Jeigu jums niekada nėra tekę girdėti apie „apsvaigusią mėsą“ (angl. high meat), jums labai pasisekė. Tai kvaila nauja mitybos tendencija, kurią išpopuliarino internautai.
„Apsvaigusia“ mėsa yra vadinama bet kokia mėsa, kuri buvo palikta pūti. Dauguma žmonių sugedusius mėsos produktus nedelsdami išmeta, tačiau kai kuriems atrodo, kad tai - nuostabus patiekalas. Taip, tai tiesa - yra žmonių, valgančių supuvusią mėsą.
Tačiau kai kurie žmonės mano, kad maisto gaminimas yra pervertintas, ir nori mieliau užkandžiauti kokia nors žalia, kartais supuvusia mėsa. Kai sakome supuvusi, tai nėra „palikta per naktį ir sugedusi“.
Čia kalbama apie mėnesius ar net metus pūdytą mėsą, kuri pasidengia bakterijomis ir net pakeičia savo spalvą. Ji yra vadinama „apsvaigusia mėsa“, nes yra žmonių, tikinančių, kad jos valgymas sukelia euforijos jausmą.
Priežastis, dėl kurios tokia mėsa vadinama „high meat“, yra dėl neva patiriamos euforijos jausmo, atsirandančio valgant tokią mėsą - sunku pasakyti, ar tai yra dėl nežinomo mechanizmo, ar tik dėl dehidratacijos ir kliedesių po visų skrandžio sutrikimų. Kai kurie net gi teigia, kad supuvusi mėsa jiems yra skanesnė.
Jos skonis dažnai yra apibūdinamas kaip primenantis sūrį ir kiek rūgštesnis nei įprastas kepsnys. Kiti ją valgo, nes ji, esą, pagerina jų savijautą.
Tačiau ar tai nepavojinga? Na, tai grynai priklauso nuo to, kaip paliekama mėsa. Žalios mėsos valgymas nėra naujas ir būtinai pavojingas dalykas.
Žalios jautienos tartaru žmonės skanauja jau kelis šimtmečius, be to, mėsa dažnai yra paliekama išdžiūti, pavyzdžiui, gaminant įvairius vytintos mėsos produktus.
Islandija turi net Grenlandijos ryklio, vadinamo „Hákarl“, delikatesą, kuris fermentuojamas ištisus mėnesius, kartais tiesiog paliekamas žemėje. Tačiau tarp fermentuotos ir supuvusios mėsos yra didelis skirtumas.
Fermentacija yra kontroliuojamas procesas, kurio metu specialios aplinkos sąlygos yra išnaudojamos naudingiems mikroorganizmams auginti. Mėsai pūvant, ji sugęsta, ir joje pradeda augti pavojingi mikrobai.
Kol vieni valgo „high meat“, kuri yra tiesiog fermentuota, kiti valgo visiškai supuvusį maistą. Vartojant supuvusią mėsą yra suvalgoma daugybė kenksmingų ir net mirtinas infekcijas galinčių sukelti bakterijų, tokių kaip auksinis stafilokokas, salmonelė ir daugybė kitų.
Nenuostabu, kad daug tokios mėsos vartojantys vartotojai praneša apie kai kuriuos rimtus skrandžio sutrikimus, apibūdinamus kaip „sprogstamuosius“. Dėl ūmaus apsinuodijimo maistu, kai kurie žmonės net kelias dienas gali praleisti ligoninėje, kankinami skausmo, pykinimo ir vėmimo.
Nors gyvūnai, pavyzdžiui, šunys ir katės, gali ėsti beveik viską, kas primena mėsą, žmonės - ne. Mūsų skrandžio rūgštys nėra pakankamai stiprios, kad galėtų sunaikinti bjaurias bakterijas, tykančias tokiuose produktuose kaip mėsa ir kiaušiniai.
Ir nors kai kurie suvalgę supuvusios mėsos jausis puikiai, kitiems toks nuotykis gali baigtis daug liūdniau. Taigi jeigu turite atsisakyti klasikinės orkaitės ir užkandžiauti mėnesių senumo mėsa, bent jau sužinokite, kaip ją reikia fermentuoti, kad išvengtumėte rimtų sveikatos sutrikimų.
Kaip atpažinti sugedusią mėsą?
Pasikeitęs mėsos kvapas yra vienas iš sugedusios mėsos simptomų, tačiau tai - ne vienintelis ženklas, parodantis, kad jos geriau nebevalgyti. Dviejų rūšių bakterijosJeigu mėsa dvokia neįprastai aitriai, ją išmesdami pasielgsite teisingai. Tačiau netgi jeigu jos kvapas yra įprastas, mėsa gali būti jau nebetinkama vartoti.
