Kalbant apie trintas sriubas, jos yra greitai pasisavinamos ir puikiai tinka:

• Kūdikiams bei mažiems vaikams
• Paaugliams, kurie yra ypač liekni ir judrūs
• Suaugusiems, kurie nori priaugti svorio ar vengia jį prarasti
• Intensyviai užsiimantiems ištvermės sporto šakomis
• Sunkiai sergantiems
• Po sunkesnių operacijų, kai nėra apetito, ar sunkus atsigavimas
• Po žandikaulio operacijų ar esant kitiems kramtymo ribojimams
• Patyrus apsinuodijimą ar viduriavimą pirmomis dienomis po simptomų dingimo
• Turintiems virškinamo trakto opų
• Aktyviai gydomiems chemoterapija, kai nėra apetito

Visiems kitiems verčiau rinktis kramtomus produktus.

Trintas maistas, tame tarpe ir trintos sriubos, sotumo suteikia kur kas mažiau nei kramtomos konsistencijos. Trintose sriubose išlieka mažiau skaidulų, jis greičiau susivirškina. Dėl šių priežasčių greičiau išalksime ir norėsime valgyti vėl. Jei sriubas perverdame, kai nebelieką ko kramtyti, poveikis tas pats, kaip ir trintos sriubos.

Pagalvokite, kiek turėtumėte suvalgyti moliūgų sriubos be kitų priedų, kad būtumėte sotūs bent 3 valandas? Bet paties moliūgo bijoti neverta. Neapdorotas moliūgas puikiai tinka salotoms. O jeigu norisi termiškai apdoroto, galite supjaustyti moliūgą didesniais kubeliais, pabarstyti druska, kmynais ir pašauti į orkaitę. Vos suminkštėjęs jis bus ir sveikas, ir gardus garnyras arba užkandis. Nėra blogų daržovių ar vaisių, tiesiog jų paruošimas būna netinkamas. Dėl didesnio sotumo jausmo sriubą venkite valgyti prie televizoriaus, naršydami telefone.

Pamirškite maisto trynimą ar pervirimą. Kai kyla klausimas bendrai apie sriubą - sveika tai ar ne? Klausiu jūsų - ką manote apie troškinį? Juk troškinys ir sriuba skiriasi tik vandens kiekiu. Taigi sriubos sveika ir gerai, svarbu tik pasirinkti tinkamas. Iškrovos dienai - daržovių sriuba. Tinkamai subalansuota mityba padeda išlaikyti dailesnes kūno formas, gerą fizinę bei emocinę būseną. Bet kokios raciono pertvarkos turėtų būti įgyvendinamos atsakingai, įvertinant galimą poveikį sveikatai.

Badavimas gali būti naudingas sveikatai, tačiau gali ir pakenkti. Norint išvengti rizikos, būtina žinoti, kada ir kaip šia organizmo valymo forma užsiimti. Bene idealiausias organizmo valymas - iškrovos diena su maistu, kai, gerokai sumažinus dienos kalorijų normą, valgomas tik konkretus produktas ar maisto medžiagų grupė.

Sveikų sriubų receptai

Kai sriubos su baltymais pavyzdžiui, žuvimi ar mėsa - jos valgomos kaip pagrindinis patiekalas. Tad gaminkite jas tirštas. Puikiai tiks kaip pietums, taip ir vakarienei. Jei alkis vakare didelis - gaminkite skystą, suvalgysite daug, bet kalorijų vandenyje, nėra.

Daržovių sriubos gali būti pagrindinis patiekalas, jei jos su bulvėmis, kruopomis ar ankštiniais: avinžirniais, lęšiais ar pupelėmis. Jei daržovės vandeningos ir mažai kaloringos jos gali būti ir papildomas priedas prie kitų valgymų ar šiltas užkandis vėsią dieną. Kai lauke karšta, paskutinis dalykas kurį norite padaryti - tai įjungti viryklę ir prie jos dar labiau kaitinantis. Norisi gaivaus ir lengvo maisto, ypač jei saulė palepina savo spinduliais. Tokiu metu labai puikus pasirinkimas - gaivi šalta sriuba.

