Geros manieros prie stalo svarbios ir profesinėje, ir socialinėje aplinkoje, todėl ne pro šalį pasimokyti pagrindų. Etiketo ir taisyklių niuansai gali skirtis priklausomai nuo regiono ir nuo vietos tradicijų, tad jei esate pakviesti vakarienės, stebėkite šeimininką ir šeimininkę, ir elkitės taip, kaip jie.

Prieš vakarienę

Jei jus pakvietė vakarienės, visada derėtų atsakyti, ar dalyvausite, net jei kvietime nenurodyta „RSVP“ (pranc. Répondez s'il vous plaît - „prašau atsakyti“). Jūsų atsakymas padės organizatoriams ar šeimininkams planuoti.

Neklauskite, ar galite atsivesti kitų žmonių, jei kvietime tai nėra nurodyta. Tačiau jei jūsų šeima buvo pakviesta į kieno nors namus vakarienės, galima paklausti, ar kviečiami ir vaikai. Jei vaikai kviečiami, prieš eidami į svečius įsitikinkite, kad jie žino, kas yra geros manieros.

Dovana

Jei vakarieniaujate draugų namuose, rekomenduojama atnešti šeimininkei ar šeimininkui dovaną. Nesitikėkite, kad jūsų dovanotas maisto produktas ar gėrimas bus patiektas ant stalo - dažniausiai vakarienės valgiaraštis būna iš anksto kruopščiai suplanuotas, ir jūsų atnešta dovana nebūtinai prie jo derės.

Pradžia

Kartais vakarienė būna formali, ir jūsų vieta nurodyta kortelėje. Jei vieta nenurodyta, paklauskite, ar yra numatyta, kas kur sėdės. Palaukite, kol pirmi atsisės šeimininkai.

Kai kuriose kultūrose prieš valgį pasimeldžiama. Net jei jūs netikite maldomis (arba konkretaus tikėjimo maldomis), rodykite pagarbą, ir pabūkite tyliai. Jei šeimininkai sako tostą, kilstelėkite taurę - susidaužti nebūtina.

Servetėlė

Atsisėdę pažvelkite į šeimininką ar šeimininkę, kad suprastumėte, kada pradėti valgyti. Kai šeimininkas ar šeimininkė išlanksto savo servetėlę, jūs taip pat turėtumėte paimti servetėlę nuo stalo ar iš lėkštės ir išsilankstę pasitiesti ant kelių.

Jei vakarienė restorane, servetėlę turėtumėte išlankstyti iš karto. Servetėlę laikykite ant kelių, kol baigsite valgyti. Jei valgio metu prireikia pakilti nuo stalo ir trumpam išeiti, servetėlę padėkite šalia lėkštės (iš kurios norite pusės). Baigę valgyti, servetėlę padėkite ant stalo, kairėje lėkštės pusėje.

Kada valgyti

Jei vakarieniaujate restorane, turėtumėte palaukti, kol maistas bus patiektas visiems jūsų kompanijos nariams, ir tik tuomet imti į rankas šakutę. Jei vakarienė privačiuose namuose, stebėkite šeimininkę ar šeimininką, ir šakutę imkite tada, kai ima jie. O jeigu vakarienė švediško stalo principu, galite pradėti tada, kai prie jūsų stalo atsisėda kitų žmonių.

Stalo įrankiai

Dažniausiai žmonės nežino, kokius įrankius kada naudoti. Paprastai nerašyta taisyklė yra tokia: pradėkite nuo įrankių, kurie yra toliausiai nuo lėkštės, ir kaskart kitam patiekalui imkite kitus, kol prieisite prie arčiausiai lėkštės esančių įrankių.

Jei matote, kad šeimininkas ar šeimininkė elgiasi kažkaip kitaip, galite sekti jo (jos) pavyzdžiu. Svarbiausia - darykite tai kuo įmanoma nepastebimiau.

Maistas

Jei per vakarienę maistas tiekiamas į stalą, patiekalus reikia perduoti ratu, prieš laikrodžio rodyklę. Niekada nieko nesiekite per stalą, bet paprašykite, kad jums paduotų tas žmogus, kuris sėdi arčiau jūsų norimo patiekalo ar pagardo. Druska ir pipirai turėtų būti perduodami kartu.

Maistą iš serviravimo lėkštės visada imkite serviravimo įrankiais, o ne savais.

