Bulvės kulinarijos istorijoje naudojamos jau labai ilgą laiką. Nepaisant to, kad pirminė jų atsiradimo vieta - toli nuo Lietuvos, jos greitai tapo viena iš mėgstamiausių lietuvių daržovių. Bulves pas mus įprasta naudoti virtuvėje visus metus. Bet tikrai ypatinga ši daržovė tampa būtent jos sezono metu, kai tik žemelė užaugina pirmąsias bulves.
Bulvių Maistinė Vertė
Gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, bulvėse yra daugybė naudingųjų medžiagų. „Šios daržovės istoriškai visada gelbėdavo tiek nepasiturinčius, tiek tremtyje atsidūrusius žmones. Tai - produktas, kuris padėdavo išgyventi. Bulvės turi daug naudingųjų savybių: jose yra nemažai mineralinių medžiagų - kalcio, fosforo, kalio, geležies, taip pat įvairių vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad 100 g bulvių yra net 15 mg vitamino C“, - žiniomis dalijasi gydytoja dietologė.
Anot gydytojos dietologės, plintanti informacija yra neteisinga, kadangi vertinant bulvių maistinę vertę, joje sveikatai nepalankių medžiagų nėra. „Bulves iš tiesų sudaro tik apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai. Be to, bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas ir suteikia reikalingos energijos. Išvirtas ar orkaitėje be riebalų keptas bulves galima valgyti ir per pietus, ir vakare.
Šviežia bulvė - vertinga daržovė, ji turi savyje įvairiausių vitaminų, mineralų ir kitų mums būtinų maistinių medžiagų:
| Maistinė medžiaga | Kiekis 100 g porcijoje | Kiekis nuo rekomenduojamos paros normos suaugusiam žmogui |
|---|---|---|
| Energetinė vertė | 77 kcal | - |
| Krakmolas | 15,4 g | - |
| Vitaminas C | 19,7 mg | 33% |
| Vitaminas B6 | 0.3 mg | 15% |
| Kalis | 421 mg | 12% |
| Manganas | 0.2 mg | 8% |
| Folio rūgštis | 0.6 mg | 6% |
| Fosforas | 57 mg | 6% |
| Magnis | 23.0 mg | 6% |
| Varis | 0.1 mg | 5% |
| Vitaminas B1 (tiaminas) | 0.1 mg | 5% |
| Niacinas (vitaminas B3 arba nikotino rūgštis) | 1,1 mg | 5% |
| Vitaminas B9 (folatai) | 16 mcg | 4% |
| Geležis | 0,8 mg | 4% |
Šioje lentelėje pateiktos maistinės medžiagos yra nevirtose šviežiai iškastose bulvėse, jas apdrojus stipriai mažėja vitamino C, geležies, kalio bei fosforo. Šios šakninės daržovės turi nedidelį kiekį maistinių skaidulų (ląstelienos) būtinų gerai virškinimo trakto veiklai. Įdomu, kad vitamino A daugiau turi gelsvos spalvos bulvės.
Tačiau bulvių košė, plokštainis ar cepelinai, gaminami su papildomais ingredientais, sulėtina virškinimo procesą, prailgina sotumo jausmą, todėl jie netinkami valgyti vakare“, - sako dr. E. Gavelienė, patarianti bulves patiekti su mėsa, žuvimi, daržovėmis arba valgyti kaip atskirą patiekalą.
Kaip Teisingai Laikyti Bulves?
Tiesa, dėl netinkamo laikymo bulvės gali prikaupti sveikatai nepalankių medžiagų. „Kai bulvė išaugina daigelius ar yra netinkamai laikoma, joje atsiranda solanino, kuris nepalankiai veikia sveikatą. Taigi, jei nuskutus bulvę matomi pažaliavimai arba bulvė yra pradėjusi dygti, jos valgyti nederėtų“, - atkreipia dėmesį dietologė.
