Deja, bet informacijos apie sudžiūvusias jurginų bulves ir ką su jomis daryti pateiktoje medžiagoje nėra. Bet tikiuosi, kad informacija apie slyvas ir vyšnias jums bus naudinga.

Slyvų sodinimas ir priežiūra

Pavasaris iki pumpurų sprogimo - geriausias metas sodinti slyvas atviromis šaknimis be konteinerių. Vidutiniškai tai balandžio vidurys.

Rudenį sodinti slyvas atviromis šaknimis nerekomenduojama. Dėl savo biologinių savybių slyvos patiria sunkumų žiemą.

Išimtis - slyvų sodinukai šaknimis konteineryje - tuomet, pasodinus rudenį (rugsėjo pabaigoje), žiemą jie ištvers pakankamai ramiai.

Slyvų nesodina visai šalia aukštų medžių, beržų, vyšnių ir kitų vaismedžių - jų biologinė kaimynystė nesuderinama.

Pavasariniam sodinimui atrenkami tie slyvų sodinukai, kurių amžius neviršija 2 metų. Tinkamas slyvų sodinuko aukštis - iki 1-1,5 m.

Slyvų sodinuko šaknų sistema turi turėti pagrindinę šaknį ir daug šoninių šaknelių (apie 20-25 cm ilgio). Pašalina sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknis.

Duobes pradeda kasti, likus 1-2 savaitėms iki sodinimo. Jeigu planuoja sodinti kelias slyvas eilėmis, tuomet iškasa duobes 3 m atstumu viena nuo kitos.

Duobę reikia užpildyti pagerintu derlingu dirvos ir organinių trąšų mišiniu. Į duobę iš šiaurinės pusės įkala kuolelį ir užpildo duobę derlingu dirvos mišiniu.

Dirvos mišinį duobėje sudrėkina vandeniu (10 litrų). Šaknis tolygiai užberia dirvos mišinio sluoksniu, taip, kad šaknų kaklelis liktų sulig dirvos paviršiumi.

Sodinuko skiepo kaklelis turi būti apie 5-10 cm virš žemės paviršiaus. Ką tik pasodintus medelius iškart palaisto - 20-30 l kiekvienam slyvos sodinukui.

Sodinant rudenį dirvos mulčiavimas aplink pasodinto slyvos sodinuko ypatingai padės dar nesustiprėjusiam augalui išgyventi pirmą žiemą.

Slyvų genėjimas

Geriausias metas slyvų genėjimui - kovas-balandis-gegužė. Ką tik pasodintiems slyvų sodinukams pavasarį 60-70 cm aukštyje nukerpamos viršūnės.

Pjūvis daromas virš sveiko pumpuro. Susikryžiavusias šakas reikės nugenėti. Rudenį slyvas geriau genėti spalio pabaigoje arba lapkritį.

Slyvų laistymas

Pirmais metais slyvų sodinukus priimta laistyti gausiai, mulčiuojant 0,5 m pločiu aplink kamieno. Tikslus vandens kiekis priklauso nuo ploto po slyvos laja.

Paskaičiuokite kiek kvadratinių metrų užima apskritimas po lajos kraštais aplink visos slyvos. Šį skaičių padauginkite iš 3. Nereikia laistyti prie pat kamieno.

Kuo platesnė slyvos laja, tuo daugiau griovelių aplink lajos reikia iškasti. Vidutiniškai užtenka 3-4 griovelių, kurių gylis - apie 12 cm.

Jaunam medeliui pakaks 1 griovelio. Dirvos struktūra irgi daug reiškia. Smėlėtas dirvas, priesmėlius laistykite daugiau.

Po derliaus skynimo slyvas laisto paskutinį kartą per vasarą.

Slyvų tręšimas

Per antrąjį sezoną slyvas tręšia birželį, naudojant azoto trąšas. Tuos slyvų sodinukus, kuriuos pasodino rudenį, o ne pavasarį, galima tręšti tik fosforo trąšomis, kurios stimuliuoja šaknų sistemos augimą.