Valgymas

Stalo manieros buvo sukurtos tam, kad žmonės nerytų maisto kaip gyvuliai, tad pasimokykite gerų manierų prieš eidami valgyti su kitais. Vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia turėti omenyje - prie stalo negalima atkreipti visų dėmesio į save, demonstratyviai laužant visuomenėje nustatytas normas ir taisykles.

Štai svarbiausios stalo etiketo taisyklės, kurių reikėtų laikytis:

• Prieš sėsdami prie stalo išsijunkite mobilųjį telefoną. Nemandagu kalbėtis su kažkuo telefonu ar susirašinėti, sėdint su kitais žmonėmis.
• Niekada nekalbėkite pilna burna maisto. Tai tiesiog šlykštu. Net jei kažkas jums užduoda klausimą, atsakykite tik tada, kai nurysite kąsnį.
• Visada paragaukite maistą prieš papildomai sūdydami jį savo lėkštėje ar berdami ant jo pipirų ar kitų prieskonių. Antraip galite įžeisti šeimininkus. Jei vakarieniaujate su potencialiu darbdaviu, jis tai gali traktuoti kaip jūsų savybę veikti nepatikrinus faktų.
• Nesusipjaustykite viso maisto lėkštėje į gabalėlius. Atsipjaukite vieną ar du gabalėlius, suvalgykite, ir tada pjaukite vėl.
• Niekada nepūskite maisto. Jei jis karštas, palaukite kelias minutes, kol atauš. Sriubą semkite ne į save, bet nuo savęs.
• Kai kurie patiekalai valgomi rankomis. Stebėkite šeimininką ir šeimininkę ir darykite kaip jie.
• Jei geriate iš taurės, ją laikykite už kojelės. Duonos riekę sulaužikite vieno kąsnio gabalėliais, ir sviestu tepkite po vieną gabalėlį.
• Paragaukite bent vieną ar du kąsnius visko, kas jūsų lėkštėje, nebent kažkam esate alergiški. Jei koks nors patiekalas patiko, pasakykite komplimentą šeimininkei, tačiau neišsakykite savo nuomonės, jei kas nors nepatiko.
• Įrankius naudokite valgymui, o ne gestikuliavimui. Nedėkite ant stalo alkūnių. Jei nevalgote, rankas laikykite skreite.
• Valgykite lėtai, prisiderinkite prie šeimininkų, kad baigtumėte maždaug tokiu pačiu metu, kaip ir jie. Prie stalo neriaugėkite ir neskleiskite kitų grubių garsų.
• Jei kažką išpylėte restorane, duokite ženklą padavėjui, kad prieitų ir jums padėtų. Jei kažką išbarstėte ar išpylėte privačiame vakarėlyje, surinkite patys ar sugerkite servetėle. Pasisiūlykite nunešti išvalyti profesionaliai, jei reikia.
• Baigę valgyti palikite įrankius lėkštėje arba dubenyje. Niekada nenaudokite dantų krapštuko ar tarpdančių siūlo prie stalo.
• Prie stalo galima tik brūkštelėti lūpas lūpų dažais, tačiau kitus makiažo aspektus atsišviežinkite vonioje arba tualete.

Po valgio

Baigę valgyti, perlenkite servetėlę ir padėkite kairėje lėkštės pusėje. Palaukite, kol šeimininkas ar šeimininkė duos signalą, kad valgymas baigtas, ir tik tada kilkite nuo stalo.

Nemandagu iškart pavalgius išeiti namo. Jei programoje nieko daugiau nenumatyta, vis vien reikia pabūti dar bent valandą, ir tik tada atsisveikinti su šeimininkais ir padėkoti jiems už vakarienę. Jei renginys neformalus, galite pasisiūlyti padėti susitvarkyti.

Po vakarienės

Visada nusiųskite šeimininkams padėkos laiškelį ar atviruką - popierinį ar elektroniniu paštu, ne vėliau nei po dienos ar dviejų, kreipkitės į šeimininką ar šeimininkę, padėkokite jam arba jai už puikią vakarienę ir pridėkite dar vieną trumpą teigiamą komentarą, parodantį jūsų dėkingumą ar susižavėjimą. Laiškelis turi būti trumpas, bet nuoširdus.

Švediško stalo tradicijos ir patiekalai Skandinavijos šalyse

Šį sykį nusikelkime į šaltąją ir žuvimi kvepiančią Skandinaviją. Tačiau ypatingo dėmesio verti populiarieji švediški patiekalai ir pats maisto pateikimo būdas, dar vadinamas „švedišku stalu“ (šved., smörgåsbord). Visame pasaulyje populiarųjį švedišką stalą švedai pasauliui pristatė 1939 m. Niujorke vykusioje pasaulinėje parodoje. Šiandien tai populiariausias maisto serviravimo būdas banketuose bei dideliuose priėmimuose.