Įpročius keiskite pamažu. A. Trilupaitė sveikos mitybos įpročius į gyvenimą pataria įsileisti palaipsniui - kai sveikesni patiekalai racione atsiranda natūraliai, jie čia užsilieka ilgesniam laikui. Pasak jos, drastiški pokyčiai retai atneša naudos. „Keisti mitybą nėra lengva, ypač jei savo valgiaraštį per naktį tikitės pakeisti radikaliai. Todėl geriausia į priekį judėti mažais žingsneliais. Taip nusprendusi pakeisti mitybą - beje, visai ne nuo Naujųjų, o metų viduryje - dariau ir pati. Pirmiausia, saldumynus keičiau sveikesniais, namuose gamintais gardėsiais. Į racioną taip pat įtraukiau daugiau daržovių - anksčiau jų mano meniu beveik nebuvo. Po kurio laiko pastebėjau, kad kone visus patiekalus pakeitė sveikesnės alternatyvos - tie pirmieji žingsniai tapo tvirtu pagrindu mano dabartinei gyvensenai“, - sakė maisto tinklaraštininkė.

Dažniau, bet mažiau

Nors sveikos mitybos taisyklių galima rasti šimtus, A. Trilupaitė pradedantiesiems išskiria tris: valgyti dažniau, bet mažomis porcijomis, visuomet po ranka turėti sveikų užkandžių ir meniu dėlioti taip, kad popiet jame neliktų angliavandenių. „Pusryčiams rinkitės angliavandenių turinčius produktus arba derinkite juos su baltymų gausiais patiekalais - juk energijos prireiks visai dienai. Perpiet angliavandeniai nepakenks, o vakarienei verčiau rinkitės baltymais praturtintą maistą. Sveiki užkandžiai, pavyzdžiui, riešutai, morkos ar humusas, neleis išalkti tarp valgymų. Jei jie visuomet po ranka - nekils pagundos užkąsti ko nors saldaus“,- pastebėjo Aušra.

Trintai sriubai tiks visos mėgstamos daržovės, pavyzdžiui, morkos, bulvės, žiediniai kopūstai, paprikos ar moliūgai. Drąsiai maišykite, trinkite, pagardinkite prieskoniais - eksperimentuodami atrasite ne vieną netikėtą receptą! Maisto vertė iki šiol skaičiuojama pagal JAV chemiko Wilburo Atwaterio sistemą, atrastą 19 a. pabaigoje, tačiau specialistai jau kurį laiką kalba apie tai, kad ji netiksli. Ką mums reikėtų žinoti? Pirmiausia, kad kalorijų iš to paties produkto gauname daugiau, jei valgome jį ne žalią, o termiškai apdorotą (virtą, keptą, marinuotą, troškintą, trintą, garintą ir t. t.). Ir kalbame ne apie tai, kad papildomai dedame aliejaus, sviesto, marinato ir pan. ir dėl to susidaro didesnis kalorijų kiekis. Iš termiškai apdorotos morkos gauname daugiau kalorijų nei iš žalios. Taip yra todėl, kad virškinant apdorotą morką sunaudojama mažiau energijos nei virškinant žalią. Kalorijų skaičiavimas laikomas vienu iš svorio reguliavimo būdų.

W. Atwateris apskaičiavo maistinę vertę pagal tai, kiek maiste yra angliavandenių, riebalų ir baltymų. Angliavandenius ir baltymus jis įvertino 4 kcal/gr., o riebalus - 9 kcal/gr. Atlikus bandymus su pelėmis paaiškėjo, kad tos, kurios valgė apdorotą maistą, priaugo iki 30 proc. daugiau svorio nei tos pelės, kurioms buvo duodama tokio pat maisto, bet žalio. Žmonėms, norintiems atsikratyti antsvorio, mokslininkai rekomenduoja valgyti daugiau šviežio žalio maisto arba virti jį garuose. Taip jis išsaugos daugiausia maistinių savybių ir gausite mažiau kalorijų nei iš, pavyzdžiui, kepto.

Viršsvorio prevencijai geriausia rinktis 5 valgymus per dieną, vaikams 5-6 valgymus t.y. trys pagrindiniai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) ir 2-3 užkandžiai (priešpiečiai, pavakariai, vaikams - naktipiečiai). Šių dienų populiarusis mitybos režimas - protarpinis badavimas, ar gali būti taikomas? Jei tai 12 val. nevalgymo tarpas nuo vakarienės iki pusryčių - net negalima, o būtina taikyti kiekvienam, nebent gydytojas rekomendavo kitaip, nes savavališkai su šiais komponentais galima padaryti daugiau žalos nei naudos.

Ką gerti ryte? Savo rytą rekomenduojama pradėti nuo stiklinės ar net dviejų šilto (apie 50 ºC) vandens ir tai padaryti 5-10 min. nuo atsikėlimo, kad pažadintume virškinimo sistemą. Jokių citrinų, jokių obuolių actų, nebent gydytojas rekomendavo kitaip, nes savavališkai su šiais komponentais galima padaryti daugiau žalos nei naudos.

