Aušra Kilkuvienė, dainininkė Liepa Mondeikaitė, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė - šios žinomos moterys pastaruoju metu žiniasklaidoje aktyviai dalijasi savo kūno pokyčių paslaptimis.
Esą tikrus stebuklus daro Stokholmo dieta.
Panašu, kad šie garsūs veidai buvo pasirinkti reklamuoti vieną šią dietą už pinigus siūlantį tinklalapį.
Mat po šių moterų pasakojimais nuolatos nurodomi užsakymo numeriai.
Taigi ar iš tiesų Stokholmo dieta tinka kiekvienam ir ar tikrai ji daro stebuklus?
Dietologų Nuomonės
Dietologė Barbora Jarašūnė skeptiškai žvelgia į šią dietą: „Labai gerai pastebėjote - „kažkaip ji labai stumiama šiuo metu“.
Išvertus iš marketingo kalbos - kažkas šiuo metu labai gerai iš jos uždirba.
Pastebėkite, kad po visais straipsniais apie tai puikuojasi nuoroda į Stokholmo dietos planą, pritaikytą „kaip tik jums“, - atkreipia dėmesį dietologė.
Kokias asociacijas mums kelia Skandinavija, Švedija, Stokholmas?
„Su laimingais ir turtingais žmonėmis, rausvaskruostėmis blondinėmis ir sportiškais vaikinais.
Pavadinimas vilioja „nusipirkti“ svajonę“, - teigia B. Jarašūnė.
Anot jos, tai - dar viena sumažinto kaloringumo dieta svoriui mesti.
„Valgiaraštis, kurio žmogus, sumokėjęs už jį pinigus, kruopščiai laikosi.
O jei žmogui sumoka pinigus už jos laikymąsi (tos pačios minėtos žvaigždės), tai dar labiau motyvuoja, ar ne?“ - šypsosi ji.
Specialistės manymu, ši dieta puiki tiek pat, kiek į ją investuojama.
Esą nepakeitus savo kasdienių valgymo įpročių ir laikantis trumpalaikių dietų bei per trumpą laiką numetant daug kūno masės, didžiausia rizika, jog ši masė ataugs.
„Riebalinio audinio sąskaita.
Ir užkliuvus už vadžių... vėl iš pradžių“, - perspėja B. Jarašūnė.
Gydytojos Dietologės Eksperimentas
Gydytoja dietologė Lina Barauskienė portalui VLMEDICINA.LT pasakoja sutikusi kalbėti apie šią dietą tik todėl, kad yra atlikusi eksperimentą.
„Vienu metu į mane kreipėsi nemažai pacientų, kurie manęs klausė, kas tai per dieta, kaip ji veikia ir ar veikia.
Tam, kad galėčiau ką nors pasakyti, užsiregistravau, suvedusi išgalvotus duomenis“, - savo patirtimi dalijasi specialistė.
Ji suvedė jautriausio kontingento žmonių duomenis - tokių, kurie siekia numesti svorio ne dėl sveikatos, o dėl grožio, kurie galvoja atsikratyti trijų-penkių kilogramų, kurių kūno svoris yra normalus, tereikėtų peržiūrėti mitybą, režimą ir tikrai galėtų neskaičiuoti jokių kalorijų.
„Kas buvo įdomu, kad pasirinkau vidutinį masės indeksą - 21.
Programa rekomenduoja, koks svoris turėtų būti ir jis dažniausiai, be abejo, yra didesnis, nei klientas tikisi, bet pats gali koreguoti, susimažinti kiek nori, vis tiek tau bus atsiųsta dieta.
Kai pradėjau gauti tas dienos normas ir skaičiuoti, kas yra duodama, likau labai nustebinta.
Tiesa, sudarytos dietos kalorijų kiekio niekas neparašė, bet buvo akivaizdu, kad tai beveik badas.
Aš suskaičiavau kalorijas ir pagrindines maisto medžiagas“, - kas nustebino eksperimento metu, pasakoja gydytoja dietologė L. Barauskienė.
Penkias dienas per savaitę, anot jos, esą siūloma suvartoti vos 410 kilokalorijų.
Tokios normos esą dietologai nerekomenduoja nė per iškrovos dieną, kuri daroma ne dažniau nei kartą per savaitę ir tik prižiūrint specialistui.
