Sūris nepatenka į tą maisto kategoriją, kurios reiktų nevartoti. Specialistė pastebi, kad neretai sūris vartojamas labai paprastu būdu - su juo gaminami sumuštiniai.
„Sumuštiniai nėra blogas maistas, jeigu pagaminti su juoda duona ir labai mažai sviesto. Bet sumuštiniams tinka pačios paprasčiausios, pigiausios sūrių rūšys. Geras sūris ant sumuštinio nededamas. Jis valgomas vienas, su vaisiais arba su kitu maistu, kuris geriausiai atskleis, sustiprins sūrio skonio savybes“, - komentuoja ji.
Kitas būdas sukompromituoti sūrį, anot D. Pipiraitės, - dažnai valgyti picas ir makaronų patiekalus. Šiuo atveju taip pat problema nėra pati pica ar makaronai - bėda ta, kad juos valgant keletą kartų per savaitę, riebalų ir kilokalorijų suvartojama tikrai daug, atkreipia dėmesį dietologė.
„Sūris turi daug sočiųjų riebalų, cholesterolio ir druskos. Tai pagrindiniai sūrio ingredientai, dėl kurių turėtume jaudintis ir sūrio privengti. Bent jau taip manyta iki šiol, - dėsto D. Pipiraitė.
- Sotieji riebalai, druska - šios medžiagos kenkia sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, didina kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tačiau paradoksalu: sūryje tikrai daug riebalų, druskos, o tyrimai rodo, kad saikingas sūrio vartojimas sveikatai yra naudingas.“
Pastaruoju metu aiškėja, kad ne viskas, ką galime perskaityti gaminio etiketėje, yra svarbu, aiškina specialistė. Labai dažnai svarbiausi dalykai (tiek blogi, tiek geri) tiesiog nebūna nurodyti. Mokslas kasdien eina į priekį, ir kasdien atsiranda naujienų.
„Mokslininkai mano, kad sūryje yra kitų, žymiai svarbesnių medžiagų, negu sotieji riebalai ir druska. Ir būtent tos kitos medžiagos nusveria sūrio naudą sveikatai. Kokios tos medžiagos?
Sūryje yra gerųjų bakterijų, kurios gali būti naudingos mūsų žarnų mikrobiotai ir teigiamai veikti mūsų medžiagų apykaitą. Sūryje daug baltymų, kalcio. Baltymai būtini ląstelių struktūroms. Viename sūrio gabalėlyje, sveriančiame maždaug 30 g, yra net 1/5 žmogui per parą reikalingo kalcio kiekio. Dar vienas labai svarbus dalykas - kad sūryje, viename iš nedaugelio produktų, natūraliai yra vitamino D. Taip pat yra vitamino B12, reikalingo kraujodarai ir nervų sistemos veiklai“, - vardija D. Pipiraitė.
Didžiausią susidomėjimą kelianti sūrio sudėtinė dalis, kuri nėra nurodyta etiketėje, kaip aiškina pašnekovė, yra palmitoleino rūgštis. Tai tam tikra labai vertinga riebalų rūšis, kurios gausu riebiuose pieno produktuose.
„Galima sakyti, kad ji neutralizuoja sočiųjų riebalų žalą organizmui, turi į insuliną panašų poveikį (mažina gliukozės kiekį kraujyje) ir veikia prieuždegimiškai. Dėl šių savybių sūrio riebalai neturi tokio neigiamo poveikio, kaip, pavyzdžiui, riebi mėsa. Kol kas dar ne viskas žinoma apie šį vertingąjį sūrio riebalą, bet manoma, kad ateityje tyrimų atsiras daugiau.
Jau dabar gyvūnų tyrimai rodo, kad palmitoeleatas padeda apsisaugoti nuo širdies ligų ir mažina uždegimą. Todėl saikingą gero sūrio kiekį (apie 30-50 g), pagaminto be nitratų, konservantų ar kitų maisto priedų, galime drąsiai valgyti kasdien“, - paaiškina D. Pipiraitė.
Maisto Priedai Sūriuose: Ką Reikia Žinoti
Vertinant sūriuose naudojamus maisto priedus svarbiausia atkreipti dėmesį į nitritus - natrio, kalio druskas, akcentuoja dietologė Daiva Pipiraitė. „Iš jų skrandyje formuojasi kancerogenai - N-nitrozo junginiai. Šios medžiagos gali sukelti vėžį. Didžiausius jų kiekius gauname iš mėsos gaminių.
