Gan dažnai girdime, jog dar niekada negyvenome taip gerai, kaip dabar. Juk auga pensijos ir atlyginimai, o tai, kokius pelnus susižeria prekybos centrai, rodo esą akivaizdžiai didėjančią žmonių perkamąją galią. Tačiau ar iš tiesų už vis didėjančių sumų stovi lygiagrečiai gerėjantis gyvenimas? Pamėginome į tai pažvelgti kiek giliau, atlikdami naujausią 77 tyrimą.
Prekybos Tinklų ir Bankų Rekordiniai Pelnai
Štai žvelgiant į didžiuosius prekybos centrus, praėjusiais metais jie ir vėl eilinį kartą galėjo džiaugtis didėjančiomis pajamomis. 2023 metais iš penkių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų labiausiai nuskilo „Norfai“, kurios pajamos paaugo beveik 16 proc. Tai yra maždaug dvigubai didesnis pakilimas nei likusių didžiųjų prekybos tinklų. „Norfa“ pernai gavo net 783,54 mln. eurų pajamų, o grynasis pelnas 2023 m. sudarė 19,94 mln. eurų, apie 28 proc. daugiau nei užpernai. Prekybos tinklo rinkos dalis pasiekė 11,42 proc.
Tačiau net ir lėčiau nei „Norfa“ savo pajamas auginę kiti didieji prekybininkai tikrai negali skųstis. Didžiausio šalyje prekybos tinklo savininkė „Maxima LT“ praėjusiais metais džiaugėsi 2,143 mlrd. eurų siekiančiomis pajamomis. Tai yra net 7,94 proc. didesnės pajamos, jei jas lyginsime su 2022 metų pajamomis. „Maxima LT“ grynasis pelnas pernai buvo 32 proc. didesnis už 2022 m. ir pasiekė 116,7 mln. eurų. „Maxima LT“ sėkmingai užėmė 31,23 proc. visos Lietuvos rinkos.
2023 metais „Iki Lietuva“ gavo 886,8 mln. eurų pajamų, taip vos per vienerius metus padidindama savo pajamas 8,23 proc.. O jei žvelgsime į grynąjį pelną, praėjusiais metais „Iki Lietuva“ galėjo džiaugtis tikru rekordu - net 71 proc. padidėjusiu pelnu, kuris siekė 15,34 mln. eurų. „Iki Lietuva“ užėmė 12,92 proc. visos rinkos.
„Lidl Lietuva“, nors su savo apyvarta liko trečioje vietoje, praėjusiais metais vis tiek galėjo džiaugtis solidžiu prieaugiu. Vos per vienerius metus šio prekybos tinklo pajamos paaugo 6,25 proc. ir pasiekė 870,57 mln. eurus. „Lidl Lietuva“ užėmė 12,69 proc. visos rinkos.
„Rimi Lietuva“ irgi džiaugėsi ženkliai paaugusiomis pajamomis, mat per metus pajamos išaugo 6,44 proc. ir pasiekė 453,44 mln. eurų. Šis prekybos tinklas užėmė 6,61 proc. visos rinkos. Tiesa, „Rimi“ buvo vienintelis didysis prekybos centrų tinklas, kuris pernai patyrė nuostolių - 3,99 mln. eurų.
Panašias tendencijas galima pastebėti ir dar vienoje srityje. Bankų rekordiniai pelnai 2023 metais buvo tokie dideli, kad net atmetus solidarumo įnašo ir kitus mokesčius, jie uždirbo 986 mln. eurų. Tai yra net du kartus daugiau nei 2022 metais, mat užpernai bankų pelnas siekė 491 mln. eurų. Tokį didelį pelno prieaugį lėmė staiga pakilusių palūkanų normų ypač didelis likvidumo perteklius aplinkoje. Be to, bankai sėkmingai kėlė mokesčius.
Augantys Lietuvoje veikiančių bankų pelnai nėra naujiena. Per pastarąjį dešimtmetį jie palaipsniui krovėsi vis didesnius turtus. Pavyzdžiui, 2015 metais bankų pelnai siekė 215 mln. eurų, 2018 metais buvo 356 mln. eurų, o 2022 metais siekė 491 mln. eurų. Tiesa, kai kuriais metais pelnas šiek tiek traukėsi, tačiau bendrosios tendencijos išliko tokios pačios, o dabar stebime dar neregėtus rekordus.