„Čia gauni bent penkias tokias dienas iš eilės.
Toliau, tiesą pasakius, aš ir nebežiūrėjau.
Su sveika mityba nieko bendra neradau“, - apibendrina specialistė.
Ji tikina, kad jau iš pat pradžių buvo aišku, kad tai dar viena dieta tarp gausybės kitų, kurios paremtos viena taisykle - labai griežtu kalorijų ribojimu, labai mažo kiekio kalorijų racionu, kuris paprastai duoda greitą efektą.
„Aišku, kad greitas efektas nėra sveikas.
Tam, kad sumažintume svorį taisyklingai, yra nekenkiantis organizmui svorio metimo laikas.
Dietologai sėkme vadiname, jei svoris iki tikslo nukrinta palaipsniui ir išsilaiko bent metus, tada galime sakyti, kad pasiektas rezultatas, o ne po mėnesio, dviejų ar keturių“, - aiškina L. Barauskienė.
Jos teigimu, nė viena dieta nėra veiksminga.
Tik dešimčiai procentų iš visų besilaikančių esą pavyksta pasiekti ir ilgą laiką išlaikyti sumažintą svorį.
„Tai reiškia, kad norėdami sulieknėti, sumažinti riebalų kiekį ir tai padaryti tinkamai, nežalojant organizmo, ir norėdami išlaikyti rezultatus ilgai, privalote iš esmės keisti mitybos kultūrą, įtraukti fizinį aktyvumą ir tai vadinti savo gyvenimo būdu.
Tai turi tapti jūsų kasdienybe.
O greito poveikio dietos pavojingos dėl svorio grįžimo efekto, jis iš tiesų grįžta dvigubai“, - perspėja L.Barauskienė.
Taip esą todėl, kad organizmas griežtos dietos metu pirmiausia pašalina vandenį, tada energijai gauti naudoja baltymus eikvodamas raumenis, o tik po kurio laiko - riebalus.
Faktas, kad žmogus ilgai negali normaliai gyventi suvartodamas vos 400 kilokalorijų per dieną, o tai nutraukus viskas grįžta riebalų pavidalu: „Galiausiai tampame dar labiau nutukę.
Kiekvienas toks greitas svorio metimas ir grįžimas prie seno mums duoda tai, kad mes tunkame labiau ir labiau“.
Žinomų Moterų Atsiliepimai
Vis dėlto tinklalapyje yra žinomų moterų atsiliepimai, kokių rezultatų joms pavyko pasiekti, laikantis Stokholmo dietos.
Pateikiame keletą.
- Liepa Mondeikaitė: „Lygindama savo nuotraukas, darytas prieš šią dietą ir numetus svorio - tai nuostabu - iš pradžių nepatikėjau, kad gali būti toks skirtumas. Pokytis akivaizdus. Parodžiau nuotraukas savo vyrui, jis irgi buvo priblokštas.<...> Aš ne tik numečiau 8 kilogramus, bet ir daug geriau miegu. Taip pat visą dieną jaučiuosi energingesnė“.
- Aušra Kilkuvienė: „Mano pokyčius mato visi, ypač mano kolegos ir šeima. <...>. Pirmąją savaitę buvo suaktyvinta mano medžiagų apykaita ir aš vienu ypu netekau X kilogramų. Vėliau svoris krito mažiau, bet patiekalai buvo sotesni. Po mėnesio mano drabužiai jau tiesiog kabėjo, teko keisti garderobą. Šiuo metu esu numetusi 23 kilogramus, bet nesirengiu sustoti!“
- Nijolė Pareigytė-Rukaitienė: „Pasiekiau savo tikslą - numečiau 5 kg. Visą dieną būdavau energingesnė ir tai labai vertinu, nes daug dirbu. Dabar puikiai jaučiuosi ir esu laiminga. Mano oda pagražėjo, atrodau ir jaučiuosi gražesnė nei kada nors anksčiau“.
Kiti Atsiliepimai
- Niuva: "Atlaikiau 10 dienu su viena diena nukrypimo stipraus. Bet gerai svorį išjudino. Per visas dienas turiu - 2.7kg."
Gydytojos Julijos Tulčinos Įžvalgos
Kalbėdama su Delfi žinoma gydytoja pasakoja, kad pati su savo svoriu ir požiūriu į kūną kovoja kone visą gyvenimą.