Bulvių Rūšys Ir Jų Panaudojimas
Pasaulyje yra mažiausiai 85 bulvių rūšys ir net 3000 jų veislių; Lietuvoje turime bent 70 veisles ir visos jos - kažkuo savitos, skiriasi forma, spalva, skoniu, krakmolo kiekiu ir t. t., bet mes elgiamės su jomis taip, lyg visos 85 rūšys ir 3000 veislių būtų kaip viena kažkokia noname’inė bulvė. Todėl, prieš pasidalindami gardžių patiekalų receptais, trumpai aptarsime populiariausias bulves ir jų savybes rūšiuodami jas pagal spalvą.
- Baltosios bulvės: Mėgstamiausios pasaulyje. Žinoma daugybė jų veislių, tačiau viena populiariausių Lietuvoje - „Vineta“. Šios bulvės vadinamos universaliomis, nes tinka kone visiems patiekalams gaminti. Išvirusios jos išlaiko formą, bet pajudinus gana lengvai subyra, todėl geros košei trinti, sriubai patirštinti. Taip pat yra gana krakmolingos, o tai svarbu gaminant cepelinus, kepant bulvinius blynus ar kugelį.
- Geltonosios bulvės: Odelė plona, todėl jas galima gaminti ir neluptas. Jas tinka gruzdinti, virti, kepti keptuvėje ar orkaitėje, gaminti salotas.
- Raudonosios bulvės: Iš raudonųjų pirmenybę teikiame „Laurai“. Po lygia raudona odele slypi geltonas saldoko skonio minkštimas, kuris išlieka gana tvirtas. Todėl raudonodės idealiai tinka skrudinti, kepti, salotoms ar troškiniams, taip pat sriuboms ir, be abejo, cepelinams formuoti.
- Mėlynosios bulvės: Nedidelės mėlynosios bulvės yra krakmolingos, todėl tinka ten, kur reikia išlaikyti formą: traškučiams gaminti, kepti, salotoms. Jeigu norisi, jomis galima paspalvinti ir paprastą bulvių košę.
Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, skirtingiems bulvių patiekalams reikalingos vis kitokios bulvių rūšys. „Salotoms ar kitiems patiekalams tinka nebirios bulvės, kurios verdamos išlaiko savo formą. Rūšines bulves salotoms geriausia virti su lupenomis, tai padės nepakisti bulvių struktūrai apdorojimo metu“, - teigia specialistė.
Dažnas žino, kad bulves garnyrui galima ruošti įvairiai - virti, kepti ar apkepinti apvirtas. Anot O. Suchočevos, šią daržovę galima pritaikyti įvairiems patiekalams: „Bulvių panaudojimo galimybės priklauso nuo fantazijos. Tai yra labai universali daržovė, tinkanti su daugeliu mėsos produktų: kiauliena, jautiena, paukštiena. Lietuviai taip mėgsta bulves, tad receptų įvairovė yra didžiulė, o panaudojimo galimybės dar platesnės.
Bulvių Paruošimo Būdai
Svarbu, kad bulvės būtų maždaug vienodo dydžio. Bulves geriau pradėti virti šaltame vandenyje, kaip ir daugelį šakninių daržovių. Vandens pilti maždaug 1 cm virš bulvių, t.y., kad vos apsemtų, taip jos išvirs tolygiau. Druską beriam iš pradžių, taip išvirusios bulvės geriau išlaikys savo formą (tuo tarpu ruošiantis gaminti bulvių košę, bulves reikėtų sūdyti 10 minučių pavirus). Druskos reiktų berti ~1 a.š./1 litrui vandens (ar užtenka druskos, geriausia tiesiog paragauti vandenį, kuriame bulvės verda - turi būti nei pernelyg sūru, nei per prėska).
Mažos šviežios bulvės išverda maždaug per 15 minučių, vėlyvesnės - per 20 minučių. Bulvėms išvirus reikia iš karto nupilti vandenį, kitaip jos prisigers vandens - bus vandeningos. Pasirinktais prieskoniais ar padažu paskaninam bulves ir uždengę dangtį gerai pakratom puodą, kad jie gerai pasiskirstytų. Būkit atsargūs, jei bulvės bus pervirusios, jos gali subyrėti.
- Su sviestu: Uždedam išlydyto sviesto gabalėlį ant dar karštų bulvių ir uždengę dangtį gerai jas pakratom.
