Ne paslaptis, kad vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam organizmui ir jame vykstančioms gyvybinėms reakcijoms. Deja, greitas gyvenimo tempas, stresas ir netaisyklinga mityba dažnam žmogui sutrukdo užtikrinti jų pusiausvyrą, todėl savijauta suprastėja, pradeda atsiranda nuovargis ir kyla įvairių ligų grėsmė.
Vitaminų ir Mineralų Svarba
Pasak G. Tarabildienės, vitaminai ir mikroelementai būtini mūsų organizmo veiklai ir daugelis jų gaunami tik su maistu ar papildais. Verta nepamiršti, kad šiltuoju metų laiku kiekvienas turime galimybę praplėsti savo maisto racioną šviežiais vaisiais bei daržovėmis ir natūraliai papildyti vitaminų ir mikroelementų atsargas. Vitaminas D gaminasi odą veikiant saulės spinduliais (UV bangoms).
„Pastaruoju metu didelė dalis besikreipiančių pacientų skundžiasi energijos stoka, užsitęsusiu nuovargiu bei bendrais negalavimais. „Dažniausia anemijos priežastis yra geležies trūkumas, rečiau - vitamino B12 ar folio rūgšties stygius. Vitamino D, magnio, B grupės vitaminų deficitas gali turėti įtakos lėtinio nuovargio sindromo išsivystymui, be to, trūkstant D ir B grupės vitaminų, gali padidėti depresijos ar kitų psichinės sveikatos problemų rizika“, - teigia G.
„Sveikos gyvensenos besilaikančiam žmogui, nesergančiam lėtinėmis ligomis, tyrimus užtenka atlikti kartą per metus. Profilaktinio patikrinimo metu vertėtų atlikti bendrą kraujo, šlapimo bei eritrocitų nusėdimo greičio tyrimus. Taip pat patikrinti inkstų, kepenų ir skydliaukės funkcijos rodiklius, elektrolitų - kalio, natrio, magnio bei chloro - kiekį ir gliukozės koncentraciją.
Maistas ir Emocijos
Turbūt kiekvienam pažįstamas jausmas, kai net pačią niūriausią dieną praskaidrinti padeda puodelis kavos, o dangiško skonio desertai ir pyragaičiai suveikia lyg patys geriausi antidepresantai, tiesa? Apie maistą ir jo įtaką emocijoms pasakoja sporto klubo trenerė bei puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė.
Bulvės: Valgyti ar Nevengti?
Apie bulves ir bulvinius patiekalus pasakoja sporto klubo trenerė bei puslapio „Sveika Mityba“ įkūrėja Gerda Sakavičiūtė. Šių dienų sveikos mitybos pasaulyje bulvės beveik visada ir visur yra išbraukiamos iš mitybos planų ir jas valgyti yra draudžiama. Tačiau bulvės nėra tokios kaloringos, kokios gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, 100 gramų bulvių turi 70 kalorijų.
Jose iš esmės nėra riebalų ir visiškai nėra cholesterolio, todėl bulvės gali būti naudingos mūsų organizmui ir visiškai jų išbraukti iš savo mitybos raciono nereikėtų. Žinoma, jas vartoti reikia saikingai, nes bulvėse gausu angliavandenių, nuo kurių pertekliaus ir auga papildomi kilogramai. Bulvės yra prisotintos mineralais, tokiais kaip kalcis, geležis, fosforas, cinkas ir magnis.
Visi šie mineralai labai svarbūs kaulams. Bulvėse gausu kalio, kuris padeda reguliuoti aukštą kraujo spaudimą, t. y. Bulvėse yra ir maistinių skaidulų (ląstelienos), būtinų gerai virškinimo trakto veiklai. Bulvėse esančios naudingosios medžiagos užkerta kelią vėžinių ląstelių susidarymui, padeda reguliuoti svorį bei medžiagų apykaitą.
Svarbu, kad bulvės nebūtų žalios spalvos ir neturėtų ataugų. Kepti bulvių produktai išskiria cheminę medžiagą vadinamą akrilamidu. Jis neigiamai veikia reprodukcinę sistemą ir genus. Venkite valgyti bulves vakarais ir keptas, aliejuje permirkusias bulves. Vasarą galite rinktis bulves su salotomis, šviežiomis daržovėmis. Šviežias bulves rekomenduojama tik virti. Nuplaukite po šaltu vandeniu ir su lupenomis dėkite jau į verdantį vandenį, pasūdykite tuomet, kai bulvės baigs virti.
Pavyzdys: Salotos su Bulvėmis
Pirmiausia, paruoškite padažą: visus padažo ingredientus sumaišykite arba suplakite trintuvu. Salotų ingredientus supjaustykite kubeliais ir užpilkite padažu. Užpylus padažą, palaukite apie 10 minučių ir tuomet skanaukite. Salotas galite pagardinti špinatų arba baziliko lapeliais. Skanaus!