Dėl tos priežasties Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja perdirbtų mėsos gaminių vartoti kuo mažiau. Tokio sūrio, kuriame panaudoti šie maisto priedai, reiktų vengti“, - įspėja specialistė. Kaip matysite mūsų sudarytoje fermentinių sūrių sudėties tyrimo lentelėje, atsitiktinai parinktuose gaminiuose tokių sveikatai pavojingų priedų taip pat pastebėjome. Kaip visada, juos išskyrėme raudona spalva.
Anot D. Pipiraitės, kiti mūsų išskirti ingredientai sveikatai nepavojingi. „Nereiktų jaudintis dėl tokių priedų, kaip dažiklis beta karotenas, kietiklis kalcio bei kalio chloridas. Žinoma, sergant alergija, tam tikromis virškinimo ligomis, maisto priedų anato ir lizocimo, galinčių sukelti alergijas, reiktų vengti. Tačiau yra daugybė sūrių, kuriuose šių ir kitų maisto priedų visai nėra“, - aiškina gydytoja-dietologė.
Siūlome patyrinėti mūsų sudarytą lentelę ir patiems įsitikinti, kad tos pačios rūšies produktai pastebimai skiriasi savo sudėtimi. Pasitarę su mitybos specialiste doc. dr. Sandrija Čapkauskiene išskyrėme štai tokius ingredientus, kuriuos įvertinome atitinkamais balais:
- -0,5 balo - kietiklis kalcio chloridas, kalio chloridas, E509. Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga, didinanti vaisių ir daržovių vertę, surišanti metalų jonus. Pašalinis efektas nėra žinomas. Nepavojingas.
- -0,5 - dažiklis E160. Natūralus, tačiau šiandien daugiausia dirbtinai gaminamas dažiklis. Manoma, kad nepavojingas.
- -0,5 - dažiklis beta karotenas, E160a.
- -1 - dažiklis anatas, E160b. Anatas gali sukelti alergijas ir egzemą. Ne visada žinoma, kuris mišinio komponentas gali būti pašalinio poveikio priežastimi. Šiandieniniais duomenimis, nepavojingas. dažiklis.
- -2 - konservantas lizocimas, E1105. VENGTINAS - konservantas suardo bakterijų sienelių ląsteles. Lizocimas yra baltymas, o visi baltymai gali sukelti alergines reakcijas.
- -5 - konservantas natrio nitritas, E250. PAVOJINGAS. Tai konservavimui naudojama dirbtinė druska, suteikianti mėsai raudoną spalvą. Nitratai skyla į nitritus, kurie jungdamiesi su aminais sudaro stiprias kancerogenines medžiagas. Tokie pokyčiai vyksta kepant mėsą. TAI VIENAS IŠ PRIEDŲ, KURIO NETURĖTŲ BŪTI MAISTE, KURĮ VALGO VAIKAI. Nitritai, patekę į kraują, gali pakeisti raudonuosius kūnelius, nešiojančius deguonį. Dėl šio sutrikdymo pablogėja savijauta, galimi kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas. Vaikai labiau linkę į tokį negalavimą. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį sirgti galvos skausmais ir migrena
- -5 - konservantas E251. VENGTINAS - kaitinimo metu arba patekę į skrandį virsti į nitritus (E250).
- -5 - konservantas kalio nitritas, E252. VENGTINAS - kaitinimo metu arba patekę į skrandį virsti į nitritus (E250).
Šį kartą lentelę papildėme ir dar viena grafa - produktų kainomis. Vidutines sūrių kilogramo kainas nurodė Pricer.lt.
Gamintojų Vertinimas
Mūsų atliktą sūrių sudėties tyrimą kaip visuomet paprašėme pakomentuoti ir pačių gamintojų. AB „Vilkyškių pieninė“ rinkodaros skyriaus vadovė Elena Šilovaitė patikino, kad nors etiketėse pateikta informacija byloja viena, iš tiesų jų sūrių sudėtis geresnė, mat jie naudoja senas pakuotes.
