Daugelis iš mūsų pasvajoja apie tai, kaip netrukus pradės maitintis sveikai, tačiau neretai tokios kalbos ir lieka kalbomis. Net ir tuomet, jei svorio metimas nėra svarbiausias Jūsų siekis, pradėję valgyti sveikiau, turėtumėte pastebėti figūros pokyčius - Jūsų svoris ilgainiui turėtų normalizuotis.
Be to, daugelis sveikais laikomų produktų (ypač - augalinių) turi daugiau maistinių skaidulų, leidžiančių ilgiau jausti sotumo jausmą, tad yra didelė tikimybė, kad ir užkandžiauti Jums norėsis kur kas rečiau. Kitaip tariant, nepersistengdami ir tiesiog suvokdami, kas yra teisinga mityba, Jūs galėsite palaikyti normalų savo svorį.
Sveikos mitybos privalumai
Ne kartą įrodyta, jog vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai ir neriebūs produktai iš pieno padeda palaikyti kraujo spaudimą ir stabilizuoja cholesterolį, taip sumažinant galimybę susirgti širdies ligomis. O jeigu į savo meniu įtrauksite ir žuvį (pvz., lašišą ar upėtakį) bei kitus omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus, dar labiau pagerinsite širdies sveikatą.
Subalansuota mityba taip pat kupina vitaminų ir mineralų, todėl ilgainiui sustiprėja mūsų imunitetas ir gydytojo kabinete tenka lankytis kur kas rečiau. Sveikas maistas ir protingi patiekalų kiekiai yra greičiau virškinami ir turi kur kas daugiau vertingų bei maistingų medžiagų, suteikiančių mums ne tik sotumo jausmą, bet ir daugiau energijos.
Valgydami reguliariai, jėgų antplūdį tikrai pajusite, todėl jau dabar galite planuoti, kaip pradėsite sportuoti ar užsiimsite kita veikla, kuriai iki šiol pristigdavo energijos. Tikriausiai jau esate pastebėję, kad prieš miegą pavalgę nesveikų ar riebių produktų, miegate kur kas prasčiau.
Jei nuspręsite maitintis sveikai, naktinių užkandžių ir organizmui nenaudingų patiekalų Jūsų racione visiškai nebeliks, todėl iš karto pajusite pagerėjusią miego kokybę, o kartu su ja - padidėjusį produktyvumą ir bendrą gyvenimo tonusą.
Mūsų valgomas maistas daro įtaką mūsų smegenims, įskaitant ir tas zonas, kurios yra atsakingos už nuotaiką. Nors nėra nei vieno produkto, kuris oficialiai būtų pripažintas antidepresantu, tinkama mityba pagerina bendrą savijautą, todėl ir nuotaika dažniausiai tampa geresnė.
Tam įtakos turi ir visi kiti aukščiau įvardinti veiksniai: jei nieko neskauda, puikiai pailsime ir visuomet turime energijos, galime kur kas lengviau įveikti iššūkius ir išvengti stresinių situacijų! Sveikos mitybos privalumų sąrašas iš tiesų motyvuojantis, tačiau galite būti tikri - asmeninių naudų surasite kur kas daugiau.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai
Greito tempo kasdienybėje lengva pamiršti, kad mūsų maistas gali būti pagrindinis geros sveikatos šaltinis. Kartais patogumas nugali kokybę, tačiau supratimas, kaip maitintis sveikai, išlieka kertinis ramstis siekiant ilgesnio ir laimingesnio gyvenimo. Dažnai žmonės susiduria su informacijos pertekliumi ir populiarių dietų painiava, tad svarbiausia - grįžti prie paprastų, pagrindais grįstų mitybos principų.
Sveika mityba - tai sąmoningas dėmesys kokybiškam ir įvairiam maistui, kuris atitinka organizmo poreikius, išlaikant saiką ir vengiant perteklių. Subalansuotas maistas užtikrina reikiamą vitaminų, mineralų ir skaidulų kiekį, reikalingą organizmo stiprybei.
Maistingosios medžiagos
Kokybiškas maistas - tai ne tik energijos šaltinis, bet ir pagrindas gerai sveikatai. Renkantis vietinius produktus, užtikrinsite jų šviežumą ir maistinę vertę. Kad organizmas tinkamai funkcionuotų, svarbu užtikrinti subalansuotą makroelementų ir mikroelementų kiekį.
Vitaminai ir mineralai - gyvybiškai svarbūs mikroelementai, palaikantys daugelį organizmo funkcijų, nuo imuniteto iki energijos gamybos. Vitamino D ir kalcio derinys padeda išlaikyti tvirtus kaulus, o geležies ir vitamino C tandemas gerina geležies pasisavinimą.
Nepakankamas mikroelementų vartojimas gali susilpninti imunitetą ar turėti įtakos kognityvinei sveikatai. Mūsų organizmas remiasi pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, kurios palaiko visus gyvybinius procesus.
Makroelementai:
- Riebalai: Atsakingi už energijos kaupimą, organų apsaugą ir temperatūros reguliavimą.
Praktiniai patarimai
Subalansuota mityba prasideda nuo tinkamų produktų pasirinkimo ir porcijų planavimo pagal jūsų poreikius. Pusę lėkštės skirkite nekrakmolingoms daržovėms, ketvirtadalį - liesiems baltymams, o likusį ketvirtadalį - skaidulų turintiems angliavandeniams.
Rinkitės spalvingas daržoves ir vaisius, kurie aprūpina organizmą antioksidantais, taip pat aukštos kokybės baltymų šaltinius, pavyzdžiui, ankštines daržoves, riešutus ir žuvį. Venkite perdirbto maisto su sočiaisiais riebalais, pridėtiniu cukrumi ar pertekline druska.
Tinkamas porcijų dydžio valdymas - vienas svarbiausių sveikos mitybos ir svorio kontrolės įpročių. Sąmoningas valgymas - lėtas, dėmesingas valgymo procesas - padeda atpažinti sotumo jausmą ir geriau kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį. Valgymo laikas yra svarbus ne mažiau nei maisto kokybė.
Sveika gyvensena prasideda nuo išmintingų maisto pasirinkimų. Pavyzdžiui, uogose esantys antocianinai gali sumažinti širdies ligų ir tam tikrų vėžio formų riziką. Mityba gali tiesiogiai paveikti smegenų veiklą, nuotaiką ir emocinį stabilumą.
Subalansuota mityba užtikrina ne tik gerą savijautą dabar, bet ir mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ar tam tikri vėžiai, riziką. Tinkama mityba gali tapti stipriu sąjungininku siekiant sumažinti lėtinių ligų riziką.
Subalansuota mityba, kurioje vyrauja neskaldyti grūdai, daržovės, vaisiai ir ankštiniai augalai, o sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekiai sumažinti, yra veiksminga apsaugos priemonė nuo širdies ligų, 2 tipo diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių.
Sveiki mitybos įpročiai ne tik padeda išlaikyti gerą savijautą šiandien, bet ir užtikrina kokybišką gyvenimą ilguoju laikotarpiu. Tinkamai pasirinktas maistas mažina kritimų ir lūžių riziką, gerina širdies sveikatą ir užkerta kelią lėtinėms ligoms.
Kaip išvengti klaidų?
Net ir turint geriausius ketinimus, kai kurios mitybos klaidos gali pakenkti sveikatai ir sutrukdyti pasiekti norimus rezultatus. Norint išvengti šių klaidų, svarbu palaikyti mitybos įvairovę, subalansuoti makroelementus ir nepamiršti skaidulų bei baltymų.
Norint išsiugdyti ilgalaikius sveikus mitybos įpročius, svarbu laikytis nuoseklaus ir praktiško požiūrio. Technologijos, tokios kaip programėlės ar skaitmeniniai planavimo įrankiai, gali padėti laikytis naujų įpročių.
Strategijos ilgalaikei sėkmei
Norint pasiekti ilgalaikės sėkmės sveikos mitybos srityje, svarbu naudoti paprastas, bet veiksmingas strategijas. Maisto pakaitalai: Naudokite mažiau kaloringus pakaitalus, išlaikydami skonio savybes.
Efektyviai planuokite valgius, rinkdamiesi biudžetui draugiškus produktus, tokius kaip pilno grūdo grūdai, ankštinės daržovės, šaldytos daržovės ir sezoniniai produktai. Ekologiški produktai dažnai turi daugiau antioksidantų, mažiau pesticidų ir geresnį maistinių medžiagų profilį.
Štai LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas sako, kad sveika gyvensena prasideda nuo fizinės veiklos ir sveikos mitybos. Į ligų prevenciją plačiau žvelgia išsivysčiusių, turtingesnių ir išsilavinusių šalių visuomenė.
Kelias sveikos mitybos link turi daug etapų, kuriuos kur kas lengviau įveikti turint naudingos informacijos bei išklausius įvairiausių patirčių. Norite pradėti sveikai maitintis jau dabar? Anot spalio 25 d. Kelionė sveikos mitybos link yra tarsi turistinis žygis.
Kiek laiko prireiks naujam žygio maršrutui įveikti, priklausys nuo jūsų noro mokytis tinkamai maitintis. Kelyje visada būna kryžkelės, pakilimai ar paklydimai, dėl kurių reikia grįžti atgal. Pirmiausia rekomenduojama paanalizuoti ir užsirašyti, ko ir kiek suvalgote. Tokiu būdu patys pastebėsite, kad sveikiau maitintis galima tiesiog vienų produktų kiekį mažinant, kitų - didinant.
Visus šiuos produktus suplakite. Bet kokio tikslo siekimas prasideda nuo tvirto noro ir apsisprendimo. Žmonės, besilaikantys dietos, labai dažnai susierzina, jei nepavyksta laikytis mitybos reikalavimų. Sveika mityba yra tarsi gyvenimo būdas, kurio mokomės nuolat. Čia nėra griežtų taisyklių, kada ir ką valgyti.
Pradėti reikia nuo mažų, bet sveikatai naudingų pokyčių, žalingus produktus keičiant sveikais. Be pusryčių su vaisiais ar žaliu kokteiliu, derėtų pagalvoti ir apie dienos metą. Atsisakyti mėsos, virto ar kepto maisto sunku, todėl pradžioje galima tiesiog padidinti daržovių kiekį.
Tortai, pyragaičiai, išvalytų grūdų (miltiniai) duonos produktai ir kiti saldėsiai taip pat nėra sveikos mitybos pakeleiviai. Sveiką mitybą propaguojantys specialistai tvirtina, kad augalinis maistas be riebalų gali ne tik sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi, bet ir visiškai sugrąžinti sveikatą net ir sunkiems ligoniams.
Ką privalu žinoti apie sveiką mitybą?
Tikriausiai esate girdėję, jog sveika mityba sudaro didžiąją dalį jūsų sėkmės, siekiant turėti gražesnį kūną. Negana to, tai tiesiogiai daro įtaką jūsų savijautai ir bendrai sveikatai. Ką privalu žinoti, apie sveiką mitybą ir ko reikėtų vengti? Skaitykite toliau ir sužinosite.
Sveika mityba - tai tokia mityba, kurioje dominuoja natūralus, šviežias, kuo mažiau termiškai apdorotas maistas, savyje neturintis pridėtinio cukraus, konservantų, sintetinių dažiklių, transriebalų. Norint valgyti tokį maistą, reikėtų vengti pusfabrikačių (greito maisto), dešrų, dešrelių, prekybos centruose randamų saldumynų, įvairių padažų, vaisvandenių, limonadų.
Geriausia, pirkti šviežius, natūralius, niekaip neapdirbtus produktus ir gamintis patiems namuose. Taip būsite tikri dėl to, ką dedate į burną. Kaip neapsigauti su sveika mityba? Labai daug produktų yra apgaulingi. Pavyzdžiui, jogurtai su įvairiais paskaninimais, sausi pusryčių dribsniai, netgi kai kuri juoda duona… Skaitykite etiketes ir pamatysite, kiek daug ten yra pridėtinio cukraus.
Baltų kvietinių miltų produktai (ne tik bandelės!) taipogi laikomi ne itin sveikais. Visų pirma, šie maisto produktai pasižymi labai greitu pasisavinimu organizme. Todėl toks maistas jums neduoda daug ilgalaikės energijos. Taip pat žarnyne lieka daug tokio maisto likučių, nes jis sunkiai virškinamas. Tačiau išeitis yra - tai pilno grūdo produktai.