Azoto trąšų perteklius gali pakenkti rudeniniams slyvų sodinukams rudens-žiemos metu, nes gali pakartotinai prasidėti vegetacijos periodas ir jie rizikuoja nespėti pasiruošti žiemai.

Rudeniniams slyvų sodinukams kenkia tręšimas šviežiu mėšlu, nes, susiliečiant su šaknimis, jis gali sukelti jų puvimą ir viso augalo žūtį. Tinka tik perpuvęs mėšlas.

Pavasarinio sodinimo slyvas, kol jos dar neišaugo iki derėjimo amžiaus, birželį tręšia vienodomis fosforo, kalio ir azoto proporcijomis.

Slyvas, pasiekusias derėjimo amžiaus, tręšia iki žydėjimo pradžios (gegužę-birželį) azotu. Norma - 50-60 g medeliui.

Tą pačią vasarą dar tręšia derėjimo pradžioje, naudojant vienodas porcijas azoto, fosforo, kalio (po 50-60 g).

Slyvų skynimas ir laikymas

Rugpjūtis ir rugsėjis - pats metas skinti slyvas. Slyvų skynimas turi savo ypatumų. Skinkite slyvas tik sausu oru.

Stangrios slyvos - geresnės. Skinkite slyvas iš karto, kai jos susiformuos, kai jos yra stangrios. Skinti galima tik tada, kai slyvos nusidažys joms būdinga spalva.

Jokių žalių taškelių neturi būti. Slyvas, skirtas ilgam laikymui, skinkite tik su vaiskočiais arba kirpkite vaiskočius per vidurį žirklėmis.

Pradėkite skinti nuo apatinių šakų galiukų, judėkite link kamieno ir palaipsniui kilkite prie viršutinių šakų.

Skynimui viršutinėje vaismedžio dalyje naudokitės kopėčiomis arba vaisių surinktuvu ant ilgo koto. Bet nestovėkite kojomis ant šakų ir nelenkite jų per stipriai - slyvos mediena labai trapi.

Kratyti vaismedį irgi nerekomenduojame, jeigu slyvos skirtos ilgam laikymui. Medžio kratymas tiktų tik tam atvejui, jeigu nukratytas nukritusias slyvas iš karto čia ir valgysite.

Laikymo dėžes apklokite iš vidaus popieriumi. Slyvų derliaus laikymo patalpoje turi būti nuolat palaikoma 0-2° C temperatūra, o oro drėgnumas - nuo 85 %.

Vieno medžio slyvos noksta nevienodai: vienos kiek pirmesnės, kitos - vėlesnės. Marmeladui, vaiskošei, džemui skinkite pilnai sunokusias slyvas.

Slyvų ligos ir kenkėjai

• Lapų, žiedų, ūglių parudavimas ir džiūvimas pavasarį.
• Pilkos karpos ant lapų ir žiedų.
• Rudos pūvančios dėmės ir rudos karpos ant vaisių.
• Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu.
• Žaizdos bręstančiuose ir sandėliuojamuose vaisiuose.
• Laiku nesunaikintos vaisių mumijos.
• Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos.
• Vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija.
• Vaisių kritimas.
• Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose.
• Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas.
• Pumpurų pajuodavimas.
• Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu.
• Sugadinti slyvų vaisiai.
• Šakų sudžiūvimas.
• Rudos pūvančios dėmės ant vaisių.
• Drėgni orai.
• Žaizdos vaisiuose.
• Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais.
• Vaisių puvimas, mumifikacija.
• Balsvas sidabrinis atspalvis ant lapų.
• Susirietę lapai.
• šakų džiūvimas.
• Labai sausas oras, drėgmės stoka dirvoje.
• Boro deficitas.
• Azoto perteklius.
• Genėjimo ir skiepijimo klaidos.
• Neužsimezgia vaisiai.
• Viso vaismedžio išsekimas.
• Vaisių deformacija - ištįsimas, suplonėjimas, susiraukšlėjimas.
• Pernelyg ilgas arba pavėluotas žydėjimas.
• Laiku neapdorota fungicidais.
• Laiku neapdorota ir neišlyginta kamieno žievė.
• Laiku nepanaudoti insekticidai.
• Vaisių ir lapų kritimas.
• Lapų deformacija, užuomazgų žūtis.
• Šilti orai birželio pabaigoje.
• Neišsivystę vaisiai.
• Vaisių minkštimo pažeidimas.
• Užuomazgų žūtis.
• Drėgni ir šilti orai.
• Pernelyg ilgas žydėjimas.
• Mažesnis derėjimas.
• Išgraužtos vaisių užuomazgos.
• Vaisių minkštimo pažeidimas.
• Lauku neperkasta sodo dirva.
• Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai.
• Slyvos šaknų pažeidimas.