„Mūsų sūriuose nėra naudojamas E251. Mes esame pagerinę sūrių sudėtį, tai liečia tiek „Vilkyškių“, tiek „Olandų“, tiek Tilžės“ sūrį. Tiesiog pakuotės ženklinime kol kas tie konservantai figūruoja, o realiai sūryje jų nėra. Nusprendėme naudoti turimas pakuotes su senu ženklinimu, kuriame paminėtas šis konservantas, motyvuodami tokį sprendimą noru neišmesti pakuočių, kurių skaičius plataus vartojimo prekių segmente tokiais atvejais yra, deja, didelis. Kai tik išnaudosime tokias pakuotes, pakeisime naujomis su pakoreguotu ženklinimu“, - teigė E. Šilovaitė.
UAB „Lukšių pieninė“ vyr. technologės gamybai, kokybei ir žaliavai Jūratės Dobrovolskienės teigimu, abu į mūsų akiratį patekę įmonės sūriai pagal sudedamąsias dalis yra identiški, skiriasi tik sūrių riebumas ir druskos kiekis. Jos nuomone, tiriant fermentinių sūrių sudėtį nereikėjo išskirti kietiklio kalcio chlorido.
„To tikrai nereikėtų vertinti, šis produktas yra natūralus, o jo naudojimas fermentiniame sūryje atlieka technologinę funkciją. Manau, jį deda visos įmonės, tik pagal ženklinimo reikalavimus, jei dedamas priedas atlieka tik technologinę funkciją ir galutiniame produkte jo nelieka, tai ženklinti nereikia, - teigė ji ir pakomentavo kitus mūsų išskirtus priedus: - Kalcio chloridas - fermentiniam traukinimui ne visuomet naudojamas pienas, kuriame yra pakankamai kalcio.
Sūrių ir varškės gamybai skirtą pieną pasterizuojant, dalis piene esančių kalcio druskų iš tirpios būsenos pereina į netirpią. Tada sūrių gamybai skirto pieno fermentinio traukinimo procesas lėtėja, o gauta sutrauka yra mažiau patvari ir glebi. Todėl pieno sudėtis yra koreguojama kalcio kiekį didinant kalcio chloridu. Bevandenio kalcio chlorido dedama nuo 10 iki 40 g/100 kg pieno.“
Pakomentavo J. Dobrovolskienė ir kaip blogiausią mūsų išskirtą priedą - natrio nitratą, kuriam skyrėme -5 balus. „Dėl konservanto natrio nitrato, arba kitaip E 251, naudojimo galiu pasiteisinti tik tiek, kad sūriai yra padengiami specialiu vaško ir parafinino lydinio sluoksniu, kuris saugo sūrį nuo pažeidimų. Konservantą natrio nitratą sūryje naudojame kaip konservantą, kad išlaikytume produktą kokybišką visą galiojimo laiką.
Produktą galėtume išlaikyti kokybišką, jei pakuotume į vakuumo pakuotes, tačiau mūsų sūris „Liliputas“ yra rankų darbo, riebus, puskietis sūris, dar ir šiandien gaminamas pagal autentišką 1928 metų technologiją.“ Anot technologės, dėl tradicinio sūrių gamybos būdo išauga ir gaminių kaina - sūriai gaminami beveik vien rankiniu būdu.
Ji pasakoja, kad per visą gamybos procesą kiekviena sūrio galvutė paimama į rankas daugiau kaip 50 kartų, sūris nokinamas mažose galvose, veikiant vidinei mikroflorai ir iš išorės pelėsiniam grybui, augančiam natūraliai sūrinės rūsiuose, įgauna specifinį skonį ir kvapą.
Prekės ženklo „Saulės pienas“ ir „Farm Milk“ sūriams atstovaujančios „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė tikina, kad prieš įvesdami prekę į asortimentą užtikrina, jog gaminys būtų tinkamai paženklintas.
„Kartu su gamintoju ar tiekėju dalijamės atsakomybe tiekimo grandinėje. Įvairius kokybinius ir saugos parametrus, kuriuos, priklausomai nuo produkto, privalo atitikti bet kokie gaminiai, numato ES ir mūsų šalyje galiojantys teisės aktai. Kalbant apie minėtų gaminių sudėtį, įvardinti ingredientai ir jų kiekiai produktuose yra leidžiami, sveikatai nekenksmingi ir nepavojingi“, - atsakė E. Dapkienė.