Kokie pusryčiai vertingiausi? Pusryčiai - daugiau pilnos struktūros angliavandeniais turtingas maistas, kad organizmas gautų ne tik energijos, bet ir ilgesnį sotumą. Geriausias pasirinkimas grūdų košės, nes tai stambiamolekuliniai angliavandeniai - polisacharidai, kurie greitai atpalaiduoja energiją ir ji greitai neišeikvojama. Virškinimas prasideda burnoje, seilės pradeda ją skaldyti, ir kai patenka į kraują pradeda organizmas naudoti gautą energiją kažkur per 20 min.

Jei pusryčiams baltymais turtingas maistas, tai kas vakarienei, ar vėl nebus kad tie patys kiaušiniai, varškė, mėsa, ar žuvis? Taip viršyti ypač gyvūninės kilmės baltymų kiekį maiste labai lengva, o per daug gyvūninės kilmės baltymų mityboje siejama su šio laikmečio pagrindinėms lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos ir kita). Rekomenduojama gyvūninės kilmės baltymų per dieną gauti 1-2 kartus.

Pusryčiams - greitieji angliavandeniai? Iš ryto medžiagų apykaita greičiausia (iki 15 val.) ir geriausia ją gauti angliavandenių pavidale. Visada geriau ryte rinktis desertą, nei po pietų, tik priklauso, koks tai desertas ir koks jo kiekis. Tačiau, kasryt renkantis greitus angliavandenius, sotumas bus trumpas ir energijos greitai truks, išsiderins visa dienos mityba. Greitieji angliavandeniai nesuteikia sotumo, skatina alkį. Naktį išnaudojame glikogeno (energijos sandėlio) atsargas, geriausia jas papildyti pilnos struktūros angliavandeniais.

Jei pusryčiams renkamasi pilnos struktūros angliavandeniai, teigiama, kad jie net mažina saldumynų bei miltinių poreikį per visą dieną, o ilgainiui gali sumažėti net kavos poreikis. Ką valgyti pusryčiams? Geriausias pasirinkimas - grūdų košės (grikių, avižų, sorų, miežių, perlinių kruopų, skaldytų kruopų ir pan.). Nepervirti, kad būtų ką kramtyti. Užsimerkti vakare, ryte perplauti prieš verdant. Sotumas trunka 3-4 val. Galimas pasirinkimas - dribsniai (avižų, kviečių ir t.t.). Sotumas trunka iki 2 val.

Ką daryti, jei nenoriu pusryčių? Šiuolaikiniam žmogui, nuolat skubančiam ir neturinčiam laiko labai paparasta nevalgyti, dar lengviau persivalgyti, o valgyti reguliariai - reikia pastangų. valgo per vėlai likus mažiau nei 3 val. Todėl rekomenduoju nuo dienos prieš pradėti planuoti, ką valgysite pietums, vakarienei ir tarpiniams valgymams.

Julija paaiškina, kokių klaidų dažniausiai darome ir kaip sugadiname maistą. „Maistas būna jau ištižęs ir jame nebelieka maistinės vertės. Valgome vientisą masę. Į troškinį pridedame prieskonių ir jau nebeatskiriame, ką valgome: bulvė tai, morka ar paprika. Verta įsidėmėti, kad kiekviena daržovė turi savo gaminimo laiką. Sriuba gali būti šilta, karšta, bet daugiau al dente, kaip sako italai apie spagečius. Jei verdu sriubą, pirmiausia įdedu bulvių ar šakninių daržovių, o pabaigoje - žaliųjų žirnelių, prieskonių ir prieskoninių žolelių. Dedu, kai puodas patrauktas nuo kaitros, kad liktų aromatas ir maisto medžiagos, eteriniai aliejai. Visi produktai turi vitaminų, mineralų. Svarbu stengtis juos išsaugoti“, - tinkamai virti sriubą ar troškinį moko J.

Varškę galima valgyti sergant gastritu ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, nes ją virškinant išsiskiria gerokai mažiau skrandžio rūgšties, todėl mažiau dirginama skrandžio gleivinė. Varškė - tai svarbus baltymų šaltinis, kuris padeda gleivinės regeneracijai, skatina audinių atsistatymą bei gijimą.