- Su krapais: Paskaninkite bulves šviežiais krapais.
Kaip Geriausia Gaminti Bulves?
Mes įpratę bulves nuskusti, palaikyti šaltame vandenyje ir tuomet užkaisti puode. Taip gauname daug kalorijų, bet mažai naudos. Pavyzdžiui lyginant kalio kiekį šviežioje bulvėje su lupena joje yra 12 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN), virtoje su lupena 11 proc. , o štai virtoje be lupenos jau tik 4 proc. RPN.
Po bulvės lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia naudingų medžiagų, kurių netenkame skusdami. Taigi tik nušveitę bulvę šetelėliu ir nuplovę išsaugosime jos naudą. Vertingiausios bulvės ką tik iškastos, šviežios. Jas galima valgyti termiškai neapdorotas, virti garuose ar vandenyje su lupena arba iškepti orkaitėje ant grotelių. Taip apdorojant lieka daugiausia mums taip būtinų ir mūsų racione trūkstamų maistinių skaidulų ir vertingų medžiagų.
Jei bulves kepate orkaitėje ant grotelių - temperatūra neturėtų viršyti +175 °C, nes krakmolas, kurio kupina ši daržovė apie +180 °C temperatūroje skyla ir dalis susidariusių medžiagų kenksmingos, pavyzdžiui kancerogeninė medžiaga akrilamidai.
Jei jau bulves verdate skustas - jokiu būdu nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, nes jame tirpsta vitaminai ir taip netenkate didelės dalies daržovės naudos. Be to, bulves dėkite į verdantį vandenį. Vandens turėtų būti kuo mažiau, taip išsaugosite dalį vitaminų.
Atminkite, kad pervirti bulvių nereikia, nes kuo ilgiau verdate, tuo labiau mažėja naudingų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui vitamino C 100 gramų šviežios bulvės su odele yra net 33 proc. suaugusio žmogaus paros normos, bet verdant jo kiekis stipriai mažėja. Verdant su odele lieka tik 22 proc. verdant be odelės tik 12 proc. rekomenduojamos paros normos.
Bulvės geriausia tinka ir lengviausia virškinamos, valgomos su daržovėmis, ypatingai gerai tinka šviežios ir raugintos, taip pat rūgščiais pieno produktais ar riebia sūdyta žuvimi, pavyzdžiui silke ar skumbre.
Bulvių Salotos
Bulvių salotos - puikiai žinomas, bet vis dar ant lietuvių stalo retai atsiduriantis patiekalas. Jų pasirinkimas gausus - nuo sunkesnių, prisotinančių skrandį, iki vasariškų, lengvų. Tokie patiekalai yra paplitę visoje Europoje ir dažnai valgomi Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir kitose šalyse.
Pasak „Rimi“ kulinarijos technologės L. Barčaitės, svarbiausia bulvių nepervirti, kad jos išlaikytų formą. „Bulvės neturėtų prarasti formos jas pjaustant. Išvirus jas derėtų palaikyti šaldytuve, kad įgautų kietumo ir lengviau įsisavintų salotų pažadą. Nepamirškite gaminant salotas reikiamų prieskonių.
Bulvių Salotų Receptas
Ingredientai:
- Bulvės
- Svogūnai
- 1 ryšulėlis krapų ir petražolių
- 2 šaukštai kaparėlių
Padažui reikės:
- 1 šaukšto acto
- 2 šaukštelių garstyčių
- 1 žiupsnelio druskos
- 1 žiupsnelio juodųjų pipirų
- 1 žiupsnelio cukraus
- 3 šaukštų aliejaus
- 1 šaukšto vandens
Kaip gaminti:
- Nulupkite ir pasūdytame vandenyje išvirkite bulves.
- Nulupkite, sukapokite arba supjaustykite griežinėliais svogūną.
- Sukapokite žoleles.
- Karštas bulves supjaustykite griežinėliais ir sudėkite į dubenį kartu su svogūnais ir žalumynais.
- Sumaišykite padažo ingredientus ir jį supilkite.