„Iki 7 m. aš buvau liekna mergaitė, o paskui svoris ėmė augti.
Kiek save pamenu, nuo 13 m. kasdien galvoju, ką valgau ir kaip galėčiau su savo kūnu susitvarkyti, - teigia pašnekovė.
- Nuo jaunystės svajodavau būti mylima, mylėti ir bijojau, kad tokia stora nepatiksiu vyrams.
Darydavau iškrovos dienas, skaičiuodavau kalorijas.“
Vis dėlto problemų dėl antsvorio J. Tulčina tikina neišvengusi.
„Kai mane pačią dėl antsvorio ištiko įvairios ligos, ėmiau galvoti, iš kur jos atsiranda ir kokios to priežastys.
Ir tik vėliau, tapusi gydytoja ir pati patyrusi penkias operacijas, svarsčiau, kaip elgtis, kad tokių problemų nebūtų.
Atsirado suvokimas, kad žmogus nėra organų rinkinys - viskas yra tobula, vientisa sistema, kurioje visi organai gyvena kartu.
Bet jei sutrinka vieno organo funkcija, tai pablogėja ir kitų organų veikla.
Ėmiau ieškoti metodų, kaip be vaistų galima padėti žmogui.
Supratau, kad maistas turi lemiamą reikšmę - visada sakau, kad esi tai, ką valgai“, - sako gydytoja.
Dabartinę padėtį su antsvoriu specialistė vadina pasauline pandemija.
Ji, anot J. Tulčinos, yra kelis kartus didesnė nei anksčiau.
Gydytoja sako, kad antsvoris visais laikais augo ir auga dėl tų pačių priežasčių - žmonės per daug valgo, mažai eikvoja energijos arba maistas netinka jų imuninei sistemai.
„Šiais laikais jau yra patikimų tyrimų, kurie padeda sužinoti, kas žmogui individualiai tinka ir kas ne.
O anksčiau to sąmoningumo ir žinių apie sveiką mitybą buvo mažiau.
Dietologai dirbo savo darbą, patardavo, kaip žmonėms maitintis.
Vis tik žmonės ir patys ieškodavo įvairių būdų, kuriems dar pavadinimus sugalvodavo, tokius kaip Stokholmo dieta ir panašiai.
Pati bandžiau kinišką dietą - būdama jauna pusryčiams valgiau vieną kiaušinį, pietums - 100 gramų šlapiankės.
Ir žmonės už tokių „dietų“ užsikabindavo, atrodydavo, kad tokia mityba padarys stebuklus.
Psichologiškai, kai žmogui kažkas iš šono pasako, kad vienas ar kitas būdas padės sulieknėti, jis užsikabina, drastiškai sumažinęs kalorijų kiekį numeta svorį - vis dėlto vėliau kyla sveikatos problemų.
Kiti anksčiau užsikabindavo už populiarių kiniškų tablečių - jų būdavo galima įsigyti iš po pastalės turguje.
Tos moterys gal ir sulieknėdavo, bet kaina buvo didžiulė.
Tokie vaistai stimuliavo skydliaukės funkciją, sukėlė skydliaukės hormonų padidėjimą, dėl to greitėjo medžiagų apykaita, svoris krito, bet didėjo pulsas - dėl šios priežasties pasitaikydavo ir sąmonės netekimų.
Žmonės galvojo, kad stebuklinga tabletė padės jiems numesti svorio.
Bėda, kad taip daug kas galvoja iki šiol“, - tikina J. Tulčina.
Požiūris į Maistą Kito, Bet Esminė Problema Liko
Pasak žinomos gydytojos, antsvoris yra viena iš priežasčių, kodėl moterims gali išsivystyti policistinių kiaušidžių sindromas, dingti menstruacijos, grėsti nevaisingumas.
Ji pabrėžia - šios problemos neatsirado šiandien, taip buvo visada, o su jomis susidūrė ir pati gydytoja.
„Mažai kas ir dabar supranta, kad viena iš endokrininių problemų priežasčių yra netinkama mityba, dėl kurios silpsta kasa, atsiranda atsparumas insulinui - mityba tame turi didelę reikšmę.
Svarbu suprasti, kad kasa yra ne tik virškinimo, bet ir endokrininis organas.
