Pradėti sveikai maitintis yra didžiulis iššūkis tradicinio maisto mėgėjams, t.y. tiems, kurie net negali patikėti, kad galima valgyti ne tik kotletus, dešreles su sočiais garnyrais, riebiais padažais, bet ir falafelius su šviežiomis daržovėmis ir gaiviu vitaminingu užpilu - lygiai, taip pat, skaniai. Žinoma, naujos mitybos tendencijos, kitokie valgymo įpročiai plinta labai greitai, tačiau dažniau ją perima jaunimas.
Nepaneigsim, kad jie yra labiau mobilūs - keliaudami po pasaulį jie tyrinėja ne tik architektūrą, kraštovaizdį, bet ir vietinę virtuvę. Tokiu būdu įgija platesnį maisto, kaip tokio, suvokimą. Alergijos, glitimo bei laktozės netoleravimas, sunkių ligų gausa, taip pat, verčia žmones labiau domėtis mityba, kaip vienu iš būdų, palengvinti savo fizinę būklę.
Bet juk, visai nesunku įtraukti į savo mitybą vieną kitą sveikesnį patiekalą. Dažnam norisi pabandyti, bet vis dar ieškoma pasiteisinimų, kaip, antai - “neturiu virtuvėje elektrinio smulkintuvo…”, arba “tai, kad čia dabar viską, absoliučiai, reikia nusipirkti - neturiu nei vieno iš jų…”, “labai jau sudėtinga - išmirkyti, ir dar kelias valandas džiovinti…” ir daugybė daugybė kitų.
Bet kodėl Ne ir NE DABAR?.. Bet gal taip turi būti. Juk, ne vienas norėtų užkariauti Everestą, bet žino, kad iki tol, kol atsiras kalno papėdėje, teks įsigyti ne tik atitinkamą inventorių, tačiau gerai išstudijuoti maršrutą, apskaičiuoti resursus, patreniruoti kūną, o pirmiausia, ką reiks padaryti - paruošti save naujai, t.y., perprogramuoti savo “kompiuterį”, įsivesti naujus algoritmus.
Bet stebėtis, kraipyti galvą, vartyti akis - tikrai ne tas atvejis.
Receptas
Ingredientai:
- 2 paprikų
- 150 g virtų avinžirnių
- 150 g mirkytų graikinių riešutų
- 3 skiltelių česnako
- 2 v.š. balzaminio acto arba 1/2 v.š. citrinos sulčių
- 2 v.š. graikinių riešutų arba alyvuogių aliejaus
- Po 1 a.š.
Kad paprikos greičiau iškeptų, galima jas iš karto nuskusti skustuku.
Apie šį “sluoksniuotį” galvojau parą laiko: turėjau morengus (kažkaip sukepusius), avižinių “pokštelių” (iš tikrųjų buvau sumaniusi avižinius sveikuoliukus). Tiek darbo, galvoju, o nėra ką parodyti. Turėjau rasti išeitį! Ir radau. Suplakiau grietinėlę, ištraukiau šaldytas uogas.
Laužiau laužomus, klojau klojamus, dėjau dedamus, barsčiau barstomus ir taip galima tęsti būtų ilgai, tačiau turėjau tilpti stiklinėje. O kai jau tilpau, tęsiau, tą patį, kitoje. Po antros - baigiau.
Galvoju, paliksiu sudedamųjų dalių pusryčiams, ir jau maišysiu su jogurtu - sveikesnei dienos pradžiai. Savo postuose esu rašiusi apie patiekalų atsiradimą per klaidą. Vienas iš jų - etono betvarkė.
Ir KĄ? - Ogi, PUIKIAI:) Ar šį kartą dalinsiuosi receptu?