Nors ekonomistai mėgsta kartoti, jog lietuviai gyvena taip gerai ir taip tvirtai, kaip dar niekada iki šiol, visgi gan akivaizdžiai matosi, jog daugelis gyventojų klimpsta į bankines skolas ir negali įpirkti svarbių pirkinių ar turimomis lėšomis patenkinti savo vartojimo reikmių. Pavyzdžiui, vien per 2023 metus bankų paskolų portfelis išaugo 1,6 mlrd. eurų - iki 27,5 mlrd. eurų. Net 55 proc. šio portfelio sudarė paskolos gyventojams. Be to, Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojai daugiausiai skolinosi ne tam, kad įsigytų būstą, o tiesiog vartojimo reikmėms. Per vienerius metus vartojimo paskolų portfelis išaugo net 41 proc. ir pasiekė 2,1 mlrd. eurų. Tiesa, taip pat gausėjo indėlių bankuose, tačiau lyginant su paskolų portfeliu, indėliai augo labai nežymiai - tik 9,4 proc., iki 4,4 mlrd. eurų.
Euro Įvedimas ir Kainų Pokyčiai
Lietuva tapo 19-ąja euro zonos nare 2015 metų sausio 1 dieną, kai galutinai visam laikui atsisakė lito ir įvedė eurą. Politikai šį pokytį sutiko itin džiaugsmingai, kalbėdami apie šviesų rytojų, stiprią ekonomiką ir sparčiai augsiančias žmonių pajamas. Euro įvedimas atnešė tam tikro lygio stabilumą ir patogumą.
Tačiau jei prieš įvedant eurą dar galėjome sakyti, kad vienas euras bus lygus 3,4528 lito, o kainos visiškai nepasikeis, gan greitai pajutome kainų šuolį. Tai nebuvo tik euro įvedimo kaltė, nes per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pokyčių. Mūsų ekonomiką neigiamai veikė auganti infliacija, energetikos kainos ir kiti pasauliniai ekonominiai veiksniai.
Maisto Produktų Kainų Pokyčiai
Iš pradžių pirkėjai stebėjo nedidelį kainų kilimą, nes prekybininkai dažnai suapvalindavo kainas į didesnę pusę. Tačiau laikui bėgant, maisto produktai tapo vis brangesni, nors ekonomistai toliau lyg susitarę kartojo, kad šalyje nepastebimas joks žymus kainų šuolis.
Pavyzdžiui, lyginant 2015 metų „Maximos“ leidinių kainas su 2017 metų kainomis, 1 kilogramas kiaulienos sprandinės be kaulo 2015 metų pavasarį kainavo 3,19, o 2017 metų pavasarį - jau 3,99 euro. Atitinkamai kilo ir kitų produktų kainos: saulėgrąžų aliejus „Natūra“ pakilo nuo 1,69 iki 1,99 euro, „Rokiškio“ sviestas 200 g. - 2015 metais kainavo 0,85 euro, o 2017 metais pakilo iki 1,49 euro, o mažą avokadą 2015 metais buvo galima nusipirkti už 0,29 euro, nors 2017 metais jis kainavo daugiau nei dvigubai, t. y. 66 centus, raudonosios vynuogės pabrango nuo 1,59 iki 2,19 euro, fermentinis „Dvaro“ sūris (150 g.) - 79 centai, o 2017 metais - jau 1,29 euro.
2015 metais bananų kilogramas kainavo 79 centus, o 2017 metais - jau 99 centus. Žaliosios vynuogės pabrango net euru - 2017 metais jos kainavo 2,99, nors 2015 metais jų kaina siekė 1,99 euro. Slyviniai pomidorai 2015 metais atsiėjo 89 centų (250 g.), o 2017 metais jau buvo pabrangę iki 1,25 euro. „Kėdainių konservų fabriko“ majonezas per porą metų pabrango 7 centais ir 2017 metais kainavo 2,05 euro, o šviežio viščiuko kaina šoktelėjo nuo 2,99 iki 3,19 euro.
Štai škotiškas viskis „Ballantine’s“ 2017 metais kainavo 2 eurais brangiau nei 2017 metais - 18 eurų. „Utenos Kvietinio“ alaus skardinė 2017 metais kainavo beveik eurą, o 2015 metais - 0,63 centus.
Taigi, vien per 2015-2017 metų laikotarpį įvairios maisto prekės ženkliai brango. Nors tikslūs skaičiai priklauso nuo konkrečios prekės, tačiau akivaizdu, jog dauguma produktų brango mažiausiai po kelis euro centus, o dalis produktų tapo net ir dvigubai ar dar daugiau brangesni.
Remiantis Statistikos departamento išvadomis, 2014-2016 metais daržovės brango net 10 proc., taip pat smarkiai brango vaisiai, žuvis, aliejai ir kiti riebalai, saldumynai ir pieno produktai. 2017 metais buvo stebimas pieno produktų, kiaušinių, alkoholio, daržovių ir vaisių brangimas, taip pat brango mėsa, riešutai, aliejus ir miltai. Jei žvelgsime bendrai, visų vartojimo prekių kainos vos per vienerius metus padidėjo 3,3 proc., tad tai ženkliai atsiliepė žmonių piniginėms.
