiamų tiekti maisto produktų sąrašas. Tvarkos aprašo 1 ir 2 prieduose pateikti nepilnamečiams ir suaugusiesiems pacientams skiriamų dietų apibūdinimai (dietos gali būti standartinės, gydomosios standartinės ir gydomosios specifinės).

Švediškas Stalas Vaikų Maitinime

Vaikystė ir paauglystė - labai svarbus laikotarpis, jo metu formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius bei sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, kad gautos žinios ir įgyti įgūdžiai išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems suaugus.

Švediškas stalas (vaikų maitinimo organizavimas savitarnos principu) - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori.

Švediško stalo sistema turi būti organizuojama atsižvelgiant į ugdymo įstaigos galimybes ir poreikius. Pirmiausia tėvai turėtų būti supažindinti su švediško stalo principo privalumais, poreikiu bei galimybėmis jį diegti.

• Visiškas švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti visus valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius.
• Dalinis švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti ir įsidėti tik tam tikrų patiekalų ar jų dalių, pvz., tik daržovių ar vaisių salotų (daržovių baras) arba tik sriubų ir pan.

Švediško stalo modelio diegimą galima pradėti nuo dalinio. Tokiu atveju vaikai pripras rinktis maistą (sriubą, salotas, garnyrą), išmoks jo įsidėti ir vėliau jiems bus lengviau rinktis ir kitus patiekalus.

Visų pirma, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo - per rankas, maistą, indus, padėklus, kitus bendrai liečiamus daiktus ir įrankius, turi būti sudarytos sąlygos vaikams prieš valgį nusiplauti rankas. Turi būti organizuota nuolatinė priežiūra, kad visi vaikai plautųsi rankas.

Suaugusieji - valgyklos darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagogai ar ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai - turėtų paaiškinti vaikams, kiek ir ko reikėtų įsidėti į lėkštę, taip pat šalia patiekto maisto galima padėti pavyzdinę patiekalo porciją, kad vaikams būtų aišku, kiek į lėkštę reikėtų įsidėti tą dieną siūlomo patiekalo: pvz., vienas kotletas, du šaukštai grikių kruopų ir ne mažiau kaip trečdalis lėkštės vienos ar kelių rūšių daržovių.

Valgykloje ant stalų gali būti iš anksto sudėlioti įrankiai, servetėlės, gėrimai bei padėti puodai su sriuba, kurios, sėdėdami prie stalo, vaikai įsipila patys. Kad vaikai įprastų savarankiškai sutvarkyti nesuvalgytą maistą, pavalgę jie patys turėtų nusinešti indus į tam skirtą vietą valgykloje.

Kad kuo daugiau vaikų valgytų valgykloje, o ne norėtų įsigyti ne visuomet sveikatai palankaus maisto už įstaigos ribų, įstaiga per socialinius tinklus gali viešinti sveikatai palankią vaikų mitybą, pvz., įkeldama patrauklias tos dienos siūlomų patiekalų nuotraukas ar kt.

Kai kuriais atvejais vaikų maitinimui švediško stalo principu organizuoti galima pritaikyti esamą valgyklos įrangą, pvz., kai yra tik dalinis švediškas stalas. Reikiamą maisto temperatūrą palaikantys indai vadinami marmitais. Šildantys marmitai gali būti elektriniai vandens marmitai su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis, šildomos plokštumos su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis ir kt.

Jei yra galimybė, įstaiga pasirenka arba pasigamina specialią įrangą pagal užsakymą, pvz., plieninius stalus, marmitus, kurie pagaminti atsižvelgiant į vaikų, ypač mažesnių, ūgį, kad jiems būtų patogu įsidėti maisto.

Maisto Švaistymo Problema

Maisto švaistymas ir maisto atliekos yra didelė problema tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet vien tik ES išmetama apie 88 mln. tonų maisto - apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų.

Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų - išmetama apie 80 tūkst. tonų maisto likučių. Pagal vienam žmogui tenkantį iššvaistomo maisto kiekį mūsų šalis yra dešimta mažiausiai maisto išmetanti valstybė ES.

Jau 2009-2010 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad per įprastinius 40 savaičių mokslo metus Didžiosios Britanijos mokyklose buvo išmetama iki 80 tonų maisto; pradinėse mokyklose per dieną vaikui teko apie 72 g, o vidurinėse mokyklose - apie 42 g išmetamo maisto.

Tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose didžiausią išmetamo maisto dalį sudarė vaisiai ir daržovės: pradinėse mokyklose vaisiai ir daržovės sudarė beveik pusę išmetamo maisto kiekio, o vidurinėse mokyklose - daugiau nei trečdalį. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose daugiausia maisto buvo išmetama mokyklų virtuvėse ir mokyklų valgyklose.

