Fermentuoto maisto nauda

• Lengvesnis virškinimas. Valgant fermentuotą maistą kaip ir geriant fermentuotus gėrimus organizmą papildysite itin naudingomis gerosiomis bakterijomis – probiotikais. Probiotikai gerina virškinimą, padeda išvengti nemalonių virškinimo sutrikimo pojūčių, tokių kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, padeda gydyti ir išvengti chroninių ligų, mažina antibiotikų padarytą žalą, padeda kontroliuoti svorį ir sąrašą dar galima tęsti gerokai toliau.
• Imuninės sistemos stiprinimas. Ko gero nustebsite, tačiau 80% žmogaus imuninės sistemos yra virškinamajame trakte. Gerosios bakterijos, kurių gausu fermentuotame maiste, labai svarbios imuninės sistemos palaikymui ir tinkamos terpės virškinamajame trakte sukūrimui, kad būtų gaminami antikūnai ir patogenai.
• Organizmo valymas. Fermentuotame maiste esančios gerosios bakterijos suteikia šiam maistui itin naudingų organizmą detoksikuojančių savybių tarp kurių ir plataus toksinų skaičiaus bei sunkiųjų metalų pašalinimas iš organizmo.
• Geresnis maisto įsisavinimas. Tinkamas žarnyno bakterijų balansas ir pakankamas virškinimo fermentų kiekis padeda geriau įsisavinti daugiau su maistu gaunamų naudingų maistinių medžiagų. Be to, natūralus maisto fermentavimas padeda išsaugoti naudingas maistines medžiagas, kurios prarandamos apdorojant maistą aukšta temperatūra ar šaldant.
• Finansiškai prieinama. Populiarūs sveiki ar „super“ produktai dažnai gali būti daug kam per brangūs kasdieniniam vartojimui. Fermentuoti maistą galite namie, dažnai netgi iš pačių užsiaugintų daržovių. Tad šis būdas tikrai yra labiau prieinamas didžiajai daliai žmonių. Be to, sveiko, fermentais gausaus maisto vartojimas gali padėti sutaupyti gydymo bei maisto papildams išleidžiamas sumas.
• Ilgesnis vartojimo laikas. Namuose pagamintas padažas išlieka geras vos kelias dienas. Tuo tarpu, fermentuotas savos gamybos padažą galėsite vartoti kelis mėnesius. Tas pats ir su kitais fermentuotais produktais. Laktofermentacija leidžia išlaikyti maistą tinkamu vartojimui gerokai ilgesniems laiko periodams, neprarandant maistinių medžiagų, kas atsitiktų tradiciškai konservuojant.

Daugiausia gerųjų bakterijų turintys ir populiariausi pasaulyje fermentuoti produktai:

• Natūralus jogurtas – gerųjų bakterijų kiekis natūraliame, ne iš pasterizuoto pieno pagamintame jogurte iš tiesų įspūdingas – naminiame jogurte yra apie 25 milijardus gerųjų bakterijų viename puodelyje jogurto. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jame būtų naudingųjų bakterijų. Jei renkatės jogurtą parduotuvėje, imkite kuo natūralesni, su kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kitų maistinių priedų bei pažymėtą kaip turintį aktyvių bakterijų.
• Kefyras – dar vienas fermentuotas pieno produktas, kurį taip pat daugelis esate vartoję. Kefyre yra dar daugiau probiotikų nei jogurte. Taip pat tiek kefyras, tiek jogurtas yra puikūs baltymų, kalcio bei vitamino D šaltiniai.
• Varškė – puikus baltymų, kalcio ir (šiek tiek mažesniu kiekiu) gerųjų bakterijų šaltinis, kurį galima valgyti tiek sūriai – su prieskoninėmis žolelėmis, tiek paskaninus mėgstamomis uogomis ar džiovintais vaisiais.
• Išrūgos – tai varškės gaminimo proceso metu liekantis skystis. Jame gausu baltymų bei gerųjų bakterijų.
• Bet kokios fermentuotos daržovės (agurkai, burokėliai, kopūstai, morkos, česnakai, svogūnai, cukinijos ir t.t.)
• Natūraliai fermentuotas ir nepasterizuotas alus.
• Naminė gira.
• Kombucha – lietuviškai vadinamas arbatos grybu. Tai natūraliai putojanti arbata, gaminama fermentuojant juodają arbatą su natūraliu cukrumi, bakterijomis ir mielėmis. Bakterijos ir mielės su cukrumi sukuria putojantį, šiek tiek aštroko skonio gėrimą, praturtintą probiotikais, B grupės vitaminais bei acto rūgštimi. Tyrimai parodė, kad kombucha padeda stabilizuoti gliukozės kiekį kraujyje ir padidinti sotumo jausmą.
• Rauginti kopūstai.
• Kimči – aštrokas azijiečių virtuvės fermentuotų kopūstų patiekalas, šiek tiek panašus į raugintus kopūstus. Gerina gaubtinės žarnos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, stiprina imuninę sistemą, padeda išlaikyti gražią odą ir norimą svorį.
• Miso – tradicinis japonų patiekalas, gaminamas fermentuojant sojų pupeles. Naudojamas kaip pasta, kuria galima paskaninti įvairias sriubas. Miso yra vitamino K bei baltymų.
• Tempe – dar vienas, itin į tofu panašus, sojų patiekalas, kuriame gausu geležies, kalio, magnio, kalcio ir baltymų. Tempe galite įsigyti sveikų produktų parduotuvėse.

Kuo skiriasi antrekotas nuo steiko?

Antrekotas ir steikas yra du iš populiariausių mėsos patiekalų, mėgiamų visame pasaulyje. Nors abu šie patiekalai yra pagaminti iš aukštos kokybės jautienos, tarp jų yra svarbių skirtumų, susijusių su mėsos pjovimo būdu, ruošimo metodu ir skonio profiliumi. Supratimas apie šiuos skirtumus yra svarbus kiekvienam mėsos mėgėjui, norinčiam pasigaminti ar paragauti skaniausio patiekalo. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra antrekotas ir steikas, ir išnagrinėsime jų esminius skirtumus.

Rekomenduojamas:

Naminis varškės sūris yra naudingas dietinis fermentuoto pieno produktas. Kaip tai padaryti patys, skaitytojai gali pasimokyti iš šio straipsnio. Čia aprašyta, kaip ir iš ko virti varškę namuose. Išstudijavę visą žemiau pateiktą informaciją, kiekvienas savo virtuvėje galės pasigaminti vertingą maisto produktą

Kas yra galantinas? Sužinokite, kaip gaminti šį neįprastą užkandį namuose

Galantinas – tai tradicinis prancūzų virtuvės patiekalas, tai skanus aštrus arba švelnus vyniotinis. Jo pagrindas yra vištiena, kalakutiena, putpelia, liesa kiauliena, veršiena, triušiena arba žuvis. Į mėsą būtinai dedama prieskonių, prieskonių, daržovių, grybų, alyvuogių, riešutų ar džiovintų vaisių. Toks patiekalas išsiskiria ne tik puikiomis skonio savybėmis, bet ir įspūdinga išvaizda. Jis lengvai papuoš bet kokį šventinį stalą ir pradžiugins svečius išskirtiniu pristatymu.

Šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kaip virti vištienos galantiną pagal klasikinį receptą, ir pasiūlysime dar du variantus, kaip sukurti šį įdomų patiekalą. Nedvejodami naudokite bet kurį iš pateiktų receptų ir prisijunkite prie neįtikėtinai skanios prancūzų virtuvės.

---