Sriuba - naudingas patiekalas, kurį vaikystėje mums virdavo tėvai, o dabar mes ją verdame savo vaikams. Vis dėlto kartais ji būna vienintelis karštas mažylio patiekalas. Sriubos istorija mena labai senus laikus. Ją valgė dar pirmykščiai žmonės. Tais laikais žmonės iškasdavo duobę, išklodavo ją žvėrių oda, įpildavo vandens, sudėdavo sumedžiotų žvėrių kaulus, daržoves ir įmesdavo įkaitintų akmenų.

Sriubos išradimas buvo didžiulis lūžis žmonijos istorijoje, nes atsirado galimybė vartoti tuos maisto produktus, kurių anksčiau žmonės nevalgydavo (pavyzdžiui, mėsos nuo kaulų, pupelių, grūdų). Maždaug 5 tūkst. m. prieš mūsų erą buvo išrasti keraminiai indai, tinkantys virti sriubai, ir nuo to laiko jos virimo technologija nelabai pasikeitė. Iki XVII a. buvo valgomos tirštos - tepamos ant duonos - sriubos, o vėliau, kai buvo išrastas šaukštas, išpopuliarėjo skystos sriubos.

Kiekviena šalis turi savo sriubų gaminimo tradicijas. Sriubos gali būti tirštos arba skystos, karštos arba šaltos. Lietuvoje sriubos dažniausiai yra karštas patiekalas. Taip nutiko dėl klimato ypatumų - šalyje būna daugiau šaltų dienų - todėl šilta sriuba yra ne tik maistas, bet ir būdas sušilti. Vasarą populiarios šaltos sriubos, pavyzdžiui, šaltibarščiai, ir saldžios sriubos iš vaisių.

Sriuba vaikų mityboje

Sriuba - vertingas patiekalas, tačiau jeigu vaikas jos nemėgsta, nenori valgyti, per prievartą maitinti nereikėtų. