Žolelių ir prieskonių vartojimas ištisus amžius buvo labai svarbus visai žmonijai. Nemenka dalis jų prieš pradedant jas naudoti maisto gamyboje buvo naudojamos medicininiais tikslais.

Vaistinių žolelių nauda

Pelynas - vertinga vaistažolė

Liaudies medicinoje pelynas arba kitaip žinomas kaip metėlis ar kartusis kietis yra viena vertingiausių žolelių. Apie pelyno naudą organizmui žmonės žino jau nuo seniausių laikų. Yra šaltinių teigiančių, kad pelynas jau buvo naudojamas net senovės Egipte. Lotyniškas pelyno pavadinimas Artemisia absinthium kilęs iš deivės Artemidės, globojusios vaistines žoles, vardo. Ar žinai, kad 2015 m. pelynas, kaip augalas, gavo Nobelio premiją už maliarijos gydymą?

Pelynas yra neišrankus dirvai, dėl to dažniausiai auga dykvietėse, šiukšlynuose ar skurdžioje žemėje. Pelynas dauginasi lengvai sėklomis, todėl dažnai pasisėja pats. Be to šią vaistažolę gali ir Tu užsiauginti namuose. Pelynas užauga 60-100 cm aukščio. Pelyno žiedai renkami jiems pradėjus žydėti.

Pelyno sudedamosios dalys ir jų nauda

Pelynas yra žinomas kaip vertinga vaistažolė mūsų organizmui. Pelynas vartojamas arbatoje, ekstraktuose, tepaluose, papilduose ar tiesiog kaip prieskonis. Pelynas yra kartus, tačiau jo sudėtis tikras lobynas mūsų organizmui.

• Kartumynas (absintinas) - tai yra pelyno sudedamoji dalis, dėl kurios jaučiamas kartus pelyno skonis. Būtent kartumas stimuliuoja organizmo virškinimo sistemą ir taip valo organizmą nuo parazitų bei pagerina apetitą. Taip pat kartumynas naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, skaistina odą, gerina protinę veiklą ir padeda atsikratyti nereikalingais kilogramais.
• Flavonoidai - tai augalų pigmentas, kuris palaiko augalo geltoną spalvą. Flavonoidai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis - slopina uždegimą organizme. Be to, flavonoidai dalyvauja medžiagų apykaitoje, skatina kolageno sintezę, stiprina kraujagyslių sieneles ir jungiamuosius audinius. Flavonoidai taip pat pasižymi priešalerginėmis savybėmis - slopindami alergines reakcijas.
• Artemizininas -padeda kovoti prieš parazitus, skatina parazitų šalinimą iš organizmo. Be to, artemizininas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
• Gintaro rūgštys - tai natūrali priemonė atitolinti organizmo senėjimą ir pagerinti savijautą. Gintaro rūgštys skatina ląstelių atsinaujinimą bei paskatina efektyviau funkcionuoti, kas stabdo organizmo senėjimo procesus ir suteikia mums daugiau energijos. Gintaro rūgštys puoselėja jaunatviškumą ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės: gintaro rūgštys gali padėti atstatyti odos stangrumą, drėgmės balansą bei išlyginti raukšles.
• Obuolių rūgštys - tai organinė rūgštis, kuri gerina kraujotaką, apsaugo raudonuosius kraujo kūnelius nuo kenksmingų cheminių medžiagų poveikio, palaiko žarnyno rūgšties ir bazės pusiausvyrą, pagerina virškinimą, subalansuoja medžiagų apykaitą bei pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
• Karotinoidai - tai junginiai, pasižymintis antioksidaciniu poveikiu: saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, palaiko sveiką imuninę sistemą. Karotinoidai taip pat sumažina riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei gerina atmintį.
• Karotinas - pasižymi antioksidantinėmis savybėmis: saugo ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio, palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Kapilinas - tai pelyno sudedamoji dalis, kuri pasižymi baktericidinėmis savybėmis: kovoja su grybeliu, veikia kaip natūralus antibiotikas. Be to kapilinas turi skausmą mažinančių savybių, sumažina kraujo krešulių susidarymo tikimybę bei pagerina vitaminų A, B ir C įsisavinimą.
• Chamazulenogenas - tai pelyno sudedamoji dalis, kuri padeda slopinti organizme uždegimus.
• Kalis - tai vienas iš svarbiausių mineralų žmogaus organizme. Jis užtikrina visų organizmo ląstelių gyvybę ir funkcionalumą. Kalis užtikrina skysčių pusiausvyros palaikymą organizme ir raumenų veiklą, palaiko sklandų nervų sistemos ir širdies darbą.
• Kalcis - gerina kaulų ir dantų būklę, širdies veiklą bei kraujo krešumą.
• Vitaminas C - tai vienas svarbiausių vitaminų, norint sustiprinti imunitetą. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį, kuri stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Vitaminas C yra svarbus mūsų organizmui, nes dalyvauja kolageno gamyboje. Kolagenas yra svarbus sausgyslėms, raiščiams, odai, ragenai, kaulams, žarnynui ir kitiems pluoštiniams audiniams funkcionuoti.
• Vitaminas B6 - tai vitaminas, dalyvaujantis baltymų ir aminorūgščių, riebalų apykaitoje. Vitaminas B6 yra reikalingas hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamyboje. Be to, vitaminas B6 yra svarbus imuninei sistemai stiprinti, nervų sistemos funkcionalumui užtikrinti. Taip pat vitaminas B6 yra vienas iš svarbiausių vitaminų reikalingų hormonų balansui palaikyti moters organizme.
• Vitaminas K - tai grupė medžiagų, kurios organizme palaiko normalų kraujo krešėjimą bei skatina žaizdų gijimą. Vitaminas K pasižymi priešinfekcinėmis savybėmis: didina atsparumą infekcijoms.