Dabar mano didžiausias tikslas - suteikti pacientams žinių, o dėl to keičiasi jų suvokimas ir atsiranda stipri motyvacija keistis patiems, stiprėja valia.
Žinote, kas geriausiai stiprina valią?
Suvokimas, kas gali būti, jei nepadarysi to dabar, - sako gydytoja.
- Reikia suprasti, kad antsvoris sukelia įvairias ligas.
Be endokrininių problemų, atsiranda sąnarių problemos, podagra, artritas, migrena, odos ligos, diabetas, insultas, infarktas, onkologija, bronchinė astma, įvairios alergijos.
Dabar medicinoje progresas yra didelis, atsirado būdų, kurie gelbėja žmones nuo skausmų, jei, pavyzdžiui, susidėvi klubų sąnariai.
Operacijų laukti nereikia - reikia tvarkytis su antsvoriu iki to.
Operacija visada turi rizikas dėl įvairių komplikacijų.
Jei anksčiau žmonės be paliovos gerdavo neva liekninančias tabletes, dabar jas pakeitė operacijomis, mažinančiomis skrandį.
Taip pat daugelis žmonių visame pasaulyje piktnaudžiauja diabetikams skirtais vaistais - net ir tie, kuriems reikia numesti 3-5 kilogramus.
Tie vaistai mažina apetitą, bet kartais jie veikia pykinimo principu - dėl sukeliamo šleikštulio žmogus negali pavalgyti daugiau.
Tai yra vaistai, kurie visada turi pašalinį poveikį.“
Anot J. Tulčinos, skrandį mažinančias operacijos turėtų būti leistinos tik pagal gyvybines indikacijas - suprantama, kad žmogus, kuris sveria daugiau nei 200 kilogramų ir negali nustoti valgyti, gali ir mirti.
Organizmas niekada nesusitaiko su dideliu antsvoriu - jis atsilygina sunkiomis, netgi onkologinėmis ligomis, pabrėžia specialistė.
„Mano požiūris dabar kitoks - aš suprantu, kad pasakyti „mažiau valgyk ir numesi svorio“ gali kiekvienas, juk čia yra paprasta kaip dukart du.
Aš, kaip gydytoja, atradau metodą, kurio esmė - uždelsta alergija maistui.
Su tuo dirbu jau 23 metus.
Pagal leukocitų reakciją į maistą galima nustatyti, kokie produktai imunitetui tinka ir kokie ne.
Jeigu leukocitai žūsta, maistas netinka ir niekada kokybiškai nesusivirškina.
Kraujyje atsiranda toksinų, kurie keliauja po organizmą ir sukelia uždegimą visoje sistemoje, ypač labiausiai pažeidžiamuose organuose.
Jeigu tas organas yra kasa, žmogus nutunka, atsiranda diabetas.
Šalia to žmogų gali kankinti žvynelinė, migrena, bronchinė astma.
Mano klinika turi didžiulę patirtį sudarant individualius mitybos planus pagal maisto netoleravimo testą.
Maitinantis teisingai toksinai iš organizmo pasišalina per 2-3 mėnesius, žmones kamavę lėtinių ligų simptomai dingsta“, - darbo principus vardija J. Tulčina, kuri prieš 23 metus atėjusį suvokimą apie mitybą vadina tikra visatos dovana.
Visos Dietos Yra Laikinos
Į šiuo metu itin populiarias dietas gydytoja žvelgia skeptiškai.
Ji teigia, kad žmonės, imdamiesi vienokių ar kitokių drastiškų būdų sulieknėti nepagalvoja, o kas bus vėliau, kai dieta baigsis, o gyvenimo būdas, kuriuo susižavėjai, taps nebeaktualus?
„Pavyzdžiui, yra gydymo badavimu metodai, bet žmonės nepagalvoja, kaip gyvens, kai badavimas baigsis.
Jei maitinsiesi tuo pačiu maistu, kurį valgei iki badavimo, vėl priaugsi svorio.
Kitas madingas būdas - tapti žaliavalgiu.
Ir išties - tapę žaliavalgiais žmonės įprastai lieknėja.
Vis tik žaliavalgiu būti labai nelengva, nes organizmui gali pritrūkti vitaminų, medžiagų, įvairesnio pasirinkimo.
Skrendi lėktuvu, važiuoji į kurortą - turi pasirūpinti ir maistu, o tai ne visada yra patogu, tad sprendimas gali būti laikinas - sako ji.