Siekiant įgyvendinti mokyklose ir kituose vaikų kolektyvuose tvarios mitybos principus bei tobulinti sveikatai palankaus vaikų maitinimo organizavimą, valgykla turėtų tapti vaikams patrauklia bei malonia vieta, kurioje maistas visada yra maistingas, palankus sveikatai, saugus, skanus bei estetiškai patiektas.

• Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams.

Mitybos Piramidė ir Sveikos Mitybos Lėkštė

Sveikos mitybos piramidė vizualiai parodo, kokį maistą ir kokiais kiekiais reikėtų valgyti, siekiant optimalios sveikatos.

Šiuolaikinė sveikos mitybos piramidė ne tik atsižvelgia į svorio kontrolę, sportą bei maisto papildus, bet ir žymiai tiksliau išskiria sveiko maisto kategorijas (pavyzdžiui, rekomenduoja viso grūdo produktus, o ne bet kokius grūdus).

Remiantis šia sveiko maisto piramide, didžiausią subalansuotos mitybos dalį turėtų sudaryti skaidulinis maistas:

• Daržovės, vaisiai ir uogos: brokoliai, morkos, burokėliai, špinatai, smidrai, kopūstai, salotos, kukurūzai, saldžiosios paprikos, agurkai, pomidorai, bulvės, batatai, obuoliai, bananai, kriaušės, apelsinai, mandarinai, greipfrutai, kiviai, slyvos, figos, datulės, avietės, šilauogės, braškės.
• Viso grūdo produktai: avižos, grikiai, bolivinė balanda, bulguras, sorų kruopos, kukurūzų spragėsiai ir daugiau nei 30 proc. pilnų grūdų turinčios duonos, makaronai bei miltai.

Šiek tiek mažesnę, bet svarbią maisto raciono dalį turėtų užimti gerųjų riebalų šaltiniai, ankštinės daržovės ir, jei nesate žaliavalgiai, gyvūninės kilmės baltyminis maistas:

• Gerųjų riebalų šaltiniai: nerafinuoti augaliniai aliejai (alyvuogių, avokadų, sezamų, moliūgų sėklų, linų sėmenų, kanapių, migdolų, graikinių riešutų), riešutai, riešutų kremas, sėklos, avokadai.
• Ankštiniai augalai: soja, pupelės, avinžirniai, žirniai, lęšiai.
• Gyvūninis baltyminis maistas: žuvis, paukštiena ir kiaušiniai.

Taip pat patartina kasdien į savo mitybos planą įtraukti 1-2 porcijas pieno produktų arba, jeigu jų netoleruojate, rinktis kalcio papildą. Likusią mitybos dalį gali užimti mažiau maistingi produktai, tokie kaip raudona mėsa, sviestas, rafinuoti grūdai (pvz., batonas, balti miltai, makaronai), saldumynai ir greitasis maistas. Be to, daugumai žmonių rekomenduojama vartoti multivitaminų ir vitamino D papildus.

Neseniai mitybos specialistai sugalvojo alternatyvą tradicinei maisto piramidei - sveikos mitybos lėkštę. Ji padeda lengviau suprasti, kaip sudėlioti subalansuotą patiekalą.

Pagal jų rekomendacijas, subalansuotas patiekalas turėtų atrodyti taip:

• 1/2 lėkštės - daržovės ir vaisiai;
• 1/4 lėkštės - viso grūdo produktai;
• 1/4 lėkštės - baltyminis maistas;
• saikingai - gerųjų riebalų šaltiniai.

Papildomai primenama tarp valgių arba jų metu gerti vandenį, o dienos metu būti fiziškai aktyviems.

"Rakto Skylutė" Sistema

Gerinant gyventojų sveikatą, mitybą bei siekiant sudaryti galimybę atsirasti rinkoje daugiau sveikatai palankesnių maisto produktų, Lietuvoje 2014 m. buvo įsteigta valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ sistema.

Nuo to laiko maisto gamintojai, tiekiantys rinkai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ patvirtintus kriterijus (2017 m. Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas - padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.

Tai įprasti produktai, tačiau juose mažiau įdėta cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų.

Kadangi šis ministro įsakymas įgyvendina Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, įpareigojančius užtikrinti sveiką mitybą, sveikatai palankų maistą ir mažinti su maistu susijusį sergamumą, į “Rakto skylutės” simboliu ženklinamus produktus negalima įdėti jokių pakaitalų, kurie didintų produkto kaloringumą, keltų jo glikeminį indeksą ar kitaip mažintų produkto palankumą sveikatai.

Patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolę, kaip ir bet kokios kitos informacijos, skelbiamos maisto produktų etiketėse, atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr.

---