Pelyno panaudojimas

Nuo senų laikų pelynas yra naudojamas apsisaugant nuo uodų ir kandžių. Smilkstantis pelynas atbaido šiuos vabzdžius. Jei augalus užpuolė amarai - apšlakstykite juos pelyno arbata. Taip pat pelynas darže yra puiki priemonė nuo piktžolių.

Pelynas gali būti naudojamas įvairiomis formomis: kaip eterinis aliejus, tabletės, ekstraktas ar tiesiog džiovintas. Pelyno arbatai paruošti reikia 0,5-1 arbatinio šaukštelio džiovinto pelyno miltelių. Pelyno miltelius užpilk verdančiu vandeniu ir palik 10-15 minučių atvėsti. Pelyno arbatą gali gerti tiek karštą, tiek šaltą. Geriausia arbatą gerti likus 1 valandai iki valgio arba 1-2 valandos po valgio. Kitas pelyno vartojimo būdas yra su medumi. Šaukštelį džiovinto pelyno miltelių sumaišyk su medumi.

Didelės pelyno dozės gali sukelti virškinimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą, pykinimą, vėmimą ar net traukulius.

Žolelės ir prieskoniai kasdienėje mityboje

„Prieskonines žoleles lietuviai yra pamėgę nuo pat senų senovės: žmonės daržuose augindavo krapus, petražoles, mėtas. Šiomis žolelėmis gardindavo įvairiausias salotas, šaltsriubes ir sriubas, mėsos ar žuvies patiekalus ar naudodavo ruošiant konservuotas daržoves bei vaisius“, - teigia J. Sabaitienė.

Nors tradicinės ir nuo seno Lietuvoje pamėgtos žolelės vis dar yra plačiausiai naudojamos, pastaruoju metu, pasak jos, Lietuvoje populiarėja ir iš tolimesnių kraštų atsivežtos pikantiško skonio žolelės, tokios kaip kalendra, bazilikas, čiobrelis ir rozmarinas.

