Norvegija, garsėjanti savo įspūdingais fjordais ir šaltomis, bet turtingomis vandenyno gelmėmis, yra tikras rojus žuvims. Ši šalis, įsikūrusi Skandinavijos pusiasalyje, pasižymi ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir didele biologine įvairove, ypač kalbant apie žuvis. Norvegijos vandenyse galima rasti daugybę skirtingų žuvų rūšių, nuo gerai žinomų, tokių kaip menkės ir lašišos, iki retesnių ir mažiau ištirtų rūšių, kurios slepiasi giliau po vandeniu. Šiame straipsnyje panagrinėsime populiariausias ir įdomiausias Norvegijos žuvis, aptarsime jų ypatybes, buveines ir įdomius faktus, siekiant išsamiai atskleisti Norvegijos žuvų pasaulį.

Pagrindinės Norvegijos Žuvų Rūšys

Norvegijos vandenyse plaukioja įvairiausių žuvų, tačiau kai kurios iš jų yra ypač svarbios tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu. Štai keletas pagrindinių žuvų rūšių, kurias galima rasti Norvegijos fjorduose ir gretimuose vandenyse:

Menkė (Gadus morhua)

Menkė yra viena iš labiausiai atpažįstamų ir dažniausiai sugaunamų žuvų Norvegijos vandenyse. Tai yra svarbi žuvis Norvegijos žvejybos pramonėje ir tradicinėje virtuvėje. Menkės pasižymi baltu, liesu mėsa, kuri yra labai vertinama dėl savo skonio ir universalumo. Ją galima ruošti įvairiais būdais - kepti, virti, troškinti, sūdyti ar džiovinti. Vienas iš tradicinių norvegiškų patiekalų, gaminamas iš menkės, yra bacalao - troškinys su pomidorais, bulvėmis ir alyvuogėmis.

Menkės yra plačiai paplitusios Šiaurės Atlanto vandenyne, įskaitant Norvegijos jūrą ir Barenco jūrą. Jos gyvena įvairiame gylyje, nuo pakrantės zonų iki gilių vandenyno gelmių. Menkės yra plėšrios žuvys, kurios maitinasi kitomis smulkesnėmis žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais. Jų mityba priklauso nuo amžiaus ir buveinės.

Lašiša (Salmo salar)

Lašiša yra dar viena labai svarbi žuvis Norvegijos ekonomikai ir kultūrai. Norvegija yra viena didžiausių lašišų augintojų pasaulyje. Lašiša yra vertinama dėl savo skanios, riebios mėsos, kuri yra turtinga omega-3 riebalų rūgštimis. Ją galima ruošti įvairiais būdais - kepti, rūkyti, marinuoti ar valgyti žalią (pvz., suši). Norvegijoje lašiša dažnai patiekiama su bulvėmis, daržovėmis ir grietinės padažu.

Lašišos gyvena tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje. Jos gimsta upėse, o vėliau migruoja į jūrą, kur auga ir bręsta. Subrendusios lašišos grįžta atgal į savo gimtąsias upes neršti. Ši migracija yra įspūdingas gamtos reiškinys, kuris pritraukia daugybę turistų į Norvegiją.

Silkė (Clupea harengus)

Silkė yra maža, riebi žuvis, kuri yra labai svarbi Norvegijos žvejybos pramonėje. Silkės yra sugaunamos dideliais kiekiais ir yra naudojamos įvairiems tikslams - maistui, žuvų miltų gamybai ir gyvūnų pašarams. Silkės yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis ir vitaminais.

Norvegijoje silkės dažnai marinuojamos, sūdomos arba rūkomos. Jos yra populiarus užkandis ir dažnai patiekiamos su duona ir bulvėmis. Silkės taip pat yra svarbi sudedamoji dalis tradiciniuose norvegiškuose patiekaluose, tokiuose kaip surströmming - fermentuota silkė.

