Histaminas - tai natūraliai organizme esanti biologiškai aktyvi medžiaga, atliekanti svarbias funkcijas.

Jis dalyvauja imuniniuose atsakuose, skatina skrandžio rūgšties gamybą ir veikia kaip neuromediatorius smegenyse.

Histaminas organizme gali padidėti ne tik dėl vidinių procesų, bet ir dėl maisto, nes kai kurie produktai natūraliai turi daug histamino, o kiti skatina jo išsiskyrimą organizme.

Paprastai histaminas yra skaidomas specialių fermentų, tačiau jei šis procesas sutrinka, organizmas nebesugeba jo tinkamai pašalinti, ir atsiranda histamino netoleravimo simptomai.

Nors ši būklė dažnai painiojama su alergija, ji nėra imuninė reakcija, tačiau jos simptomai gali būti labai panašūs į alergines reakcijas.

Kaip veikia histaminas?

Įsivaizduokite histaminą kaip organizmo kurjerį, kuris perduoda signalus tarp skirtingų sistemų.

Jis laikomas specialiose baltųjų kraujo kūnelių (pvz., putliųjų ląstelių ir bazofilų) granulėse ir išsiskiria reaguojant į įvairius dirgiklius.

Tačiau histaminas nėra vien tik pavojaus signalas - jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį virškinimo sistemoje, skatindamas skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o smegenyse - reguliuodamas budrumą ir reakcijas į aplinką, taip pat atsakingas ir už imunines reakcijas.

Problemos prasideda tada, kai histamino organizme tampa per daug arba kai jo skaidymo procesai neveikia tinkamai.

Kaip ir visose organizmo sistemose, svarbiausia yra balansas - jei histamino kiekis reguliuojamas tinkamai, jis atlieka savo funkcijas be jokių problemų.

Šis subalansuotas veikimo mechanizmas paaiškina, kodėl histaminas gali būti tiek draugas, tiek priešas.

Jei organizmas jį toleruoja gerai, histaminas padeda palaikyti daugelį svarbių funkcijų, tačiau jei jo per daug arba fermentai nesugeba jo tinkamai suskaidyti, organizmas pradeda reaguoti ne taip, kaip turėtų.

Tokiu atveju žmogus gali patirti įvairius negalavimus, kuriuos dažnai sunku atskirti nuo kitų sveikatos problemų.

Kad histaminas nesikauptų organizme, jį turi suskaidyti specialūs fermentai.

Jei šių fermentų veikla sutrikusi - dėl genetinių priežasčių, ligų ar išorinių veiksnių - organizmas per greitai prisipildo histamino, o už jo „išvalymą“ atsakingi fermentai tiesiog nespėja su juo susidoroti.

Kai DAO ar HNMT veikla yra nepakankama, histaminas pradeda kauptis ir gali sukelti daugybę nemalonių simptomų - nuo virškinimo problemų iki odos reakcijų ar net neurologinių sutrikimų.

Tačiau kodėl taip nutinka? Priežastys gali būti įvairios - nuo genetikos iki gyvenimo būdo.

Kodėl histamino kiekis gali padidėti?

Histamino netoleravimas yra būklė, kai organizmas nesugeba pakankamai greitai suskaidyti histamino, gaunamo su maistu ar susidarančio vidiniuose procesuose.