Pasak J. Sabaitienės, prieskoninės žolelės ne tik įvairiausiems patiekalams suteikia savito skonio, bet ir yra naudingos sveikatai. Dauguma prieskoninių žolelių turi gydomųjų savybių, jose gausu antioksidantų, eterinių aliejų ir vitaminų. Reguliarus šių nuostabių bei natūralių maisto produktų vartojimas pagerina imunitetą, padeda organizmui kovoti su mikrobais ir pašalinti toksinus.

Populiariausios žolelės ir jų nauda

• Krapai. Tai viena dažniausiai lietuvių naudojamų žolelių, kuri neretai auginama ir darže. Šis prieskonis be savo aromatinių ir skoninių savybių, taip pat pasižymi nauda sveikatai. Krapai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, gerina širdies veiklą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Krapai puikiai tinka įvairiose daržovių salotose, jie puikiai dera mėsos ir žuvies patiekaluose. Nekalbant apie šaltibarščius ir kitas šaltsriubes.
• Petražolės. Petražolės praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Petražolėse esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, kuris naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai. Be to, veikia kaip veiksminga širdies, diabeto ir netgi vėžio prevencijos priemonė. Petražolės nuo kitų prieskoninių žolelių skiriasi tuo, kad džiovinant susilpnėja jų ryškus skonis. Todėl atsižvelgdami į gaminamą patiekalą, pasirinkite, kokiomis petražolėmis norite gardinti. Jei patiekalas nereikalauja ryškaus žolelių skonio, galima rinktis džiovintas petražoles, tačiau, jei norisi ryškesnio skonio ir aromato, naudokite šviežias žoleles.
• Mėta. Mėta yra populiarus maisto produktų ir gėrimų ingredientas, pradedant arbatomis ir kokteiliais, baigiant padažais, salotomis ir desertais. Mėtų įtraukimas į kasdienį racioną teigiamai veikia organizmą: gerėja virškinimas, smegenų veikla bei atmintis. Geriant mėtų arbatą mažinami peršalimo simptomai. Be to, mėtų vartojimas gerina burnos kvapą bei sveikatą. Mat mėtos pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
• Kalendra. Kalendra plačiai naudojama meksikiečių bei azijiečių virtuvėje. Ja gardinamos įvairiausios sriubos, salotos, buritai, kariai, takai, azijietiškų makaronų ar ryžių patiekalai. Kalendra yra kvapni, antioksidantais turtinga bei sveikatai itin naudinga žolė. Kalendros įtraukimas į kasdienę mitybą gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, kovoti su infekcijomis ir gerinti širdies, smegenų virškinimo sistemos sveikatą, odos būklę.
• Bazilikas. Bazilikas itin populiarus prieskonis, kuris gerai žinomas dėl savo skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K, kuris palaiko normalų kraujo krešėjimą ir skatina žaizdų gijimą. Be to, bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis - juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi. Bazilikas ypatingai pamėgtas italų virtuvėje, jie naudoja baziliką gamindami įvairius padažus, makaronų, mėsos ar žuvies patiekaluose. Deda ant picos, brusketų. Jais gardinami ir įvairūs kokteiliai ar limonadai. Tačiau iš šių žolelių taip pat galima pasigaminti arbatą, kuri gelbėja jaučiant sunkumą skrandyje ar sustojus virškinimui. Šviežius lapelius užpilkite karštu vandeniu ir gerkite arbatą 3 kartus per dieną tarp valgių.
• Čiobrelis. Čiobreliuose yra gausu vitamino C, taip pat tai yra ir puikus vitamino A šaltinis. Jei jaučiate, kad prasideda peršalimas, čiobrelių arbata gali padėti jums greičiau atsigauti. Čiobreliuose gausu ir kitų sveikatai naudingų medžiagų: vario, geležies ir mangano. Ši prieskoninė žolelė itin tinka mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių patiekalams paskaninti. Taip pat dera marinuojant mėsą kepimui ant grilio, ruošiant sriubas ir padažus, juo gardinami ankštinių daržovių patiekalai. Čiobreliai taip pat naudojami ir desertų gamyboje, dedami į kokteilius ar limonadus.
• Rozmarinas. Rozmarinuose yra karnozolio rūgšties, kuri veikia kaip antioksidantas ir padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Be to, rozmarinų lapeliai padeda sureguliuoti žarnyno mikroflorą, gerina naudingų maisto medžiagų įsisavinimą ir padeda atsikratyti toksinų. Rozmarinais gardinamos picos, itališka duona, bulvės, lazanijos. Jie puikiai tinka ir prie mėsos - ypač ruošiant jautienos kepsnį. Rozmarinais gardinami ir įvairūs gėrimai ar limonadai, jie ypatingai dera su apelsinais.