Angliavandeniai, baltymai ir riebalai
Kitas svarbus mitybos aspektas - kiek angliavandenių, baltymų ir riebalų suvartojate per dieną. Tai priklauso nuo jūsų kūno sudėjimo, lyties, aktyvumo ir norimų pasiekti tikslų.
Angliavandeniai
Angliavandeniai yra skirstomi į aukštą, vidutinį ir mažą glikeminį indeksą (GI) turinčius angliavandenius. Aukšto GI produktai yra itin tinkami, jeigu energijos reikia čia ir dabar (pvz. esate ką tik po jėgos treniruotės arba bėgate maratoną). Vidutinio ir žemo GI produktai tinka tais atvejais, kai tolygaus lygio energijos reikia ilgesnį laiko tarpą.
Būtent žemesnio GI produktų vartojimas turėtų būti dažnesnis. Angliavandeniai tiesiogiai siejami su energija. Kuo mažiau energijos sunaudojate per dieną, tuo mažiau angliavandenių jums per dieną reikia suvartoti. Visgi, dauguma yra bandę visai atsisakyti angliavandenių… Ar tai gera mintis? Tikrai ne.
Juk esame daugiau mažiau aktyvūs kasdien - ir energijos taipogi reikia kasdien. Kiek angliavandenių reikia, priklauso nuo jūsų organizmo, lyties, aktyvumo, norimo pasiekti tikslo.
Baltymai
Baltymai - tai statybinė medžiaga mūsų kūne. Baltymus paprasčiausia yra skirstyti į gyvulinius ir augalinius. Kiek baltymų reikia žmogui? Tai vėlgi priklauso nuo jūsų fizinio aktyvumo, tikslų ir kitų organizmo faktorių.
Vidurkis būtų 15-30% visų dienos kalorijų arba jeigu turite didesnius sportinius tikslus - reiktų matuoti gramais vienam kūno kilogramui. Gyvulinės kilmės baltymai yra randami mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Tiesa, pasisavinimas jų skirtingas.
Daugiausiai baltymų pasisavinama iš kiaušinių, mažiau - iš mėsos ir žuvies, o mažiausiai - iš pieno produktų. Gyvuliniai baltymai yra laikomi pilnaverčiais ir yra itin svarbūs sportuojantiems, ypač norintiems auginti ir išlaikyti raumeninę masę.
Augalinių baltymų randama sojos produktuose, ankštinėse daržovėse, sėklose, riešutuose. Deja, jų pasisavinimas yra mažesnis, aminorūgščių grandinės nėra pilnos, todėl sportininkas - vegetaras ar veganas yra retas variantas, nors tikrai įmanomas.
Riebalai
Riebalai yra itin svarbūs mūsų endokrininei sistemai, bendrai organizmo veiklai, o kai kurie vitaminai tirpsta būtent tik riebaluose. Riebalus galime suskirstyti į bloguosius ir geruosius. Arba, jeigu kalbėti taisyklingiau: į sočiuosius (daugiausia gyvulinius), nesočiuosius (dagiausia augalinius) ir transriebalus (blogieji riebalai, kurie savyje turi transriebalų rūgščių).
Sveikiausi riebalai yra laikomi nesotieji, kurie dominuoja racione tų, kurie laikosi ketogeninės mitybos rėžimo. Jų galima rasti: riešutuose, sėklose, augaliniuose aliejuose (margarine), avokaduose, riebioje žuvyje (lašiša, skumbrė). Jie paprastai turi sudaryti apie 70% visų per dieną gaunamų riebalų. 30% likusių riebalų turi būti sotieji.
Jų yra riebesnėje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, kiaušinio trynyje. Transriebalų žmogui išvis nereikia ir jų reikia vengti. Daugiausia transriebalų randama stipriai keptame, apskrudusiame maiste, bandelėse, spurgose, traškučiuose, įvairiuose pyraguose, tortuose, sausainiuose, majoneze.
Paprastai jie sudaryti apie 10-20% viso jūsų dienos raciono. Jeigu itin ribojate kalorijas, jų turėtų būti ne mažiau 1 g vienam jūsų kūno kilogramui (tai ypatingai svarbu moterims).