Slyvų veislės

Įvairias slyvų veisles galima sugrupuoti į ankstyvąsias ir vėlyvąsias.

• Ankstyvosios veislės:
  • Derlius - nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pradžios.
  • Vaisiai vidutiniai ir stambūs, rausvi.
  • Sultingos, saldžiarūgščios.
• Vidutinio ankstyvumo veislės:
  • Derlius - nuo rugpjūčio pradžios.
  • Vaisiai vidutiniai, rausvai gelsvi.
  • Sultinga, saldžiarūgštė.
• Vėlyvosios veislės:
  • Derlius - liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje.
  • Vaisiai stambūs, violetiniai, melsvi.
  • Sultinga.

Veislė	Derlius	Vaisių dydis	Spalva	Skonis
Ankstyvoji	Liepos vidurys - Rugpjūčio pradžia	Vidutiniai ir stambūs	Rausvi	Sultingi, saldžiarūgščiai
Vidutinio ankstyvumo	Nuo rugpjūčio pradžios	Vidutiniai	Rausvai gelsvi	Sultingi, saldžiarūgščiai
Vėlyvoji	Liepos pabaiga - Rugpjūčio pradžia	Stambūs	Violetiniai, melsvi	Sultingi

Vyšnių sodinimas ir priežiūra

Vyšnias Lietuvoje priimta sodinti pavasarį - balandį arba, jeigu leidžia oro sąlygos ir pakankamai įšilo žemė, kovo pabaigoje.

Geriausia vieta vyšnių auginimui - gerai apšviesta, aukšta, šilta, pietų pusėje.

Atranką su teigiamu įvertinimu praeina tie vyšnių sodinukai, kurių šaknys turi daug atšakų ir minkštų mažų šaknelių, nesudžiūvę ir ne per sausi, saikingai drėgni.

Reikia pašalinti pernelyg ilgas šaknis, sudžiūvusias, pūvančias, pažeistas šaknų dalis.

Jeigu vyšnių sodinuko šaknys labai sausos ir perdžiūvusios, prieš sodinimą praverstų įmerkti jas į šalto vandens kibirą 18 valandų.

Vyšnias galima sodinti eilėmis, todėl iškasa kelias duobes 2-3 m atstumu eilėje. Įduboje sodinuko šaknys reikia tolygiai ištiesinti ir užberti dirvos mišiniu, kurį reikia švelniai suplūkti.

Vyšnių sodinukų sodinimo žingsnis: 2-3 m. Vyšnių sodinukus laisto iš karto: 20-30 l kiekvienam. Dirvą aplink pasodinto vyšnios sodinuko galima apmulčiuoti durpėmis arba puvenomis.

Vyšnių laistymas

Vyšnia yra labai atspari sausroms. Nelaistykite prie pat kamieno. Iškaskite du griovelius - vieną tiesiai po lajos kraštais (20-30 cm gylio), kitą - 40-50 cm atstumu nuo pirmo griovelio į kamieno pusę (8-10 cm gylio).

Likus 15-20 dienų iki derliaus skynimo, palaistykite vyšnias paskutinį kartą šią vasarą.