Švedija

Švedijos kulinarinei kultūrai nėra būdingas rafinuotumas, kaip pvz., prancūziškajai. Tačiau šioje šalyje pavalgysite tikrai skaniai ir sočiai. Švedija - jūrinė valstybė, todėl žuvies patiekalai čia populiariausi. Švedai moka ypač gerai marinuoti bei konservuoti maistą, ypač žuvį. Beje, švedai viską valgo su švediška rugine duona.

O dabar - apie tai, ko būtina paragauti Švedijoje:

• Sūdyta lašiša arba gravlax - skandinavų pasididžiavimas. Švedai apskritai didžiuojasi savo įgūdžiais ruošti žuvį (ypač lašišą). Net keltuose ar kruiziniuose laivuose galite nusipirkti suvenyrinių sūdytos ar rūkytos lašišos gabalėlių pakuočių. Tokią lašišą švedai dažniausiai patiekia kaip užkandį su juodos duonos riekele, garstyčių padažu, pabarsto krapais arba serviruoja su karštomis virtomis bulvėmis.
• Silkė (šved. strömming) - Švedijoje antra pagal populiarumą žuvis, kuriai paruošti švedai turi galybę receptų. Užkąsdami duona, sūriu ir kiaušiniu ją valgo net pusryčiams. Drąsieji skonių ieškotojai gali paragauti Surströmming - mažiausiai pusmetį brandintos silkės, kuri dėl cheminių reakcijų (cukrus virsta rūgtšimi, dujomis ir alkoholiu) skleidžia itin nemalonų kvapą. Tokią silkę net patys švedai rekomenduoja valgyti lauke.
• Räkor - taip vadinamos Švedijoje ruoštos mažosios krevetės. Nors jos gaudomos visame pasaulyje, tačiau švedai jas moka paruošti ypatingai. Paparastai jas verda su kiauteliu ir valgo kaip užkandį. Ragaukite jas šviežiai paruoštas, o ne šaldytas.
• Nyponsoppa arba erškėtuogių sriuba, kuri gali būti valgoma pusryčiams, desertui (su pienu ar vaniliniais ledais) arba patiekiama kaip gėrimas. Ši sriuba gali būti šilta arba šalta ir gardinama migdolų gabalėliais. Švedai apskritai labai mėgsta saldžias sriubas ir verda jas dažniausiai šaltuoju laikotarpiu (pavyzdžiui, dar labai populiari yra bruknių sriuba).
• Švediškas šakotis arba spettekaka. Jis ypač populiarus pietinėje Švedijos dalyje, Skåne provincijoje ir laikomas kulinariniu paveldu.
• Švedai garsėja savo kepiniais ir saldžiaisiais patiekalais. Vienas iš tokių yra „princesių tortas“ (šved. Princesstårta). Tai tradicinis desertas, aplietas žaliai dažytais marcipanais, o ant viršaus dekoruotas rausvos spalvos rože. 1930 m. šį tortą sukūrė trijų Švedijos princesių mokytoja ir jis buvo vadinamas tiesiog „žaliuoju“. Tačiau mažosios princesės taip jį pamėgo, jog jam buvo suteiktas „princesių torto“ pavadinimas.
• Cinamono bandelių (šved. kanelbullar), susuktų spirale, galite nusipirkti visur, net degalinėse. Tačiau „teisingų“ bandelių geriau ieškoti vietinėse kepyklėlėse.
• Švedai labai daug kur naudoja uogas, ypač bruknes ir braškes. Bruknių džemas ir pagardai čia labai populiarūs, o braškės dėl ypatingo klimato (ilgų šviesių dienų ir vėsių naktų) uogas padaro itin saldžias. Jei Švedijoje būsite braškių sezono metu, turite jų paragauti.

Suomija

Kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, Suomijoje neapsieinama be žuvies ir ypač be sūdytos ar rūkytos lašišos bei mėsos. Suomiai valgo daug grybų, uogų ir vietinių daržovių. Šiandien jų tradicinę daržovę ropę po truputį išstumia bulvės. Suomija istoriškai palaikydavo ryšius su Rusija, tad ir maisto kultūra turi panašumų. Pavyzdžiui, čia geriamas kisielius, tepami buterbrodai, o žiemą - kepami blynai. Patys suomiai apie blynus juokauja, kad jie lyg mažos saulytės šiek tiek sušildo šaltas ir tamsias žiemos dienas. Suomijos ir Švedijos virtuvės labai panašios: juose ruošiama lašiša gravlax, kai kurie troškiniai.