Kalorijos
Kalorijos yra gaunamos iš maisto ir tai yra mūsų organizmo kuras. Norint palaikyti tokį patį svorį reikia kalorijų suvartoti tiek pat, siekiant numesti kūno svorio - sumažinti kalorijų skaičių, o siekiant priaugti svorio - kalorijų sunaudoti daugiau Geriausia, kalorijų skaičių didinti ir mažinti pamažu, pvz. 200 kcal.
Sveikas maistas yra tai, kas palaiko gerą savijautą ir energingumą. Taigi, jūs turite sunaudoti reikiamą kalorijų kiekį ir dar nepamiršti angliavandenių, baltymų ir riebalų tinkamo santykio.
Mitybos planas
Visi suprantame, kad sveika mityba gerina savijautą, stiprina imunitetą, mažina ligų riziką ir padeda kontroliuoti svorį. Todėl daugelis iš mūsų nori sveikai maitintis. Deja, dažnai nežinome, nuo ko pradėti. Be to, baiminamės, jog teks atsisakyti viso mėgstamo maisto….
Šame straipsnyje pateikiami aštuoni pagrindiniai sveikos mitybos principai parodys, kad maitintis sveikai iš tiesų yra paprasčiau ir gardžiau, nei atrodo:
- Rinktis sveiką maistą
- Laikytis subalansuotos mitybos
- Vadovautis 80/20 taisykle
- Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
- Išmokti skaniai gaminti
- Nepasiduoti marketingo pinklėms
- Pasitelkti maisto papildus
- Sumažinti stresą
Rinktis sveiką maistą
Akivaizdu, kad, sveikai maitinantis, pirmenybė teikiama sveikam maistui. Tačiau koks maistas laikomas sveiku?
Sveiku maistu laikomi neapdoroti arba minimaliai perdirbti maisto produktai, gausūs vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų. Tai ne tik daržovės ar vaisiai, bet ir viso grūdo produktai, gerųjų riebalų šaltiniai bei baltyminis maistas.
Štai 2023 metais Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 470 tūkst. žmonių, parodė, kad pradėjus sveikai maitintis, 40-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo net 8 metais, o 70-mečių - 4 metais! Įdomu ir tai, jog didžiausia nauda sveikatai buvo pastebėta valgant viso grūdo produktus, riešutus bei vaisius.
Laikytis subalansuotos mitybos
Kai kurie sveiki produktai turi daugiau naudingųjų medžiagų, todėl turėtų būti valgomi dažniau. Viena iš patogiausių priemonių sužinoti, kiek ir kokio maisto reikėtų vartoti, yra sveikos mitybos piramidė. Aš rekomenduoju remtis mokslininkų iš Harvardo universiteto parengta nauja maisto piramide, kuri geriausiai atspindi šiuolaikinio žmogaus mitybos poreikius.
Pagal ją, subalansuotą mitybą daugiausia turėtų sudaryti skaidulinis maistas: daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai. Šiuose produktuose, kaip rodo pavadinimas, be vitaminų, mineralų ir antioksidantų, gausu maistinių skaidulų.
Skaidulos yra be galo naudingos sveikatai: jos saugo nuo vidurių užkietėjimo, skatina gerųjų bakterijų veiklą, mažina daugelio ligų riziką ir netgi gali padėti numesti svorio. Be to, sveiką mitybą patariama papildyti nerafinuotais augaliniais aliejais, riešutais, sėklomis, ankštiniais ir, jei vartojamas gyvūninės kilmės maistas, žuvimi, paukštiena, kiaušiniais bei 1-2 porcijomis pieno produktų per dieną.
Vadovautis 80/20 taisykle
Daugelis baiminasi pradėti sveikai maitintis, manydami, kad teks atsisakyti saldumynų, greitojo maisto, picų, mėsainių ir kitų mėgstamų, bet „nesveikų“ valgių. Tačiau taip neprivalo būti.
Visų pirma, nemažai taip vadinamojo „nesveiko“ maisto iš tikrųjų nėra toks. Pavyzdžiui, batonas neretai laikomas „nesveiku“ produktu, nors jis nėra nei žalingas (neturi kenksmingų medžiagų), nei naudingas (turi mažai vitaminų, mineralų ir skaidulų). Kitaip tariant, valgydami batoną, negauname naudos sveikatai, bet tuo pačiu nepatiriame ir žalos, todėl jis yra tiesiog nemaistingas.