Vyšnių genėjimas

Genėjimas padeda proporcingai paskirstyti naudingų medžiagų apykaitą vyšnios organizme, atsikratyti nenaudingų ir trukdančių ūglių, sustiprinti šaknis, suformuoti lają.

Vyšnias genėti reikia tik sausu, o ne drėgnu oru, naudojant tik dezinfekuotus genėjimo įrankius. Per antrąjį sezoną vyšnių sodinukų beveik negena.

Vyšnių tręšimas

Per pirmąjį sezoną vyšnių sodinukų galima ir netręšti, nes visos trąšos jau buvo įterptos sodinimo duobių paruošimo metu. Patyrę sodininkai teigia, kad šitų trąšų gali užtekti dar 2-3 augimo metams.

Vis dėlto nusprendę tręšti sodinukus, pirmą laiką naudokite tik azotą - 10-20 g/m², praėjus mėnesiui po sodinimo.

Vyšnių skynimas ir laikymas

Liepos mėnesį pilnai prisirpsta vyšnios, galima skinti jų derlių. Geriausias variantas, nuimant vyšnių derlių - nukirpti vaiskotį per vidurį (nedidelėmis žirklėmis, mažu genėtuvu).

Tai ne pokštas. Skindami vyšnią kartu su visu vaiskočiu, mes pažeidžiame vaisinį pumpurą, iš kurio kitais metais išaugtų naujas derlius.

Kitaip tariant, patys kenkiame busimam vyšnių derliui. Todėl kabančių prisirpusių vyšnių vaiskočius reikia kirpti per pusę.

Tokiu būdu pumpuras liks nepažeistas, vaiskotis iš jo neišplėštas. Skindami vyšnias be vaiskočių, galite sugadinti savo nuskintą derlių, ypač jeigu nuskintas vyšnias planuojate laikyti ilgai.

Tai todėl, kad iš nuskintų vyšnių pradeda tekėti sultys - būtent iš tos vietos, kurioje sujungtas vaiskotis su vaisiu. Nuo šios vietos vyšnios pradeda gesti.

Pradžiai reikia nustatyti - kiek prisirpo vyšnios. Skinti pradeda pirma tas, kurios prisirpo daugiausia už kitas - gavusias daugiau saulės šviesos iš pietų pusės, augančias aukščiau.

Jeigu sklype turite tik vieną vyšnių medį, tolygiai apšviečiamą - tokiame vyšnios prisirpsta beveik vienodai.

Neverta skubėti ir bandyti pagreitinti vyšnių derliaus nuėmimo procesą - nebūtina kratyti viršutinių šakų. Labai prisirpusios vyšnios nuo menkiausio prisilietimo ar pakratymo atsiplėšia nuo vaiskočio ir krenta žemyn.

Geriau iš pradžių pakloti po medžiu šviesią plėvelę, ant kurios kris pavienės "netyčinės" vyšnios. Nuskintas, o tiksliau - nukirptas nuo vaiskočio vyšnias surenka į kibirėlį arba į pintą krepšį.

Vyšnias kibire užpila šaltu vandeniu iki viršaus. Tai daroma ne tik tam, kad nuplauti jas: praėjus 20 minučių į vandens paviršių išplaukia visos kirmėlaitės.

Egzistuoja nuomonė, kad konservuotos vyšnios su kauliukais būna skanesnės. Vyšnių minkštime yra rūgšties.

Rankų ir pirštų oda, ypač aplink nagų, patiria nestiprius cheminius nudegimus - ant odos atsiranda juodų ir mėlynų tamsių dėmių ir juostelių (kaip ir skinant mėlynes).

O bandant su muilu nusiplauti rūgšties dėmeles, vyksta šarmo ir rūgšties reakcija, dėl to atsiranda dar didesnės juodos dėmės ant delnų.