Skumbrė (Scomber scombrus)

Skumbrė yra dar viena riebi žuvis, kuri yra sugaunama Norvegijos vandenyse. Skumbrė yra vertinama dėl savo skanios ir maistingos mėsos. Ją galima ruošti įvairiais būdais - kepti, rūkyti, marinuoti ar konservuoti.

Skumbrės gyvena Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje. Jos yra migruojančios žuvys, kurios vasarą plaukia į šiaurę, o žiemą - į pietus. Skumbrės maitinasi planktonu ir smulkiomis žuvimis.

Jūros lydeka (Pollachius virens)

Jūros lydeka yra žuvis, panaši į menkę, tačiau pasižymi tamsesne mėsa ir stipresniu skoniu. Jūros lydeka yra sugaunama Norvegijos vandenyse ir yra naudojama maistui. Ją galima ruošti įvairiais būdais - kepti, virti, troškinti ar rūkyti.

Jūros lydekos gyvena Šiaurės Atlanto vandenyne. Jos yra plėšrios žuvys, kurios maitinasi kitomis smulkesnėmis žuvimis, vėžiagyviais ir moliuskais.

Mažiau Žinomos Norvegijos Žuvų Rūšys

Be gerai žinomų žuvų rūšių, Norvegijos vandenyse galima rasti ir daugybę kitų, mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių žuvų. Štai keletas pavyzdžių:

• Mėlynasis merlangas (Micromesistius poutassou)
• Vėjažuvė (Ammodytes marinus)
• Jūrinis vilkas (Anarhichas lupus)
• Plekšnė (Platichthys flesus)

Aliaskinė rudagalvė menkė (lot. Gadus chalcogrammus)

Aliaskinė rudagalvė menkė (lot. Gadus chalcogrammus) - viena labiausiai pasaulyje žvejojamų žuvų. Ji auga palyginti greitai, o minta daugiausiai kriliais ir kitais mažais vėžiagyviais bei žuvelėmis. Aliaskinės rudagalvės menkės gyvena sekliuose vandenyse iki 200 metrų gylio, dienos metu migruoja tarp dugno ir paviršiaus.

Upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus)

Upinės plekšnės (lot. Platichthys flesus) dažnai gyvena sekliuose pakrančių vandenyse iki 250 m gylio. Šios žuvys naktį medžioja smulkius vėžiagyvius, moliuskus, žieduotąsias kirmėles.

Sterkas (lot. Sander lucioperca)

Sterkas (lot. Sander lucioperca) yra plėšri žuvis, prisitaikiusi medžioti tamsoje ir drumzliname vandenyje, kur gali prisėlinti prie mažų žuvelių. Šios žuvys gali užaugti labai didelės, kai kuriais atvejais daugiau nei metro ilgio ir sverti 15 kg.

Vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus , Anarhichas spp.)

Vilkžuvė (lot. Anarhichas lupus , Anarhichas spp.) - lėtai auganti žuvis atsiskyrėlė, gyvenanti ant smėlėto arba dumblėto dugno tarp akmenų, 10 - 500 m gylyje. Suaugusios vilkžuvės dažnai slepiasi akmenų plyšiuose. Šios žuvys gali užaugti iki 125 cm ilgio ir sverti daugiau nei 25 kg.

Paltusas (lot. Hippoglossus hippoglossus )

Paltusas (lot. Hippoglossus hippoglossus ) - godus plėšrūnas, ryjantis menkes, juodadėmes menkes ir kitas žuvis. Paltusai dauginasi lėtai, jų prieaugis menkas, bet jie gali užaugti iki 3-4 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 300 kg.

Juodadėmė menkė (lot. Melanogrammus aeglefinus)

Juodadėmė menkė (lot. Melanogrammus aeglefinus) gali užaugti iki metro ilgio ir sverti iki 14 kg.