Nuo 2015 metų iki 2019 metų maisto kainos padidėjo maždaug 13 %. Ypač kilo pieno, sviesto kaina, mušdama didesnius rekordus nei kaimyninėse šalyse. Jei lyginsime 2015 metų kainas su 2020 metų kainomis, išvysime dar didesnius pokyčius. Kai kurių maisto produktų kainos, ypač mėsos, pieno produktų ir daržovių, per penkerius metus išaugo ~15-20% ar dar daugiau. Tiesa, viena iš pagrindinių priežasčių buvo įvardijama žaliavų kainų augimas pasauliniu mastu, tad to vargu ar būtume išvengę, kad ir kokia valiuta būtų galiojusi mūsų šalyje.
Jei 2015 metais duonos kepalą buvo galima nusipirkti už ~0,75 euro, tai 2020 metais jau tekdavo mokėti ~1,20 euro. Pienas 2015 metais kainavo ~0,75 euro už litrą, o 2020 metais litras pieno jau kainavo ~1 eurą. Bulvių kilogramas 2015 metais atsiėjo ~0,35 euro, o 2020 metais kainavo ~0,50 euro.
Kainos Lietuvoje taip sparčiai kilo, kad 2022 metų pabaigoje maisto produktų kainų lygis sudarė 98 procentus ES vidutinio maisto kainų lygio. Deja, nors spėjome susilyginti savo maisto kainomis, atlyginimai vis dar buvo likę kur kas žemesni. 2021 metų pabaigoje vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė tik 65 proc. ES vidutinio atlyginimo. O tai reiškia, kad vidutinio lietuvio išlaidų maistui ir visoms kitoms prekėms bei paslaugoms santykis buvo gerokai didesnis nei daugumos kitų europiečių.
Jei lyginsime maisto produktų kainas 2021 ir 2022 metais, vos per vienerius metus maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pabrango 26,3 proc.
Praėjusiais metais, kalbant apie neįtikėtinai išaugusias kainas, politikas Bronis Ropė sakė:„Savaime suprantama, žmonės yra nepatenkinti, jog už maistą mokame jau kaip turtingieji vokiečiai ar prancūzai, tačiau tokių pat atlyginimų ar pensijų vis dar negauname.“
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, akivaizdžiausi sviesto kainų pokyčiai yra tose lentynose, kuriose sukrauti ne privačių prekės ženklų gaminiai.
Tuo metu paties pieno ir kitų jo produktų lentynose kainų pokyčiai nėra tokie akivaizdus.
Pasak D.Dundulio, „Norfos“ tinkle pigiausias yra „N“ prekės ženklo 2,5 proc. riebumo pienas. Jo litras kainuoja 0,72 euro.
„Šio pieno atpiginti galimybių nėra, nes jo kaina artima savikainai. Brangesnis yra pavadinimą turintis pieno perdirbimo įmonių pienas.Jo litro kaina sukasi apie 1,5 euro, taigi yra ir galimybių jai nukristi“, - teigė D.Dundulis.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti maisto kainų pokyčius Lietuvoje nuo 2015 iki 2022 metų:
| Metai | Duona (kepalas) | Pienas (litras) | Bulvės (kilogramas) | Sviestas (200g) |
|---|---|---|---|---|
| 2015 | ~0,75 euro | ~0,75 euro | ~0,35 euro | ~0,85 euro |
| 2020 | ~1,20 euro | ~1,00 euro | ~0,50 euro | Nėra duomenų |
| 2022 | Nėra duomenų | ~1,13 euro | ~0,63 euro | ~2,63 euro |
Taigi kainos augo tikrai labai reikšmingai ir šie kosmetiniai kainų mažinimai „5 procentai pigiau, nei birželio mėnesį“ tikrai nėra pirkėjų juntami. Pirkėjas gali pajausti kainų mažėjimą tik tada, jei kainos grįžtų į 2021 metų lygį, na arba +10 procentų prie 2021 metų.
Pavyzdžiui, vidutiniškai 2,5 proc. riebumo litras pieno tetrapake per mėnesį atpigo 6 euro centais - iki 1,48 euro. Pernai tuo pat metu jis kainavo 1,32 euro. 30 proc. riebumo grietinės 1 kg per mėnesį atpigo 9 centais - iki 6,55 euro, bet pernai balandį jos vidutinė kaina sukosi apie 5,6 euro.
Paslaugų ir Komunalinių Mokesčių Augimas
Deja, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojams teko išgyventi ir paslaugų kainų bei komunalinių mokesčių augimą, atspindintį bendrą infliacijos lygį ir ekonominius pokyčius. 2015 metai atrodė gan ramūs, nes paslaugų sektoriuje kainos išliko stabilios, nors kai kuriose srityse, tokiose kaip kirpyklos ir restoranai, buvo pastebėtas nedidelis kainų kilimas, siekiantis 5-10%. Iš esmės, paslaugų kainų pokyčiai buvo gan nuosaikūs ir gyventojai nepatyrė šoko.