Sūriams, paženklintiems prekės ženklais „Cento“ ir „Iki“, atstovaujančio prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė taip pat tikina, kad jų gamyboje yra naudojami tik leistini maisto priedai, kurių normos yra reglamentuotos ES lygiu ir patvirtintos atsakingų institucijų.
„Iki“ sūryje naudojamas E509 priedas atlieka kietiklio funkciją. Būtent šios medžiagos padeda išlaikyti ir suteikti brandintiems sūriams stangrumą ar trapumą. Dažiklis 160a yra priskiriamas natūraliems dažikliams ir suteikia sūriui spalvą. Ši medžiaga yra naudojama sviesto, margarino, majonezo gamyboje ir natūraliai randama morkose bei kituose geltonuose vaisiuose ir daržovėse“, - pakomentavo B. Čaikauskaitė.
Atsiųstame UAB „Rokiškio pieno“ laiške gavome atsakymą, kad bendrovės technologai komentarų nepateiks, o kitų gamintojų atsakymų nesulaukėme.
Lietuviškas Varškės Sūris: Išskirtinis Produktas
Teko pusryčiauti kuriame nors iš Vokietijos viešbučių? O gal Italijos ar Prancūzijos? Juose būna įvairiausių fermentinių sūrių bei jogurto, bet varškės - niekada. Juo labiau - varškės sūrio. Tai - išskirtinis lietuviškas produktas, kurio niekur kitur neįmanoma paragauti.
Dar 2014 metais lietuviškas varškės sūris buvo įrašytas į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
Šis registras yra prestižinis, nes į jį pretenduojančių produktų kokybė, gamybos tradicijos bei technologijos yra išnarstomos po siūlelį. Prireikia net penkerių metų ir šūsnies įrodymų, kol gaminiai nusipelno vietos šiame sąraše. Tad ant pakuočių atsiradęs SGN ženklas vartotojui siunčia signalą, kad tai, ką jis paėmė į rankas, yra ypatingas, išskirtinis ir kokybiškas gaminys. Svarbu ir tai, kad jis gaminamas tik tam tikroje geografinėje vietovėje, daugiau - niekur kitur.
„Man tai svarbu. Jei ant maisto produktų pakuotės matau saugomos geografinės nuorodos ženklą, juos ir perku. Nors jie šiek tiek brangesni už įprastinius, netenka nusivilti kokybe. Varškės sūrius namuose valgome dažnai. Tai - įprotis, kurį atsinešiau iš vaikystės. Juos slėgdavo mano mama, tai daryti esu išmokusi ir aš pati.
Tik tiek, kad dabar kaime karvių niekas nebelaiko, - nėra šviežio naminio pieno, nėra ir galimybių sūriui pasigaminti. Užtat yra galimybė jų tokių nusipirkti“, - sakė vilnietė Audronė.
Saugomos Geografinės Nuorodos Ženklas: Prestižas ir Nauda
Pirmieji ant varškės sūrių pakuočių SGN ženklą įspaudė bendrovės „Pieno žvaigždės“ meistrai. Netrukus, 2014-aisiais, SGN ženklas atsirado ir ant įmonės „Rivona“, „Vilkyškių grupės“, Kelmės pieninės, „Žemaitijos pieno“, „Rokiškio pieno gamybai“ priklausančios Ukmergės pieninės slegiamų sūrių. 2016-aisiais veiklą pradėjusi Žagarės pieninė taip pat ėmėsi jų gamybos. Taip ženklinami ir Lukšių pieninės varškės sūriai.
Pasak Vilkyškių pieninės vadovo Gintaro Bertašiaus, įmonė yra sutelkusi dėmesį į fermentinių sūrių gamybą, tad lietuviško varškės sūrio suslegiama labai nedaug.
„Jo gamyba visų mūsų produktų krepšyje yra menka. Saugomos geografinės nuorodos ženklo suteikiamos didesnės pridėtinės vertės ar naudos neįmanoma pajusti. Tiesiog mums tai - prestižo reikalas“, - sakė G.Bertašius.