Suomijos virtuvėje - daug ilgai troškinamų patiekalų (ypač mėsos), taip pat čia vyrauja paprastumas ir labai vertinama produktų kokybė.

• Tamperė garsėja juodomis kraujinėmis dešromis. Suomiška dešra šiek tiek salstelėjusi, todėl derinama su bruknių pagardais. Tai Vokietijos maisto kultūros įtaka.
• Elniena, pagrindinė suomių mėsa, mums - egzotika, o ten - kasdienybė. Labai mažą kiekį šios mėsos suomiai eksportuoja, nes didžiąją dalį suvartoja šalies viduje.
• Nakkisoppa - tradicinė suomių sriuba, gaminama iš luptų virtų bulvių, morkų, svogūnų, dešrelių ir sultinio. Bulves suomių maisto kultūroje sutiksite visur - virtos, keptos, skrudintos, trintos ir kitaip paruoštos jos papildo mėsos, žuvies ir kitus patiekalus.
• Juokaujama, jog suomių sušiai turėtų prilygti japoniškiems, nes čia ištisus metus žvejojama (labai populiari žiemos žvejyba), tad baltos mėsos žuvys, silkė ir lašiša čia vertinamos ir nuolat valgomos.
• Kalbant apie sriubas, būtinai reikia paminėti ir paragauti lašišos sriubos lohikeitto. Suomiai apskritai jas labai mėgsta ir turi specialių, tik sriubų restoranų meniu. Be minėtos lašišos reikia paragauti žuvienės, česnakinės ar pupų sriubos.
• Vietinių daržovių asortimentas ribotas. Todėl čia populiariausios gūžinės ir šakniavaisinės daržovės (burokai, kopūstai, ropės). Dėl to suomiai labai daug gamina patiekalų iš kopūstų. Kaalikääryleet arba kopūstų suktinukai, įdaryti jautiena ir svogūnais, valgomi su bruknių pagardu, o Kaalilaatikko yra vietinis kopūstų troškinys (gardinamas taip pat bruknių džemu). Kalėdų laikotarpiu valgomos burokėlių salotos.
• Suomijoje labai populiarios javų kultūros, todėl čia košės ir duona užima garbingą vietą. Verta atkreipti dėmesį į bruknių košę Vispipuuro - tai ryškiai rožinės spalvos bruknių ir manų kruopų košė. Košės valgomos paprastai pusryčiams, o žiemos švenčių laikotarpiu jos dar gardinamos cinamonu.
• Suomiai labai mėgsta miško uogas - mėlynes ir bruknes. Desertui dažniausiai kepa pyragus su šių uogų įdaru, taip pat populiarus obuolių pyragas, o Kalėdų laikotarpiu - imbieriniai ir „tetos Hanos“ sviestiniai sausainėliai. Sako, kad kartą jų paragavęs, negali sustoti.

Norvegija

Norvegijoje populiariausia aviena ir žuvies patiekalai.