Žolelių arbatos: tradicija ir nauda

Žolelių arbatos yra augalinių ingredientų, tokių kaip lapai, žiedai, šaknys ar žievė, užpiltos karštu vandeniu ir dažniausiai vartojamos kaip alternatyva įprastiems gėrimams. Skirtingai nuo juodosios ar žaliosios arbatos, žolelių arbatos neapima Camellia sinensis augalo ir todėl dažniausiai neturi kofeino.

Žolelių arbatą paruošti yra paprasta, tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kad gautumėte geriausią skonį ir naudingų savybių.

1. Pasirinkite kokybiškas žoleles. Naudokite šviežias arba kokybiškas džiovintas žoleles, kad būtų užtikrintas geras skonis ir didžiausia nauda sveikatai.
2. Naudokite tinkamą vandens temperatūrą. Skirtingos žolelės gali reikalauti skirtingos vandens temperatūros. Daugeliui žolelių tinka karštas, bet ne verdantis vanduo (apie 90-95°C).
3. Stebėkite užpylimo laiką. Užpylimo laikas gali skirtis, tačiau dažniausiai trunka nuo 5 iki 10 minučių. Per ilgas užpylimas gali padaryti arbatą kartą.
4. Eksperimentuokite su skoniu. Jei norite, galite pridėti medaus, citrinos ar kitų natūralių prieskonių, kad pagerintumėte savo arbatos skonį.

Populiariausios žolelių arbatos ir jų nauda sveikatai:

• Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbata ypač žinoma dėl savo raminančių savybių. Ji padeda sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę. Be to, ši arbata gali palengvinti virškinimo sistemos problemas.
• Mėtos arbata: Ši gaivi ir aromatinga arbata dažnai vartojama po valgio, nes padeda virškinimui. Mėtos taip pat turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti galvos skausmą.
• Imbiero arbata: Imbieras yra žinomas dėl savo priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių. Imbierų arbata gali padėti sumažinti pykinimą, pagerinti virškinimą ir kovoti su peršalimo simptomais.
• Rožių klubų arbata: Ši arbata yra turtinga vitaminu C ir antioksidantais. Ji gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir skatinti odos sveikatą.
• Levandų arbata: Levandų arbata yra žinoma dėl savo raminančio poveikio. Ji gali sumažinti nerimą, įtampą ir pagerinti miego kokybę.

Daugelis žmonių gali mėgautis žolelių arbatomis be problemų, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurios žolelės gali turėti sąveikų su vaistais ar sukelti alergines reakcijas. Todėl, jei vartojate vaistus ar turite sveikatos problemų, prieš pradėdami gerti naujas žolelių arbatas, pasitarkite su sveikatos specialistu.

Kvercetinas: nauda sveikatai

Kvercetinas yra bioflavanoidas - antioksidantas išgaunamas iš maisto. Kvercetinas kūne slopina lėtinio uždegimo, laisvųjų radikalų kiekį kūne, todėl sėkmingai šalina lėtinių ligų simptomus, jų išsivystymo riziką, taip pat slopina senėjimo procesą. Oksidacinis stresas ir uždegimas atsiranda nuo daugeliui įprasto gyvenimo būdo: nepilnavertės mitybos, aukšto streso lygio, miego trūkumo, aplinkos taršos, įvairių chemikalų, judėjimo trūkumo.