Antra, net ir iš tiesų nesveikas maistas bus kenksmingas tik dideliais kiekiais. Valgant nesveikus produktus, tokius kaip kai kurie traškučiai, greitasis maistas ar rūkyta mėsa, turinčius transriebalų, E priedų bei kitų žalingų ingredientų, problemų kils tik tuo atveju, jeigu tokio maisto vartosime daug ir dažnai: Išstumsime sveiką maistą iš dienos ar savaitės raciono ir nebesurinksime pakankamai maistinių medžiagų, skaidulų, vitaminų bei mineralų.
Gausime per daug transriebalų, E priedų ir kitų žalingų ingredientų, kurių didesni kiekiai kenkia sveikatai. Suvartosime per daug kalorijų ir dėl to priaugsime svorio. Vadinasi, galime įtraukti „nesveiko“ maisto į savo mitybą ir vis tiek būti sveiki. Paprasčiausia tai pasiekti - vadovautis 80/20 taisykle.
Tai reiškia, jog maždaug 80 proc. subalansuotos mitybos turėtų sudaryti sveiki ir įvairūs produktai. O į likusius ~20 proc. gali įeiti mažai maistingas ar net nesveikas maistas: saldumynai, greitasis maistas, picos, mėsainiai ir t. t. Toks „nesveiko“ maisto kiekis yra per mažas, kad pakenktų sveikatai, tačiau pakankamas, jog galėtume mėgautis mėgstamu, bet ne tokiu sveiku maistu.
Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
Mokslininkai atskleidė, kad valgant neperdirbtą arba mažai perdirbtą maistą, ilgainiui mūsų skonio receptoriai prisitaiko ir jis tampa skanesnis. Iš asmeninės patirties galiu tai patvirtinti.
Išmokti skaniai gaminti
Taip, laikui bėgant galime labiau priprasti prie sveiko maisto, tačiau geriausias būdas jį pamėgti - išmokti skaniai gaminti. Ir ne, jums nereikia tapti kulinarais, norint skaniai pasigaminti sveiką maistą (nebent tai patinka ir turite laiko daug gaminti). Šiame tinklaraštyje rasite daugybę sveikų receptų, kaip lengvai, greitai ir skaniai pasigaminti maistingų patiekalų.
Nepasiduoti marketingo pinklėms
Vyrauja nuomonė, jog sveika mityba yra brangi ir ne visi gali sau leisti jos laikytis. Ir nors sveikas maistas (ypač vaisiai bei daržovės) iš tiesų šiek tiek brangesnis nei smarkiai perdirbti produktai, bene pagrindinė šio įsitikinimo priežastis - organinio maisto mada.
Iš karto noriu pabrėžti, kad ekologiškas ir organinis maistas nėra tas pats. Ekologija yra labai svarbi ir, jeigu tik leidžia galimybės, reikėtų rinktis kuo ekologiškesnį maistą. Tačiau neretai po šia etikete slepiasi organiniai produktai, kurie nebūtinai yra sveikesni: tyrimai rodo, jog įprastas maistas savo maistingumu ir saugumu nenusileidžia organiniam.
Pasitelkti maisto papildus
Valgydami daugiausia sveiką ir įvairų maistą, turėtume gauti pakankamai vitaminų, mineralų, antioksidantų bei skaidulų, tačiau yra keletas išimčių. Dėl to Harvardo mokslininkai savo sudarytoje sveikos mitybos piramidėje daugumai žmonių rekomenduoja šiuos maisto papildus: vitamino D, mulvitaminų, kalcio (jei nevartojami pieno produktai).
Sumažinti stresą
Paskutinis principas nėra tiesiogiai susijęs su maistu, bet jį būtina aptarti, kadangi vien subalansuota mityba negarantuoja sklandaus virškinimo. Nors daugybę metų maitinuosi sveikai, ilgą laiką susidūriau su virškinimo problemomis dėl streso. Tai patvirtina ir tyrimai, rodantys akivaizdžią streso įtaką virškinimo sistemos veiklai.
Patiko šis straipsnis?