Vaikystė ir paauglystė - labai svarbus laikotarpis, jo metu formuojasi sveikos gyvensenos įpročiai ir išmokstama gyventi sveikai. Todėl būtent šiuo laikotarpiu labai svarbu teikti vaikams teisingą informaciją apie sveiką mitybą ir jos svarbą organizmui, formuoti sveikos mitybos įpročius bei sudaryti sąlygas tinkamai pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus, kad gautos žinios ir įgyti įgūdžiai išliktų visą gyvenimą ir padėtų tinkamai bei sveikai maitintis ir išlikti sveikiems suaugusiems.
Kaip žinoma, mokantis sveikos mitybos bei tinkamo ir teisingo sveikatai palankaus maisto pasirinkimo, vaikams labai svarbus yra suaugusiųjų pavyzdys. Sveika mityba - vienas svarbiausių sveikos gyvensenos veiksnių, kuris aprūpina organizmą būtinu angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekiu. Teisingai pasirinkti maisto produktų grupes ir jų kiekį padeda maisto pasirinkimo piramidė.
Švediškas stalas vaikų maitinime
Švediškas stalas (vaikų maitinimo organizavimas savitarnos principu) - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori. Švediško stalo sistema turi būti organizuojama atsižvelgiant į ugdymo įstaigos galimybes ir poreikius. Pirmiausia tėvai turėtų būti supažindinti su švediško stalo principo privalumais, poreikiu bei galimybėmis jį diegti.
Visiškas švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti visus valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Dalinis švediškas stalas - kai sudaryta galimybė patiems vaikams pasirinkti ir įsidėti tik tam tikrų patiekalų ar jų dalių, pvz., tik daržovių ar vaisių salotų (daržovių baras) arba tik sriubų ir pan. Švediško stalo modelio diegimą galima pradėti nuo dalinio. Tokiu atveju vaikai pripras rinktis maistą (sriubą, salotas, garnyrą), išmoks jo įsidėti ir vėliau jiems bus lengviau rinktis ir kitus patiekalus. Vėliau, tiek vaikams, tiek ugdymo įstaigos darbuotojams pripratus prie naujo vaikų maitinimo būdo, pagal galimybes diegiamas visiškas švediško stalo modelis. Sveikintina, jei iš karto yra galimybė taikyti šį modelį, t. y.
Visų pirma, siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų plitimo - per rankas, maistą, indus, padėklus, kitus bendrai liečiamus daiktus ir įrankius, turi būti sudarytos sąlygos vaikams prieš valgį nusiplauti rankas. Turi būti organizuota nuolatinė priežiūra, kad visi vaikai plautųsi rankas. Suaugusieji - valgyklos darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagogai ar ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai - turėtų paaiškinti vaikams, kiek ir ko reikėtų įsidėti į lėkštę, taip pat šalia patiekto maisto galima padėti pavyzdinę patiekalo porciją, kad vaikams būtų aišku, kiek į lėkštę reikėtų įsidėti tą dieną siūlomo patiekalo: pvz., vienas kotletas, du šaukštai grikių kruopų ir ne mažiau kaip trečdalis lėkštės vienos ar kelių rūšių daržovių.
Įprastai vaikai gali rinktis vieną iš kelių karštųjų patiekalų, o garnyro ir (ar) salotų pasirinkimas yra laisvas, t. y. Valgykloje ant stalų gali būti iš anksto sudėlioti įrankiai, servetėlės, gėrimai bei padėti puodai su sriuba, kurios, sėdėdami prie stalo, vaikai įsipila patys.
Kad vaikai įprastų savarankiškai sutvarkyti nesuvalgytą maistą, pavalgę jie patys turėtų nusinešti indus į tam skirtą vietą valgykloje, t. y. Kad kuo daugiau vaikų valgytų valgykloje, o ne norėtų įsigyti ne visuomet sveikatai palankaus maisto už įstaigos ribų, įstaiga per socialinius tinklus gali viešinti sveikatai palankią vaikų mitybą, pvz., įkeldama patrauklias tos dienos siūlomų patiekalų nuotraukas ar kt.
Kai kuriais atvejais vaikų maitinimui švediško stalo principu organizuoti galima pritaikyti esamą valgyklos įrangą, pvz., kai yra tik dalinis švediškas stalas. Reikiamą maisto temperatūrą palaikantys indai vadinami marmitais. Šildantys marmitai gali būti elektriniai vandens marmitai su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis, šildomos plokštumos su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis ir kt. Kiekvienu konkrečiu atveju vaikų maitinimą organizuojanti įstaiga pagal galimybes pasirenka reikiamą įrangą švediško stalo modeliui diegti. Jei yra galimybė, įstaiga pasirenka arba pasigamina specialią įrangą pagal užsakymą, pvz., plieninius stalus, marmitus, kurie pagaminti atsižvelgiant į vaikų, ypač mažesnių, ūgį, kad jiems būtų patogu įsidėti maisto.
Šildomose plokštumose su stiklinėmis uždangomis ir šildomomis lempomis laikomi žuvies gabalėliai, blynai ir kt.