Moksliškai įrodyta, kad kvercetinas kovoja prieš ligas ir uždegimo keliamas kondicijas, pavyzdžiui:

• Aterosklerozė
• Aukštas cholesterolis
• Širdies ligos ir kraujotakos problemos
• Atsparumas insulinui ir diabetas
• Akių sutrikimai, įskaitant kataraktas
• Alergijos, astma ir šienligė
• Skrandžio opos
• Kognityvinis sutrikimas
• Podagra
• Virusinės infekcijos
• Uždegiminės reakcijos prostatoje, šlapimo pūslėje ir kiaušidėse
• Lėtinio nuovargio sindromas
• Vėžys
• Odos ligos

Kvercetino nauda sveikatai:

• Mažina uždegimą kūne: Slopina laisvuosius radikalus ir jų sukeltą oksidacinį stresą.
• Kovoja prieš alergijas: Kvercetinas balansuoja histamino išskyrimą, todėl vienu metu histaminų daug neišsiskiria, bendrai tai sumažina visus alergijos simptomus.
• Palaiko gerą širdies būklę ir kraujotaką: Taip pat dėl antioksidacinės veiklos apsaugo širdį, palaiko sveikas kraujagysles ir gerą kraujotaką, mažina cholesterolį ir trigliceridus, aukštą kraujospūdį.
• Padeda mažinti skausmą: Slopina artritinio tipo skausmą, kvėpavimo takų, prostatos ir šlapimo pūslės infekcijų sukeltą skausmą.
• Kvercetino nauda sportininkams: Šiek tiek pakelia energijos lygį ir fizinę ištvermę.
• Gali padėti kovoti prieš vėžį: Mažina vėžio riziką, slopina vėžinių ląstelių vystymąsi, mažina mutacijų tikimybę.
• Palaiko gerą odos būklę: Kvercetinas blokuoja įvairių citokinų išskyrimą. Tai naudinga, nes šie sukelia uždegimines odos reakcijas.
• Apsaugo kepenis: Šis bioflavanoidas turi savybių, padedančių apsaugoti kepenis, padeda atstatyti kepenims padarytą žalą, skatina fermentų veiklą,
• Apsaugo prieš neurologinius sutrikimus: Senatvinę demensiją, Alzheimerį, Parkinsoną - dėl to, kad mažina oksidacinį stresą ir uždegimo procesus smegenyse.

TOP Kvercetino maisto šaltiniai:

Geras principas - visi raudonos, žalios ir tamsios-violetinės spalvos augaliniai maisto produktai, bet apskritai - kuo daugiau įvairių spalvų mityboje.

• Obuoliai
• Paprikos
• Tamsios uogos (vyšnios, mėlynės, gervuogės, juodieji serbentai ir kitos)
• Pomidorai
• Kryžmažiedės daržovės - brokoliai, lapiniai kopūstai, žiedinis kopūstas..
• Lapinės žalios daržovės - špinatai, kopūstai ir tt..
• Citrusiniai vaisiai
• Ekologiška Kakava
• Spanguolės
• Grūdinės kultūros, ypač grikiai
• Smidrai
• Kaparėliai
• Raudonieji (Violetiniai) svogūnai
• Juodoji ir žalioji arbatos [vartokite eco, dėl pesticide]
• Pupelės ir ankštiniai
• Žolelės, kaip šalavijas, jonažolė, Ginkgo Biloba, šeivamedžio uogos, tačiau taip pat ir lapai, stiebeliai (ekstrakto forma), taip pat indinis nimbabmedis (Neem) - jo žievė, sėklos ir lapai, stiebeliai, geriausia vartoti ekstrakto forma.

Kitos naudingos žolelės

• Imbieras kvėpavimo takams palengvinti.
• Ežiuolė imunitetui stiprinti.
• Pipirmėtės nuo vidurių užkietėjimo.
• Šeivamedžio uogos simptomų mažinimui.
• Ramunėlės gerklės skausmui malšinti.

---