- Jei žmogus badauja daugiau nei 3 dienas, jį privalo prižiūrėti medikas.
Sakau iš patirties, nes ir pati esu badavusi vieną kartą 7 dienas.
Pas mane kiaušidėse buvo cistų, galvojau, kad pabadavus jos išgaruos.
Pamenu, tuo metu buvo mano gimtadienis - atėjo draugai, net ir tada nieko nevalgiau.
6-7 dieną pasidarė bloga, neturėjau jėgų.
Išsigandau ir nutraukia badavimą.“
Anot J. Tulčinos, cistos nedingo ne tik pabadavus, bet ir išbandžius kitus drastiškus lieknėjimo būdus - teko jas operuoti.
Ji tikina dažnai sulaukianti pacientų, kurie laikosi ir dabar populiarios keto dietos, kurios pagrindas - riebalų ir baltymų vartojimas.
„Didelis mėsos kiekis, augaliniai ir gyvuliniai riebalai, grietinė ir panašūs produktai - jie tinka ne visiems žmonėms.
Žmonės, turėdami silpną kasą arba inkstus, gali neatlaikyti.
Pacientai po tokios dietos kartais ateina turėdami akmenų inkstuose, skųsdamiesi skaudančiais sąnariais.
Tokią ribojančią dietą gali atlaikyti tik stiprus organizmas, bet tai vis tiek bus laikina“,- pasakoja gydytoja.
Panašią nuomonę J. Tulčina turi ir apie dabar itin populiarų protarpinį badavimą, kai žmogus nevalgo 12, 16 ar daugiau valandų.
J. Tulčina prieš kelerius metus ir pati domėjosi protarpinio badavimo tema - apsilankė Nobelio premiją gavusio japonų mokslininko Yoshinori Ohsumi paskaitoje.
„Visą gyvenime valgau tik tarp 12-18 valandos.
Bet jei tas 6 valandas valgyčiau tiek, kiek norėčiau, kaip kad daro kiti, propaguojantys protarpinį badavimą, tikrai nesulieknėčiau.
Paskaitos metu Ohsumi pats pasakė, kad tai, už ką jis gavo Nobelio premiją, su lieknėjimu nieko bendra neturi.
Turiu ir tos paskaitos įrašą“, - tikina gydytoja.
Vis Daugiau Jaunų Sportininkų Susiduria Su Rimtomis Sveikatos Problemomis
J. Tulčina nepatikliai žvelgia ir į perteklinį baltymų vartojimą - ji pastebi, kad net profesionalūs sportininkai, būdami dar labai jauni, susiduria su rimtomis sveikatos problemomis.
„Visada galvoju apie pavyzdžius, esančius gamtoje - o kokius papildus vartoja arklys ar dramblys, kad būtų tokie raumeningi?
Šie gyvūnai juk net nėra mėsėdžiai, taip pat negeria kito žinduolio pieno.
Buvau elnių fermoje - man sakė, kad elniai čia valgo vaisius, daržoves.
Bet kokius stiprius nagus ir kanopas jie turi!
Jiems netrūksta kalcio, jie neturi antsvorio ar žvynelinės“, - sako pašnekovė.
Anot gydytojos, sportininkai savo mitybos racione turi labai daug baltymų ir dar vartoja baltyminius papildus.
Jie augina ne tik bicepsus - kartu storėja ir širdies raumuo.
„Ypač pavojinga tai tampa tada, kai žmogus nustoja sportuoti.
Tuomet ir tenka išgirsti sukrečiančias naujienas, kad sulaukęs vos 50-ies garsus buvęs sportininkas patyrė infarktą.
Sportas valo organizmą, žmogus prakaituoja ir šalina toksinus, bet organizmas, jei valgoma tai, kas netinka, eikvoja labai daug energijos ir jame vėl atsiranda toksinių medžiagų, kurios cirkuliuoja širdies kraujagyslėmis.
Tada atsiranda jų uždegimas, paburkimas, susiaurėjimas ir gali didėti cholesterolio kiekis, dėl netinkamos mitybos sulimpa eritrocitai, kraujagyslės gali užakti.
Dėl šios priežasties ištinka infarktai.