• Genetika: kai kuriems žmonėms DAO ar HNMT fermentų veikla yra natūraliai sumažėjusi dėl genetiškai paveldėtų variacijų. Kitaip tariant, jie gimė su „lėtesne valymo sistema“, dėl kurios jų organizmas neefektyviai susidoroja su histaminu.
• Žarnyno problemos: žarnynas yra pirmoji gynybos linija nuo histamino pertekliaus. DAO fermentas yra gaminamas būtent ten, tačiau jei žarnyno gleivinė yra pažeista, DAO gamyba mažėja, o histaminas be apribojimų patenka į kraujotaką.
• Nesubalansuota žarnyno mikrobiota: žarnyno bakterijos gali būti tiek mūsų sąjungininkės, tiek priešės. Kai kurios bakterijų rūšys natūraliai gamina histaminą, o jei jų populiacija išauga (pavyzdžiui, dėl plonojoje žarnoje esančių bakterijų pertekliaus), histamino kiekis organizme gali padidėti.
• Kai kurie vaistai gali slopinti histamino skaidymą: kai kurie plačiai vartojami vaistai gali trukdyti DAO fermento veiklai arba skatinti histamino išsiskyrimą organizme.
• Maistas yra vienas pagrindinių histamino šaltinių. Kai kurie produktai natūraliai turi didelį histamino kiekį, kiti gali skatinti jo išsiskyrimą organizme.
• Stresas ir hormoniniai pokyčiai: stresas gali sukelti sistemines organizmo reakcijas, įskaitant putliųjų ląstelių aktyvaciją, kurios išskiria histaminą. Be to, hormoniniai svyravimai (pvz., menstruacijų ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu) taip pat gali turėti įtakos histamino apykaitai. Pavyzdžiui, estrogenas gali skatinti histamino išsiskyrimą ir slopinti DAO veiklą, todėl kai kurioms moterims prieš menstruacijas gali paaštrėti histamino netoleravimo simptomai.

Viena iš priežasčių, kodėl histamino vartojimo sukeliamų nepageidaujamų reakcijų negalima aiškiai apibrėžti ir apibūdinti, kaip ir kitų ligų atveju, yra jų nevienalytiškumas.

Dėl to, kad histaminas patenka į kraujotaką ir histamino receptoriai žmogaus organizme yra visur, tipiškas klinikinis vaizdas negali būti tiksliai apibrėžtas.

Nepageidaujamos apraiškos, susijusios su histamino vartojimu, paprastai yra sudėtingos ir gali paveikti įvairias organų sistemas.

• Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: žemas kraujospūdis (vėliau gali pasireikšti priešreguliacinė hipertenzija, pvz.
• Neurologiniai simptomai: galvos skausmai, galvos svaigimas, migrena, nuovargis, nerimas, nemiga.

Histamino netoleravimo tyrimai

Histamino netoleravimą nustatyti gali būti sudėtinga, nes nėra vieno patikimo tyrimo.

Nepaisant didelės pažangos suprantant histamino netoleravimą, šios ligos diagnostika tebėra iššūkis.

Norint diagnozuoti histamino netoleravimą, pirmiausia būtina atmesti kitas galimas priežastis, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Tam gydytojai dažnai rekomenduoja atlikti odos dūrio testus arba specifinių IgE kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar žmogus neturi alergijos maistui.

Taip pat gali būti tiriamas triptazės kiekis kraujyje, kad būtų galima atmesti retą, bet galimą sisteminę mastocitozę - ligą, kai organizmas gamina per daug histamino.

Jeigu atlikus šiuos tyrimus nėra nustatoma jokia kita priežastis, o žmogus patiria bent kelis būdingus histamino netoleravimo simptomus, diagnozė gali būti patvirtinama taikant mažai histamino turinčią mitybą.

Tokiu atveju laikantis rekomenduotos mitybos reikėtų fiksuoti, ką valgote, ir atidžiai stebėti savo organizmo reakcijas.

Jei simptomai sumažėja ar visiškai išnyksta, o vėl sugrąžinus histamino turinčius produktus jie atsinaujina, tai gali būti aiškus požymis, kad organizmas netoleruoja histamino pertekliaus.

Kitas būdas - histamino 50 odos dūrio testas, kurio metu stebima, kaip greitai organizmas neutralizuoja histaminą, atliekant dūrio testą.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad šie tyrimai ne visada tiksliai atskleidžia histamino netoleravimo priežastis.