Kai kurių rūšių mėsa jūsų nesusargdins net ir kiek pagedusi, jeigu tik bus tinkamai termiškai apdorota. Bet vargu, ar verta ją valgyti, net ir žinant, kad tokia mėsa nepadarys didelės žalos sveikatai.
Mėsa yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams veistis ir netinkamai vartojama ji gali pakenkti sveikatai. Kaip interneto puslapiui „Mother Earth News“ teigė JAV žemės ūkio departamento atstovė Marianne Gravely, mėsą paveikia dviejų rūšių bakterijos: patogeninės, dėl kurių apsinuodijame maistu, ir gedimą lemiančios bakterijos, kurios veisiasi net ir žemoje temperatūroje. Jos gadina mėsą, lemia nemalonų jos kvapą, sudėtį ir skonį.
Jeigu jūsų mėsą užkrėtė pastarosios bakterijos, jūsų nosis greičiausiai jus perspės prie jos nesiliesti. Tačiau M.Gravely įspėjo, kad patogeninės bakterijos gali sparčiai veistis nuo +5 iki +60 C laipsnių temperatūroje ir jūsų juslės jų sukeltos žalos nepajus.
Kiek laiko galima vartoti?
Jeigu nerimaujate, ar mėsa nesukels pavojaus jūsų sveikatai, neužtenka vien ją pauostyti prieš valgant. Svarbu žinoti, kad mėsą reikia ir teisingai laikyti bei ruošti.
Ar mėsa nesugedusi, vis pirma galima spręsti pagal tai, kiek laiko ji praleido šaldytuve. Žemesnė nei +5 Celcijaus laipsnių temperatūra tik sulėtina bakterijų dauginimąsi, bet visiškai to nesustabdo. Kiek laiko visiškai atitirpdytą žalią mėsą galima valgyti, JAV Sveikatos departamentas rekomenduoja spręsti, atsižvelgiant į jos rūšį.
Termiškai neapdorotą mėsą, tokią kaip faršas, paukštiena ar jūros gėrybės, galima vartoti 1-2 dienas. O žali kepsniai, didkepsniai, žlėgtainiai, šonkauliukai, išpjovos, gali būti laikomi šaldytuve 3-5 dienas. Termiškai apdorota mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės bus tinkamos vartoti 3-4 dienas.
Bet kokią mėsą bus saugu vartoti beveik neribotą laiką ir kone metus ji nepraras skoninių savybių, jei bus laikoma užšaldyta. Mažiau tikėtina, kad E.coli bakterijomis bus užkrėsta šviežiai pas mėsininką sumalta mėsa, arba ta, kurią susimalėte patys namuose iš turėto gabalo, nei ta kurią įsigijote maisto prekių parduotuvėje, supakuotą vakuuminėje pakuotėje, nes toks faršas neretai būna pagamintas iš skirtingų gyvūnų skerdienos.
Svarbu tinkamai paruošti
Net jeigu ir mėsa laikoma teisingai, prieš valgant ją vis tiek būtina teisingai paruošti. Tik taip išvengsite apsinuodijimo maistu. Netinkamai paruoštoje mėsoje greitai dauginasi bakterijos, todėl ją valgyti tampa nesaugu.
Prieš ruošdami mėsą ir po to nusiplaukite rankas. Niekada mėsos nelaikykite kambario temperatūroje - geriau pasinaudokite šaldytuvu, kad išvengtumėte pavojingos zonos, kurioje bakterijos greitai dauginasi. Jeigu mėsą laikėte tinkamomis sąlygomis, ją kepkite tik gerai įkaitinę kepimo indą, kad vidinė temperatūra būtų ne žemesnė, kaip +70 C laipsnių. Tik taip išnaikinsite visas kenksmingus mikrobus.
Ką parodo spalva?
Jeigu mėsa, kurią ruošiatės valgyti, laikyta netinkamai arba per ilgai, pažiūrėkite, ar ji vis dar tinkamos spalvos. Spalvos pokyčiai gali signalizuoti, kad ji sugedo, tačiau nublukimas ar patamsėjimas dar nereiškia, kad ji pavojinga. Žalios dėmės reiškia, kad mėsos valgyti nebegalima. Gleivės ant paviršiaus ar tąsi oda yra gendančios mėsos ženklai.
Jeigu ant mėsos pastebėjote šiuos nerimą keliančius ženklus, tai gali reikšti, kad mėsoje daug gedimo bakterijų, todėl tinkamiausias mėsos vartojimo laikas jau praėjo.
Rekomenduojamas žalios mėsos vartojimo laikas šaldytuve
| Mėsos rūšis | Laikymo trukmė (dienomis) |
|---|---|
| Faršas, paukštiena, jūros gėrybės | 1-2 |
| Žali kepsniai, didkepsniai, žlėgtainiai, šonkauliukai, išpjovos | 3-5 |
| Termiškai apdorota mėsa, paukštiena ir jūros gėrybės | 3-4 |