Varškės nauda esant jautriam skrandžiui:

• Lengvai virškinama - varškėje esantys pieno baltymai (kazeinas) yra švelnūs ir dažniausiai nesukelia rūgštingumo padidėjimo.
• Greitas virškinimas - lengvai virškinami produktai greičiau pereina per virškinimo sistemą ir nesukelia pilnumo ar diskomforto jausmo.
• Skrandžio ir žarnyno apkrovos sumažinimas - lengvai virškinamas maistas mažina skrandžio rūgšties išsiskyrimą ir dirginimą, todėl jis tinka žmonėms, sergantiems skrandžio ar žarnyno sutrikimais.
• Greitesnis maistinių medžiagų pasisavinimas - lengvai virškinamas maistas greičiau pateikia organizmui reikalingas maistines medžiagas.
• Rūgštingumo lygis - varškė nėra rūgšti, lyginant su kitais maisto produktais, tokiais kaip citrusiniai vaisiai, pomidorai, kava ar šokoladas, kurie gali skatinti skrandžio rūgšties gamybą.

Kaip padidinti varškės apsauginį poveikį: Maišyti varškę su pienu, jogurtu ar kefyru, kad ji taptų dar lengvesnė virškinimui. Vengti rūgščių ar aštrių priedų, kurie galėtų sukelti gleivinės dirginimą. Termiškai apdoroti - garuose virta varškė arba lengvas varškės apkepas yra dar švelnesnis pasirinkimas jautriam skrandžiui.

Taip, jeigu ji vartojama teisingai paruošta. Termiškai apdorota, suplakta ar sumaišyta su skysčiais (pav., kefyru, pienu, jogurtu) varškė tampa daug lengviau virškinama ir rečiau sukelia diskomfortą. Jei vartosite ją saikingai, be dirginančių priedų - tai gali būti puikus sveikas pasirinkimas net ir jautriam skrandžiui.

Bet kokiame amžiuje būtina taisyklingai maitintis - valgyti ne rečiau nei 4 kartus per parą, nedidelėmis porcijomis. Svarbu sumažinti riebaus, kepto, rūkyto maisto kiekį. Taip pat vertėtų vengti dažiklių, stabilizatorių, tirštiklių, įvairiausių konservantų - šie cheminiai elementai daro nepataisomą žalą mūsų organizmui. Gerkite daugiau skysčių, visų pirma paprastą negazuotą mineralinį vandenį - juk 60 proc. mūsų organizmo sudaro vanduo.

Trintos salierų sriubos receptas

Produktai:

• 1,2 l daržovių sultinio
• 1 saliero šaknis
• 1 svogūnas
• 100 g graikinių riešutų
• 50 g sviesto
• 50 g kvietinių miltų
• 100 g sūrio
• Druskos ir pipirų pagal skonį

Gaminimas:

1. Supjaustykite salierą ir svogūną, susmulkinkite graikinius riešutus.
2. Apkepinkite daržoves svieste, kol suminkštės. Sumažinkite kaitrą, suberkite graikinius riešutus.
3. Palikite ataušti ir, nuolat maišydami, įpilkite daržovių sultinį. Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite ant silpnos ugnies 20 min.
4. Sutrinkite sriubą trintuvu, kol gausite vienalytę masę. Į karštą trintą sriubą suberkite sūrį.
5. Patiekite papuošę saliero lapeliais arba skrudinta duona.

Daržovių apkepas „Pietietiškas“

Šis patiekalas - vitaminų ir naudingų mikroelementų šaltinis. Tokį apkepą galima valgyti ir vakarienei, jis nepakenks, o kaip tik išeis į naudą.

Produktai:

• 2 baklažanai
• 300 g cukinijos
• 3 pomidorai
• 2 paprikos
• 200 g brokolių
• 3 česnako skiltelės
• 3 valg. šaukštai sviesto
• 1 valg. šaukštas aliejaus
• 1 lauro lapas
• Baziliko
• Malti juodieji pipirai
• Druska

Gaminimas:

1. Pomidorus nuplikykite verdančiu vandeniu ir nulupkite odelę. Baklažanus ir cukinijas supjaustykite griežinėliais.
2. Paprikas supjaustykite šiaudeliais.
3. Brokolio žiedynus perpjaukite per pusę.
4. Kepimo formą ištepkite sviestu, sudėkite sluoksniais daržoves. Įberkite druskos, pipirų, apšlakstykite aliejumi, pagardinkite kapotu česnaku, smulkiai supjaustytu baziliku, lauro lapais.
5. Valandą kepkite orkaitėje 180°С temperatūroje.

---