DAO fermento veiklos sutrikimai gali būti skirtingos kilmės: jie gali būti įgimti, atsirasti dėl lėtinių ligų arba būti sukelti tam tikrų vaistų.

Jei histamino skaidymo problemos yra genetinės kilmės, DAO aktyvumas sumažėja visame organizme.

Jeigu trukdžiai kyla dėl vaistų, jų poveikis gali būti plačiai pasiskirstęs organizme, priklausomai nuo to, kokiu būdu medikamentai veikia DAO fermentą.

Tuo tarpu jei DAO aktyvumas mažėja dėl žarnyno ligų, fermento veikla gali būti sutrikusi tik žarnyne, o kraujyje DAO lygis gali išlikti normalus.

Vienas iš dažniausiai atliekamų, bet vis dar diskusijas keliantis tyrimų - DAO fermento aktyvumo serume analizė, kurią konsultacijos metu galime paskirti ir atlikti „ImunoTera“ klinikoje.

Šis testas matuoja, kiek histamino suyra kraujo mėginyje per tam tikrą laiką, naudojant specialius laboratorinius metodus, tokius kaip fermentinis imunosorbentinis tyrimas (ELISA) arba radioimuninis tyrimas.

Kai kurie tyrimai rodo, kad šis testas gali padėti atskirti žmones, kuriems pasireiškia histamino netoleravimo simptomai, tačiau ne visais atvejais šis ryšys yra aiškiai patvirtinamas.

Šis metodas nėra visiškai patikimas, nes kai kuriems pacientams, nors ir nustatomas sumažėjęs DAO aktyvumas, histamino netoleravimo simptomai nepasireiškia ir atvirkščiai - nustatant normalų DAO fermento aktyvumą gali pasireikšti simptomai.

Histamino 50 odos dūrio testas, yra dar vienas metodas, kuris gali padėti diagnozuoti histamino metabolizmo sutrikimus ir gali būti atliekamas gydytojo alergologo kabinete „ImunoTera“ klinikoje.

Taikant šį metodą, atlikus odos dūrį su histaminu, rezultatai vertinami po 50 minučių (priešingai nei įprastinių testų metu, po 15-20 minučių), nors pūkšlės dydis nesiskiria tarp histamino netoleruojančių ir kontrolinių grupių, odos reakcijos praėjimo laikotarpis pailgėja.

Nors tiek DAO aktyvumo tyrimas, tiek histamino 50 odos dūrio testas gali padėti nustatyti histamino netoleravimo priežastį, jie nėra tinkami diagnozuoti DAO trūkumą, atsiradusį dėl žarnyno ligų.

Daugiau informacijos galėtų suteikti kiti, šiuo metu dar mažai naudojami diagnostikos metodai, tokie kaip žarnyno biopsija, histamino provokacijos testas ar histamino metabolitų analizė šlapime.

Dėl šių priežasčių histamino netoleravimo diagnozė dažniausiai nustatoma ne pagal vieną konkretų tyrimą, o įvertinus visą simptomų kompleksą, mitybos pokyčius ir kitus diagnostinius duomenis.

Mažą histamino kiekį turinčių produktų mityba

Įtariant histamino netoleravimo sukeliamus simptomus, galima pabandyti taikyti mažą histamino kiekį turinčių produktų mitybą.

Svarbu suprasti, kad tikslas nėra visiškai pašalinti histaminą iš mitybos, nes tai būtų itin sudėtinga ir galėtų sukelti maistinių medžiagų trūkumą.

• Dauguma šviežių daržovių (pvz.
• Dauguma šviežių vaisių (pvz.

Išlaikykite subalansuotą mitybą - nepamirškite įtraukti visų maistinių medžiagų, kad išlaikytumėte gerą sveikatą.

Termiškai neapdorotą jautieną, kuri įgavo nemalonų kvapą ir pasidarė gliti bei lipni, geriausia išmesti.

---