• Svečiuojantis Norvegijoje būtina paragauti kuriuo nors būdu (vienu iš daugelio) paruoštos avienos: fenalår - sūdytos, prieskoniais marinuotos ir vytintos avienos kojos, fårikål - ilgai ir lėtai virtos avienos su kopūstais ir negrūstais pipirais (patiekalas populiariausias rudenį), o gurmanams rekomenduojamas smalahove - sūdyta ir kartais dar rūkyta avies galva (populiariausias patiekalas Norvegijos vakarinėje dalyje; čia jis valgomas rudenį ir per Kalėdas). Pinnekjøtt - sūdyti ir dažnai dar beržo dūmuose parūkomi avienos šonkauliai, patiekiami su dešrelėmis, trintomis bulvėmis bei ropėmis.
• Natūralu, jog kitas šios jūrinės valstybės kulinarinis „koziris“ yra žuvis. Norvegai turi labai daug būdų ją paruošti. Daugelis pasaulinio lygio virtuvės šefų vertina tik norvegišką lašišą (sūdytą, rūkytą).
• Įdomi patirtis - paragauti Norvegijoje populiarios džiovintos menkės tørrfisk, tradiciškai gaminamos Lofoteno salose. Kitas ekstremalus „žuviškas“ atradimas - rakfisk - tai sūdyta ir 6-12 mėn. fermentuota žuvis (dažniausiai upėtakis), kuri valgoma neapdorota.
• Norvegai labai didžiuojasi savo vandenyse gaudoma arktine menke (norvegiškai dar vadinama skrei - „keliautojas“), kuri per 12 val. nuo pagavimo supakuojama ir eksportuojama į visas pasaulio šalis.
• Mėsos mėgėjus norvegai vaišina tradiciniais jautienos kukulaičiais kjøttkaker, patiektais su padažu, pupelėmis ir virtomis bulvėmis. Šis patiekalas norvegų valgomas kone kasdien.
• Brunost („rudas sūris“) gaminamas panašiai kaip Vokietijoje iš karamelizuoto karvės pieno. Ploni jo griežinėliai valgomi su skrudintos, traškios duonos riekelėmis. Šis sūris naudojamas ir padažų gamyboje. Ypač jis tinka su kadagio uogomis. Šis derinys padažams suteikia stebuklingą skonį. Neapsirikite, Norvegijos parduotuvėse galite rasti ir geitost (minėtas rudasis sūris, pusiau sumaišytas su ožkų pienu) ir ekte geitost (sūris, pagamintas tik iš ožkų pieno). Rinkitės pagal savo skonį.
• Multekrem - tradicinis norvegų desertas, pagamintas iš su cukrumi plaktos grietinėlės ir laukinių tekšių (aviečių atmaina). Per Kalėdas tai būna pagrindinis desertas.
• Aquavit yra nacionalinis šalies gėrimas. Tai bulvių distiliatas, aromatizuotas įvairiomis prieskoninėmis žolėmis: kmynais, anyžiumi, krapais, pankoliu ar kalendra. Vaišinamasi juo dažniausiai per Kalėdas.

Islandija

Islandijos klimatas ir žemė nėra dosnūs. Tad pirmieji Islandijos gyventojai turėjo būti itin išradingi, kad prasimaitintų iš akmeninės žemės ir jūros. Šiandien išvystyta šalies infrastruktūra ir globalizacija leidžia atsivežti įvairių produktų iš kitur. O Islandijos virtuvė asimiliavosi su žemynine Europa. Tačiau šalis turi kelis tradicinius patiekalus, kurių neparagausi niekur kitur.

• Plokkfiskur - tradicinis Islandijos žuvies patiekalas („sutrinta žuvis“) gaminamas iš žuvies likučių. Virta menkė ar otas suskaidomi šakute ir sumaišomi su virtomis bulvėmis, svogūnų padažu, sviestu, miltais ir pienu. Visa tai dar pagardinama prieskoniais, baltuoju padažu ir kepama su sūriu. Kiekvienas tradicinio maisto restoranas siūlo šį patiekalą.
• Hákarl - ypatingas islandų patiekalas, skirtas stiprių nervų gurmanams. Tai specialiu būdu brandinta ryklio mėsa. Stiprus amoniako dvokas yra kur kas bjauresnis nei pats skonis, todėl paragauti šio delikateso ryžtasi ne kiekvienas. O jei visgi pamėgina, tai valgo mažais gabalėliais, greit nuryja ir būtinai užgeria stipresniu gėrimu.
• Islandai daugiausiai gamina iš avienos, tačiau valgo ir arklieną bei elnieną. Kur kas egzotiškiau paragauti banginio ar pufino (vietinis jūrinis paukštis) mėsos. Restoranai siūlo skirtingai paruoštos, sūdytos ar grilyje keptos šios išskirtinės mėsos.
• Dešrainiai nėra Islandijos kulinarijos paveldas, tačiau čia jie labai populiarūs. Gaminami iš avienos, gardinami garstyčiomis, pomidorų padažu, keptais svogūnais ir įvairiais majonezo padažais.
• Hangikjöt - rūkyta aviena. Visą vasarą avys ganosi laisvos, o be skurdžios žolės ir krūmokšnių ėda augančias prieskonines žoles. Dėl to jų mėsa „marinuojasi“ dar besiganant laukuose. Rūkytą avieną islandai patiekia su bulvėmis, bešamelio padažu, burokėliais ir žirneliais. Labai skani ir avienos sriuba, kurios sultinys verdamas kelias valandas (verda avienos kaulus su daržovėmis). Patys islandai sako, jog šią sriubą skaniausia valgyti kitą dieną.
• Skry - neriebus pieno produktas, kurio rasite kiekviename prekybos centre bei daugelyje vietinių restoranų. Tai sūris, tačiau jo konsistencija ir skonis labiau primena jogurtą ir jis valgomas pagardintas vaisiais arba naudojamas kitų desertų gamyboje.

---