Maisto švaistymas ir tvari mityba
Maisto švaistymas ir maisto atliekos yra didelė problema tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad kasmet vien tik ES išmetama apie 88 mln. tonų maisto - apie 20 proc. viso pagaminto maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia 143 mlrd. eurų. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų - išmetama apie 80 tūkst. tonų maisto likučių. Pagal vienam žmogui tenkantį iššvaistomo maisto kiekį mūsų šalis yra dešimta mažiausiai maisto išmetanti valstybė ES. Eurobarometro duomenimis, 2012-aisiais vienam Lietuvos gyventojui per metus teko 119 kg iššvaistyto maisto.
2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino Darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. ir vienas iš šių tikslų - perpus sumažinti vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi iki 2030 metų įgyvendinti Darnaus vystymosi tikslus. Jiems įgyvendinti skiriama daug dėmesio, šiame procese dalyvauja visos su tuo susijusios šalies valstybinės institucijos, jų darbą koordinuoja Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
Jau 2009-2010 metais Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad per įprastinius 40 savaičių mokslo metus Didžiosios Britanijos mokyklose buvo išmetama iki 80 tonų maisto; pradinėse mokyklose per dieną vaikui teko apie 72 g, o vidurinėse mokyklose - apie 42 g išmetamo maisto. Tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose didžiausią išmetamo maisto dalį sudarė vaisiai ir daržovės: pradinėse mokyklose vaisiai ir daržovės sudarė beveik pusę išmetamo maisto kiekio, o vidurinėse mokyklose - daugiau nei trečdalį.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tiek pradinėse, tiek vidurinėse mokyklose daugiausia maisto buvo išmetama mokyklų virtuvėse ir mokyklų valgyklose. Kai kurie patiekalai mažiau populiarūs nei kiti. Vaikų ugdymo įstaigos ar kiti vaikų kolektyvai taip pat raginami siekti, kad vaikų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari, t. y. Siekiant įgyvendinti mokyklose ir kituose vaikų kolektyvuose tvarios mitybos principus bei tobulinti sveikatai palankaus vaikų maitinimo organizavimą, valgykla turėtų tapti vaikams patrauklia bei malonia vieta, kurioje maistas visada yra maistingas, palankus sveikatai, saugus, skanus bei estetiškai patiektas.
- Pirmenybė teikiama maistines savybes tausojantiems patiekalų gamybos būdams.
Lapkričio 14 dieną specialiųjų klasių mokiniams buvo organizuotos integruotos gyvenimo įgūdžių ir sveikatinimo pamokos. Tikslas buvo ne tik suteikti žinių apie sveiką mitybą, bet ir padaryti mokymosi procesą smagiu ir įtraukiu. Sveikatos specialistė Aušra Misiukevičienė bei gyvenimo įgūdžių mokytoja G. Mikalonieninė supažindino mokinius su sveikos mitybos principais, papasakojo apie maisto produktų naudą organizmui, skatino mokinius domėtis sveiku gyvenimo būdu bei ugdė teigiamą požiūrį į sveiką maistą. Vaikai dalyvavo viktorinoje apie sveiką mitybą, kurioje klausimai buvo pateikti paprastai ir suprantamai , kad į juos galėtų atsakyti visi mokiniai.
Po viktorinos mokiniams buvo pasiūlyti įvairūs natūralūs skanėstai iš džiovintų vaisių, kuriuos jie patys galėjo paragauti ir įvertinti. Degustacija padėjo suprasti, kad sveikas maistas gali būti ne tik naudingas, bet ir skanus. Pamokų metu mokiniai pasidalino savo mintimis, demonstruodami gerą supratimą apie sveikos mitybos svarbą, aktyviausi buvo apdovanoti prizais. Integruota pamoka apie sveiką mitybą parodė, kad mokiniai labiau įsimena informaciją, kai mokymasis yra įdomus ir interaktyvus.
Birželio 9 dieną Rūdiškių gimnazijoje vyko įdomi ir naudinga paskaita „Sveika mityba‘‘, kurioje dalyvavo 8 klasės mokiniai. Paskaitą vedė Trakų visuomenės sveikatos biuro specialistė Indrė Budėnienė, kuri papasakojo apie sveikos mitybos pagrindus ir padėjo paneigti populiarius mitus apie maistą. Netinkama mityba gali sukelti nuovargį, dėmesio stoką, prastą nuotaiką ar net dažnesnius susirgimus. Augantis organizmas reikalauja daug energijos, todėl būtina visavertė mityba. Labai svarbu gauti visų būtinų maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų. Mokiniai sužinojo, kad per dieną reikia valgyti 4-5 kartus, o svarbiausias - pusryčiai. Jie suteikia energijos visai dienai ir padeda geriau susikaupti pamokose.
Taip pat buvo kalbama apie žalingą greito maisto ir saldžių gėrimų poveikį. Kaip svarbu gerti vandenį vietoje limonado, o užkandžiams rinktis vaisius, riešutus ar natūralų jogurtą. Praktinės veiklos metu mokiniai sužinojo, kad kokteiliai - ne tik skanūs, bet ir labai maistingi užkandžiai. Juos lengva pasigaminti, o galimybių eksperimentuoti - begalė!