Pažiūrėkite, dabar miršta labai daug jaunų sportininkų - prie to, žinoma, prisideda ir psichologinis stresas“, - įsitikinusi J. Tulčina.
Gydytoja teigia griežtai nesutinkanti su nuomone, kad sportuojančio žmogaus mityboje privalo būti daugiau gyvulinės kilmės baltymų.
„Pavyzdžiui, Arnoldas Shwarzeneggeris, Jackie Chanas nevalgo mėsos, o juk matote, kaip jie atrodo?
Viskas tik dėl sporto.
Mano nuomone, jeigu žmogus nori naudoti papildus, reikia patikrinti, ar tas papildas yra efektyvus ir jam tinkamas.
Šiais laikais tokių galimybių yra.
Gerbiu sportininkus, kurie aiškiai pabrėžia, kad jų dieta yra specifinė ir tinka toli gražu ne visiems“, - sako Delfi pašnekovė.
Sveikos Gyvensenos Įpročiai
Tuo tarpu siekiant, kad rezultatai atsispindėtų ilgai, būtina ne tik iš pagrindų keisti mitybos įpročius, bet ir formuoti sveikus kasdienius įpročius.
Kokių įpročių paisyti norint gyventi sveikai?
- Reguliarus valgymas. Svarbu suvokti, kad jei ryte išgersite puodelį kavos, o vėliau nieko nevalgysite, vakare laukia beveik garantuotas persivalgymas, lemsiantis prastą miego kokybę.
- „Ne“ kraštutinumams. Labai svarbi gyvenimo taisyklė yra saikas. Ji galioja ir siekiant užsibrėžtų tikslų.
- Sąmoningumas. Planuodami savo mitybą, elkitės sąmoningai ir atsakingai. Pavyzdžiui, į parduotuvę eikite tik pavalgę.
- Sveikesnės alternatyvos. Košė nelygi košei, gėrimas nelygus gėrimui ir taip toliau. Užėjus norui pasilepinti skanesniu maistu ar gėrimu, visad galima rasti sveikatai palankesnių alternatyvų.
- Kalorijų ribojimas. Taip, laikytis tokio mitybos plano, kurį sudaro jums ne itin skanūs produktai, įmanoma, tačiau dažniausiai tai trunka trumpai.
- Meilė sau. Norint gyventi visavertį gyvenimą, būtina mylėti save. Tačiau svarbu suvokti, kas iš tiesų yra meilė sau.
- Vanduo. Prieš bet kokią ilgiau trunkančią fizinę veiklą reikia išgerti vandens. Dažnas nežino, kad vandenį reikia gerti ne tik sportuojant, bet ir prieš treniruotę - taip užtikrinama savalaikė hidratacija.
- Teisingas gyvenimo ritmas. Kasdien vėluojate į darbą? Metas gyvenimo ritmo pokyčiams - atėjo laikas prisiversti užmigti anksčiau.
Vilijos Matačiūnaitės Patirtis
Dainininkė Vilija Matačiūnaitė prisipažins išbandžiusi krūvą dietų, kai pasiekė 85 kilogramų svorį.
„Labai daug žmonių yra emociniai valgytojai, esu viena iš jų. Buvo apėmęs nereikalingumo jausmas. O kai jau pasiekiau tą ribą, susipažinau su visa galybe dietų visoms rūšims žmonių, -šį vakarą „KK2 penktadienyje“ juoksis Vilija Matačiūnaitė.
- Badavimas - buvo. Stokholmo dieta - buvo, japoniška - buvo, ryžiai - buvo, grikiai - buvo, sultys - buvo. Man geriausiai suveikė grikiai“.
Laidoje dainininkė atskleis receptą, kaip jai pavyko sumažinti svorį.
„Septyni šaukšteliai grikių. Nusiplaunam, nusijojam, iš vakaro užsipilam šaltu vandeniu ir paliekam pernakt pastovėt, ryte būna tobulai išbrinkę. Ir tai visos dienos porcija. Labai neskanūs grikiukai.
Grikius Vilija valgė 12 dienų.
„Kai nukrito 10 kilogramų, pagalvojau, ga jau galima pradėti kažką smaližiauti“, - paskos žavioji dainininkė.
Alanas Chošnau yra išbandęs 7 dienų badą.
Jolanta Leonavičiūtė, kuri tris dienas nieko nevalgė, gėrė tik vandenį ir arbatą.