Savo ruožtu „Pieno žvaigždžių“ filialo „Kauno pieno“ vyriausioji technologė Edita Stasytienė pasakojo, kad kai Europos Komisija tvirtino lietuviškam varškės sūriui SGN apsaugą, paraiškos teikimo procesu rūpinosi įmonės specialistai.
„Varškės sūriai seniai ženklinami populiariausiu mūsų prekės ženklu - „Dvaro“. Tai tarsi tradicinių lietuviškų gaminių vizitinė kortelė. Tuomet, kai buvo patvirtinta lietuviško varškės sūrio geografinės nuorodos apsauga, nedelsdami „Dvaro“ sūrių pakuotes papildėme ir SGN ženklu. Vartotojui tai suteikia garantiją, kad jie perka tikrai skanų, pagal lietuviškas tradicijas ir receptūrą pagamintą aukščiausios kokybės gaminį“, - sakė E.Stasytienė.
Garantuoto Tradicinio Gaminio Ženklas
Šiuo metu Lietuvoje garantuoto tradicinio gaminio (GTG) ženklą turi dviejų rūšių gaminiai. Tai Audronės ir Kazio Žilių ekologiniame ūkyje kemšamas lietuviškas skilandis. Tokio pat pavadinimo skilandžius gamina ir bendrovės „Grimeda“ bei „Biovela“.
Pieno produktų kategorijoje GTG ženklinimą turi tik įmonės „Žemaitijos pienas“ sukamas žemaitiškas kastinis. Pastaroji nuoroda liudija, kad produkto gamyba ir sudėtis atitinka senąsias žemaičių išsaugotas tradicijas.
Šiuo metu SGN ženklui gauti registruojami trys gaminiai - kietasis sūris „Džiugas“, „Kaimiškas Jovarų alus“ ir Nijolės Šakočienės šakotis. Toks ženklas skiriamas tik tiems produktams, kurie konkrečiame regione gaminami ne mažiau kaip 100 metų.
Pasak bendrovės „Žemaitijos pienas“ vadybininkės Astos Gaubienės, kietojo sūrio „Džiugas“ registracija artėja prie finišo - ženklas jam bus suteiktas gegužę.
„Iki šio pripažinimo ėjome penkerius metus. Reikėjo surinkti ir pateikti Europos registrui gausybę dokumentų - ir įmonės istorijos, ir jos steigimo dokumentų, ir įrodyti, kaip regione buvo puoselėjamos bei karta iš kartos perduodamos šio sūrio gamybos tradicijos. Ir mes esame ketvirta technologų karta, kuri kuria kietąjį sūrį“, - kalbėjo A.Gaubienė.
Šiuo metu išskirtinių produktų ženklinimą Europoje turi itališki sūriai, pavyzdžiui, asjago bei mocarelos, Prancūzijoje gaminamas rokforas, graikiška feta. 2016 metais ženklas suteiktas vokiškam kietajam sūriui „Allgauer Sennalpkase“.
„Lietuvoje SGN nominaciją iš kietojo sūrio gamintojų turėsime vieninteliai. Unikalumo suteikia vietovė - Žemaitijos regionas ir jame ganomos karvės. Mat sūris gaminamas iš pieno, melžiamo ganiavos laiku - nuo gegužės iki spalio.
Būtent toks pienas lemia geriausius ilgo brandinimo sūrių juslinius ir mikrobiologinius rodiklius. Gamyboje naudojamos tik keturios sudėtinės dalys - pienas, druska, raugas ir negyvūninės kilmės fermentas. Tai natūralus, unikalios receptūros produktas“, - paaiškino A.Gaubienė.
Sūrio „Džiugas“ gamyba vykdoma apibrėžtoje teritorijoje - Telšių miesto seniūnijoje, kuriame yra piliakalnis, vadinamas Džiugo kalnu. Visa tai sietina su geografine vietove.
Saugoma Geografinė Nuoroda: Kokybės Įrodymas ir Pridėtinė Vertė
Pasak A.Gaubienės, ne bet koks produktas gali gauti SGN ženklą, nes atitiktis reikalavimams Europoje yra kruopščiai tikrinama.
„Saugoma geografinė nuoroda yra dar vienas kokybės įrodymas. Eksporto rinkose tai ypač vertinama. Žmonės žino, kad perka išskirtinį gaminį. Tokių pieno produktų pasaulyje nėra daug. Tai ir yra pridėtinė vertė.