Jūros ešeriai (lot. Sebastes norvegicus , Sebastes mentella)

Jūros ešeriai (lot. Sebastes norvegicus , Sebastes mentella) gyvena jūrų pakrančių vandenyse ir fiorduose, 10-200 m gylyje. Jie daugiausia minta dugno gyvūnais: vėžiagyviais, moliuskais, mažomis žuvelėmis. Jūros ešerys lytiškai subręsta vėlai - 9-18 metų amžiaus, todėl intensyvi žvejyba gali stipriai pažeisti išteklius.

Vėgėlės (lot. Lota lota)

Vėgėlės (lot. Lota lota) gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies. Užaugusi vėgėlė sveria 2-5 kg. Didžiausios žuvys plaukioja giliai po vandeniu, bet sutinkamos ir seklumose, kai ieško maisto. Mažesnių vėgėlių dažnai būna netoli kranto, kur jos minta vabzdžių lervomis, sraigėmis, moliuskais, vėžiais ir žuvimis.

Lašiša (lot. Salmo salar )

Lašiša (lot. Salmo salar ) - žuvis praeivė, neršianti gėlame vandenyje, bet auganti jūroje. Lašišos ir šlakiai gyvena panašiomis sąlygomis ir sužvejojami kartu. Jaunos lašišos 1-3 metus gyvena gėlo vandens telkiniuose, o tada išplaukia į pakrančių vandenis arba atvirą jūrą.

Skumbrės (lot. Scomber scombrus)

Skumbrės (lot. Scomber scombrus) yra greitos plaukikės, jos medžioja žuvis plaukiodamos būriais ir tobulai sinchronizuodamos judesius. Lytiškai subrendusios skumbrės būna maždaug 30 cm ilgio. Šių žuvų sutinkama visame Šiaurės Rytų Atlante. Migruodamas iš vienos vietos į kitą, skumbrių būrys nusidriekia lyg kliūtis, perskirianti didelius vandens plotus.

Ledjūrio menkė (lot. Pollachius virens)

Ledjūrio menkė (lot. Pollachius virens) dar vadinama amerikiniu polaku. Šios žuvys - greitos plaukikės, apiplaukiančios didelius plotus. Jos medžioja guotais, suvarydamos silkes ir kitas žuveles į vandens paviršių. Ledjūrio menkės lytiškai subręsta 5-10 metų amžiaus, būdamos 40 - 70 cm ilgio. Daugiausia ledjūrio menkių gyvena Šiaurės jūroje, Barenco jūroje ir aplink Islandiją.

Silkių ir strimėlių (lot. Clupea harengus)

Silkių ir strimėlių (lot. Clupea harengus) ištekliai gausūs. Silkės gyvena guotais giliuose vandenyse iki 200 metrų. Šios žuvys daugiausia minta planktonu.

Šprotai (lot. Sprattus sprattus)

Šprotai (lot. Sprattus sprattus) gyvena guotais atviroje jūroje ir netoli krantų. Jie panašūs į strimėles, bet suaugę būna mažesni. Jų ištekliai, kaip ir silkių, įvairiose vietovėse gali labai skirtis. Šprotai ne tik valgomi, bet jais šeriamos ūkiuose auginamos žuvys.

Durklažuvė (lot. Xiphias gladius)

Durklažuvė (lot. Xiphias gladius) yra didelė jūrų žuvis su įspūdingu medžioklės įnagiu. Nuo durklo smaigalio iki uodegos galo ji gali būti dviejų metrų ilgio. Ji maitinasi žuvimis: skumbrėmis, barakudomis, lydekomis, ešeriais ir silkėmis, savo grobį nužudo durklu.

Jūrinės plekšnės (lot. Pleuronectes platessa)

Jūrinės plekšnės (lot. Pleuronectes platessa) sutinkamos smėlingame ir akmenuotame dugne, iki 200-250 m gylyje. Jos gyvena jūroje ir apysūriuose vandenyse.

