Kai kalbame apie didžiausią pasaulio žuvį, dažniausiai į galvą ateina bangininis ryklys. Tačiau, norint išsamiai atsakyti į šį klausimą, būtina atsižvelgti į įvairius aspektus, tokius kaip svoris, ilgis, gyvenamoji aplinka (gėlas ar sūrus vanduo) ir netgi skirtingų rūšių palyginimas.
Bangininis Ryklys: Tikrasis Milžinas
Bangininis ryklys (Rhincodon typus) neabejotinai yra didžiausia žuvis pasaulyje. Tai filtruojantis ryklys, kuris minta planktonu ir smulkiais vėžiagyviais, todėl visiškai nepavojingas žmonėms. Šie švelnūs milžinai gali užaugti iki įspūdingo dydžio - net iki 18 metrų ilgio ir sverti iki 40 tonų ar daugiau. Nors internete minimi skaičiai apie 65 pėdas (apie 20 metrų) ir 47 000 svarų (apie 21 toną), patikimiausi šaltiniai dažniausiai nurodo šiek tiek mažesnius, bet vis tiek įspūdingus, skaičius.
Kur Gyvena Bangininiai Rykliai?
Bangininiai rykliai gyvena tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio vandenynuose. Juos galima rasti įvairiose vietose, įskaitant:
- Australijos vakarinę pakrantę (Ningaloo rifas)
- Belizo pakrantę
- Filipinų vandenis
- Meksikos įlanką
- Indijos vandenyną (pvz., Maldyvai, Seišeliai)
Šios vietos yra žinomos dėl didelės planktono koncentracijos, kuri pritraukia bangininius ryklius. Dėl klimato kaitos ir vandenyno šilimo, bangininių ryklių migracijos keliai ir buveinės gali keistis, todėl stebėti jų populiacijas ir elgesį yra labai svarbu.
Mėnulžuvė: Sunkiausia Kaulinė Žuvis
Nors bangininis ryklys yra didžiausia žuvis pagal ilgį, mėnulžuvė (Mola mola) pretenduoja į sunkiausios kaulinės žuvies titulą. Tai sunkiausia pasaulio kaulinė žuvis, todėl vandenyje plaukioja lėtai. Šios keistos išvaizdos žuvys gali sverti daugiau nei 1000 kilogramų, o didžiausi individai - net daugiau nei 2000 kilogramų. Neseniai Azorų salose rasta mėnulžuvė svėrė net 2744 kilogramus, patvirtindama šios rūšies įspūdingą svorį. Jų ilgis siekia iki 3 metrų. Ši žuvis stebina ne tik įspūdinga veido išraiška, bet ir keista elgsena.
Išvaizda ir Elgsena
Žiūrint iš šono gyvis atrodo panašus į diską. Mėnulžuvės kūno skersmuo svyruoja nuo vieno iki keturių metrų, o svoris gali siekti net toną.
Mityba
Naujausias tyrimas atskleidė, kad mėnulžuvės minta į medūzas panašiais vandens gyviais.
Termoreguliacija
Nors jų pavadinimas kilo nuo žodžio „Mėnulis“, tačiau beveik pusę dienos šie gyvūnai praleidžia vandenyno paviršiuje besimėgaudami saulės spinduliais. Tyrėjų komanda, vadovaujama Izumi Nakamura iš Tokijo universiteto, prijungė prie mėnulžuvių termometrus, kad galėtų stebėti, kaip kinta jų kūno temperatūra, panėrus į gilius vandenis. Paaiškėjo, kad saulės vonios padeda šioms žuvims reguliuoti kūno temperatūrą ir taip pailgina jų maitinimosi laiką. Mokslininkai nustebo, kaip greitai didėja jų kūno temperatūra, plaukiojant vandens paviršiumi.
Kur Gyvena Mėnulžuvės?
Mėnulžuvės gyvena šiltuose ir vidutinio klimato pasaulio vandenynuose. Jos dažnai aptinkamos Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynuose. Mėnulžuvės minta medūzomis, dumbliais ir smulkiais vėžiagyviais.
Kitos Pretendentės į Didžiausios Titulą
Nors bangininis ryklys ir mėnulžuvė yra neabejotini lyderiai, verta paminėti ir kitas dideles žuvis:
- Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias): Nors didysis baltasis ryklys nėra toks didelis kaip bangininis, jis yra vienas didžiausių plėšriųjų ryklių. Dideli individai gali užaugti iki 6 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 2 tonas.
- Beluga (Huso huso): Tai didelė eršketinių žuvų rūšis, gyvenanti Kaspijos ir Juodojoje jūrose. Belugos gali užaugti iki 7 metrų ilgio ir sverti iki 2 tonų. Šios žuvys migruoja į upes neršti.
- Gėlavandenis durtagalvis (Himantura polylepis): Tai didžiausia gėlavandenė žuvis, kuri užauga iki 5 m ilgio ir sveria iki 600 kg. Gyvena Pietryčių Azijos upėse.
Gėlavandenės Žuvys: Atskiras Pasaulis
Nors didžiausios žuvys dažniausiai gyvena sūriame vandenyje, gėlavandenėse ekosistemose taip pat galima rasti įspūdingų dydžių žuvų. Be jau minėto gėlavandenio durtagalvio, verta paminėti:
- Arapaima (Arapaima gigas): Ši Pietų Amerikos žuvis gali užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 200 kilogramų.
- Šamas (Silurus glanis): Europoje gyvenantis šamas gali užaugti iki 2,5 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 100 kilogramų.
- Kinijos irklanosis (Psephurus gladius): Anksčiau gyvenęs Jangdzės upėje, Kinijos irklanosis buvo viena didžiausių gėlavandenių žuvų, galėjusi užaugti iki 7 metrų ilgio. Deja, manoma, kad ši rūšis jau išnyko.
Didžiausios žuvys pagal rūšį
| Žuvies rūšis | Svoris | Ilgis | Gyvenamoji aplinka |
|---|---|---|---|
| Bangininis ryklys (Rhincodon typus) | Iki 40 tonų | Iki 18 metrų | Tropiniai ir subtropiniai vandenynai |
| Mėnulžuvė (Mola mola) | Iki 2744 kilogramų | Iki 3 metrų | Šilti ir vidutinio klimato vandenynai |
| Didysis baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) | Iki 2 tonų | Iki 6 metrų | Vandenynai |
| Beluga (Huso huso) | Iki 2 tonų | Iki 7 metrų | Kaspijos ir Juodoji jūros |
| Gėlavandenis durtagalvis (Himantura polylepis) | Iki 600 kg | Iki 5 metrų | Pietryčių Azijos upės |
| Arapaima (Arapaima gigas) | Daugiau nei 200 kg | Iki 3 metrų | Pietų Amerikos upės |
| Šamas (Silurus glanis) | Daugiau nei 100 kg | Iki 2.5 metrų | Europos upės |