Vyšnių ligos ir kenkėjai

• Lapų, žiedų, šakelių parudavimas ir džiūvimas pavasarį.
• Pilkos apnašos ant lapų ir žiedų.
• Rudos puvimo dėmės ir rudos apnašos ant vaisių.
• Drėgni šalti vėjuoti orai žydėjimo metu.
• Žaizdos bręstančiuose ir laikomuose vaisiuose.
• Laiku nesunaikintos vaisių mumijos.
• Laiku nedezinfekuotos šakų žaizdos.
• Vyšnių vaisių džiūvimas, deformacija ir mumufikacija.
• Vaisių kritimas.
• Šviesiai rudos dėmės ir skylės lapuose.
• Rausvos dėmės ir žaizdos ant ūglių, lipų varvėjimas.
• Pumpurų pajuodavimas.
• Didelis oro drėgnumas ir lietingi orai lapų augimo metu.
• Sugadinti vyšnių vaisiai.
• Šakų sudžiūvimas.
• Šviesus sidabrinis atspalvis ant lapų.
• Susirietę lapai.
• Šakų džiūvimas.
• Labai sausas oras, laistymo stoka.
• Boro stoka.
• Azoto perteklius.
• Genėjimo ir skiepijimo klaidos.
• Nesiformuoja užuomazgos.
• Rudos puvimo dėmės ant vaisių.
• Drėgni orai.
• Žaizdos vaisiuose.
• Sveikų vaisių kontaktas su pūvančiais.
• Vaisių puvimas, mumifikacija.
• Purpurinės ir rudos dėmės ant lapų.
• Drėgni lietingi orai, didelė oro drėgmė.
• Lapų kritimas.
• Nederėjimas.
• Mažėja atsparumas šalčiui.
• Sausi šilti orai vegetacijos metu.
• Labai jaunas sodas.
• Piktžolės kaimynystėje.
• Laiku neapdoroti lapai ir žaizdos žievėje.
• Ūglių ir lapų džiūvimas, lapų kritimas.
• Lapų išsekimas ir deformacija, užuomazgų žūtis.
• Laiku neperkasta dirva sode (joje žiemoja lervos).
• Drėgni ir šilti orai.
• Apgraužti lapai.
• Visos vyšnios išsekimas.
• Ūglių augimo sumažėjimas.
• Apgraužtos vaisių užuomazgos.
• Lauku neperkasta sodo dirva.
• Laiku nuo lapų nesurinkti grambuoliai.
• Vyšnios vaismedžio šaknų pažeidimas.
• Šilti orai.
• Išgraužtas vyšnių vaisių minkštimas.
• Laiku nepanaudotas apsauginis tinklelis ant vaismedžio lajos ir kitos atbaidymo priemonės.
• Sulestos vyšnios.

Populiarios vyšnių veislės

• Ankstyvoji:
  • Derlinga.
  • Derlius - liepos pradžioje.
  • Sultinga, saldžiarūgštė.
  • Vaisiai vidutiniai, tamsiai raudoni.
• Ankstyvoji:
  • Derlius - liepos pirmoje pusėje.
  • Sultinga, saldžiarūgštė.
  • Vaisiai dideli, tamsiai raudoni.
• Vidutinio ankstyvumo:
  • Derlius - liepos viduryje.
  • Saldžiarūgštė.
  • Vaisiai ovalūs, dideli, tamsiai raudoni.
• Vidutinio ankstyvumo, derlinga:
  • Derlius - liepos viduryje.
  • Saldžiarūgštė.
  • Vaisiai dideli, tamsiai raudoni.
• Vidutinio ankstyvumo:
  • Derlius - liepos antroje pusėje.
  • Saldžiarūgštė.
  • Vaisiai dideli, tamsiai raudoni.
• Vėlyvoji:
  • Derlius - liepos pabaigoje.
  • Rūgšti.
  • Vaisiai stambūs, tamsiai raudoni.
• Vėlyvoji:
  • Derlius - liepos pabaigoje.
  • Sultinga, saldžiarūgštė.

---