Atkuriant sūrį kartu dirbo trijų tautų technologai, gamybos technologiją esame patentavę. Niekas daugiau pasaulyje negali tokio sūrio pagaminti - būtent iš tokių ingredientų ir pagal tokią receptūrą“, - užsiminė pašnekovė.
Saugomos Nuorodos: Intelektinės Nuosavybės Apsauga
Pasak Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausiojo specialisto Rolando Valatkevičius, yra registruoti septyni lietuviški produktai, kurie turi kurią nors iš trijų europinių saugomų nuorodų, - „Saugoma kilmės vieta“, „Saugoma geografinė nuoroda“ ir „Garantuotas tradicinis gaminys“.
„Toks ženklinimas didina vartotojų susidomėjimą produktu, nes jis suteikia ir kokybės garantiją, ir parodo, kad gaminys yra susijęs su tam tikru regionu. Taip, kaip italai turi savo Parmos kumpį ar mocarelos sūrį, taip lietuviai turi Seinų-Lazdijų krašto medų, lietuvišką varškės sūrį, „Liliputo“ sūrį, Daujėnų duoną, lietuvišką skilandį, žemaitišką kastinį ir „Stakliškių midų“.
Tokių produktų gamyba glaudžiai susijusi su geografine vietove. Jų žaliavai turi įtakos dirvožemis, klimato sąlygos, kiti veiksniai. Pavyzdžiui, „Liliputas“ gaminamas tik Lukšių pieninėje, Jurbarko rajono Belvėderio kaime, nes tik tos įmonės rūsiuose auga speciali pelėsio rūšis, reikalinga gamybai“, - aiškino R.Valatkevičius.
Svarbu ir tai, kad su vietove susijusios nuorodos saugo gaminių intelektinę nuosavybę. „Joks kitas gamintojas negali panašiai pavadinti produktų. Ši apsauga galioja visoje ES bei trečiosiose šalyse, su kuriomis sudarytos sutartys“, - užsiminė specialistas.
Nors paraiškų svarstymo ir registravimo procedūros Europos Komisijoje yra ilgos, gamintojams visa tai nekainuoja.
Į ES saugomų nuorodų registrą šiemet iki lapkričio 1 d. įrašyta 19 produktų. Iš viso registre yra daugiau kaip 1400 produktų, iš kurių 7 lietuviški. Dar 3 lietuviški produktai laukia patvirtinimo.
Į ES saugomų nuorodų registrą šiemet per 10 mėnesių įrašyti 12 šalių gaminiai. Po tris įregistravo Italija ir Prancūzija, po du Jungtinė Karalystė ir Lenkija, kitos šalys po vieną. Iš viso įregistruoti trys garantuoti tradiciniai gaminiai (GTG produktai, kurių gamybos, perdirbimo metodai ar sudėtis atitinka tokio maisto gaminimo tradicijas), trys saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN) gaminiai ir 13 saugomos geografinės nuorodos (SGN) produktų (turinčių ryšį su konkrečia geografine vietove).
Didžiausią aktyvumą teikiant paraiškas dėl saugomų nuorodų pripažinimo šiemet demonstravo Italija - 20 paraiškų, Prancūzija - 14, Vengrija - 11, Ispanija- 6, Kroatija - 5. Iš viso pateikta 81 paraiška. Dar 15 paraiškų atliekama paskelbimo procedūra.
ES saugomų nuorodų registre iš viso yra 1438 produktai. Pagal jų skaičių pirmauja Italija - 298, Prancūzija - 248, Ispanija - 196, Portugalija - 139, Graikija - 106, Vokietija - 90. Nė vieno produkto nėra įregistravusios tik Malta ir Estija.
Iš Šiaurės šalių daugiausia saugomų produktų yra įregistravusi Jungtinė Karalystė - 71, Suomija - 10, Švedija - 8, Danija, Lietuva ir Airija - po 7, Latvija - 6, Norvegija - 2, Islandija nėra įregistravusi. Lietuvos kaimynė Lenkija įregistravusi 41 gaminį.
Pirmas lietuviškas gaminys - Lietuviškas skilandis (GTG) - į ES saugomų nuorodų registrą įrašytas 2010 m.