Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai domisi skirtingų šalių virtuvių įkvėptais ingredientais, kurie dažnai atsiduria ir kasdieniame pirkinių krepšelyje. „Lietuviai tampa išrankesni maistui ir domisi kitų šalių virtuvėmis bei jų receptais, skonių deriniais, valgymo kultūra. Pirkėjų dėmesio sulaukia įvairiausi produktai - nuo prancūziškų sūrių, azijietiškų makaronų ar įvairiausių padažų iki skandinaviškos silkės ar įvairiausių šiai virtuvei būdingų prieskonių: gvazdikėlių, cinamono, kardamono“, - teigia V.Budrienė.
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad trys pagrindinės skandinaviškos virtuvės yra norvegų, danų ir švedų. Bendras skandinavų virtuves siejantis bruožas - paprastumas, šioms virtuvės būdingas komfortiškas maistas, dar kitaip vadinamas „comfort food“.
Skandinavų virtuvėje vyrauja tiek gėlavandenių, tiek jūrinės žuvies patiekalai. Visgi, skandinavai ne tik puikūs žvejai, bet ir medžiotojai, todėl jų virtuvėje puikuojasi tokių laukinių gyvūnų, kaip elnias ar briedis, mėsa. „Viena iš labai atpažįstamų skandinaviško maisto ypatybių - skirtingi įvairiausių produktų gaminimo būdai: konservavimas, džiovinimas, rūkymas, sūdymas ir marinavimas, kurie leidžia maistui išsilaikyti pakankamai ilgą laiko tarpą.
Dar gilioje senovėje šiuos gaminimo būdus naudodavo vikingai, kad įvairiausių produktų turėtų žiemos laikotarpiu. Na, o tradicija marinuoti ar džiovinti maisto produktus išliko iki šiol“, - kalba ekspertė.
Nors daugumoje Europos šalių pietūs yra laikomi pagrindiniu dienos valgymu, Skandinavijos šalyse daugiausiai dėmesio skiriama vakarienei. „Paprastai skandinavai dieną pradeda nuo dribsnių su pienu arba duonos su įvairiausiais priedais: sūriu, rūkyta mėsa, retkarčiais šio krašto gyventojai leidžia sau pasimėgauti ir įvairiausiais saldžiais kepiniais.
Pietums dažniausiai valgomi sumuštiniai, vadinami, „smorgasbords“. Jie gaminami tiek su mėsa, silke, dešrelėmis, rūkyta lašiša ir įvairiausiomis daržovėmis, o vakarienė skandinavų šeimose dažniausiai būna labai paprasta - ją sudaro karšta mėsa, daržovės ir virtos bulvės. Vakarienės metu prie stalo susirenka ir kartu valgo visa šeima“, - teigia ekspertė.
V. Juodkazienė sako, kad švedų virtuvė neįsivaizduojama be mėsos kukulių, kurie dažniausiai yra patiekiami su bulvių koše, marinuotomis daržovėmis bei spanguolių padažu. Dar vienas tradicinis Šiaurės šalių patiekalas - bulviniai blynai. Įdomu dar ir tai, kad Lietuvoje šis patiekalas valgomas su grietine, o skandinavai prie bulvinių blynų derina spanguolių uogienę.
Švediškų bulvinių blynų receptas
Ingredientai:
- 650 g bulvių
- 100 g miltų
- 1 kiaušinis
- 150 ml pieno
- 1 a. š. druskos
- 50 g sviesto
- 3 v. š. saulėgrąžų aliejaus
- 2 šakelių šviežių petražolių
- 100 g skrudintos šoninės
- 100 spanguolių uogienės
Gaminimo eiga:
- Bulves nuskuskite ir sutarkuokite burokine tarka.
- Tarkius užpilkite šaltu vandeniu, kad apsemtų, gerai išmaišykite ir nusunkite per marlę ar švarų medžiaginį rankšluostį.
- Į didelį dubenį įmuškite kiaušinį, supilkite pieną, suberkite miltus ir viską išplakite plakimo šluotele iki vientisos masės.
- Į tešlą įmaišykite gerai nusausintas tarkuotas bulves, tuomet įberkite druskos, šaukštą smulkintų petražolių ir dar kartą viską išmaišykite mediniu šaukštu.
- Didelėje keptuvėje įkaitinkite aliejų, ištirpinkite sviestą ir, kai keptuvė bus pakankamai įkaitusi, iš paruoštos tešlos formuokite norimo dydžio bulvinius blynus.
- Kepkite juos po 3-4 minutes iš kiekvienos pusės, kol jie švelniai paruduos ir taps traškūs.
- Iškepusius blynus perkelkite ant popierinio rankšluosčio, kad šis sugertų riebalų perteklių.
- Blynus apibarstykite smulkintomis šviežiomis petražolėmis ir patiekite su skrudinta šonine bei spanguolių uogiene.
Patarimai:
- Patiekite su skrudinta šonine ir spanguolių uogiene.
- Apibarstykite smulkintomis šviežiomis petražolėmis.