Žvejybos Tipai Norvegijoje

Norvegijoje yra populiarūs įvairūs žvejybos tipai, tiek jūroje, tiek gėluose vandenyse. Žvejybos taisyklės ir leidimai priklauso nuo žvejybos tipo ir vietos. Pagrindiniai žvejybos tipai Norvegijoje:

• Jūrinė žvejyba: Žvejyba jūroje yra populiari tiek tarp profesionalių žvejų, tiek tarp mėgėjų.
• Gėlavandenė žvejyba: Žvejyba upėse ir ežeruose yra populiari tarp žvejų mėgėjų.
• Poledinė žvejyba: Žiemą Norvegijoje populiari poledinė žvejyba.

Įdomūs Faktai apie Norvegijos Žuvis

• Apskaičiuota, kad Norvegijos žuvimis ir jūros gėrybėmis kasdien pamaitinama apie 35 milijonus žmonių visame pasaulyje!
• Norvegija yra viena didžiausių lašišų augintojų pasaulyje.
• Menkė yra viena iš labiausiai ikoninių ir plačiai sugaunamų žuvų Norvegijos fjorduose.
• Norvegijos vandenyse gyvena daugybė retų ir mažai ištirtų žuvų rūšių.
• Lašišos migracija į gimtąsias upes neršti yra įspūdingas gamtos reiškinys, kuris pritraukia daugybę turistų į Norvegiją.

Atsakingas Žuvies Vartojimas

Žuvininkystės specialistai pateikia keletą rekomendacijų, kaip sąmoningai pasirinkti žuvį:

• Rinktis didesnę žuvį ar filė išpjovą.
• Vengti silpnai išsivysčiusių šalių produkcijos.
• Ieškokite vietinių žuvų rūšių.
• Nepirkite giliavandenių bei itin retų žuvų.

Žuvų rūšių sąrašas, kurias rekomenduojama valgyti atsakingai

• Aliaskinė rudagalvė menkė.
• Skumbrė.
• Šiaurinės krevetės.
• Paprastasis vilkešeris.

Žuvų rūšių sąrašas, kurių reikėtų vengti

• Ungurys.
• Menkė.
• Otas.
• Jūros ešerys.
• Dauguma rūšių tuno.
• Tropinės krevetės.

Norvegijos žuvų pasaulis yra labai įvairus ir įdomus. Ši šalis turi turtingas žuvų išteklius, kurie yra svarbūs tiek ekonominiu, tiek kultūriniu požiūriu. Rinkdamiesi žuvį savo stalui lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu - formuojame pasaulines žvejybos tendencijas, todėl labai svarbu žuvį ir kitas jūros gėrybes rinktis atsakingai. Jei norite, kad šios gėrybės dar ilgai nepristingtų mūsų stalui, o pasaulio vandenynai, jūros, ežerai ir upės knibždėtų gyvybės, patariame renkatis žuvį atsižvelgti į šiuos kriterijus.

Kriterijai renkantis žuvį

1. Žuvies rūšis.
2. Aplinkosauginis ženklinimas.
3. Žvejybos regionas.
4. Žvejybos metodas.
5. Neremkite nelegalios žvejybos.
6. Rinkitės vietines žuvų rūšis.
7. Nepirkite mažų žuvų.
8. Būkite įkyrūs pirkėjai ir restoranų klientai.
9. Rinkitės mitybos grandinės apačioje esančias žuvis.

Žvejyba Norvegijoje

Žvejyba Norvegijoje - turi daugiau nei tūkstančio metų istoriją, nes Norvegijos pakrantės linija kartu su salomis yra daugiau nei 83 000 km. Šiandien Norvegija yra viena iš trijų didžiausių žuvies ir jūros gerybių eksportuotojų pasaulyje, o žvejyba Norvegijoje pagal pelningumą užima 2 vietą po naftos produktų. Pastaraisiais metais Norvegijoje buvo surinkta apie tris milijonus tonų žuvies ir jūros gėrybių. Norvegijos pakrančių vandenyse aptinkama daugiau nei 200 žuvų ir vėžiagyvių rūšių. Įvairios tiek pačios žuvies rūšys, tiek jos gaudymo būdai.

---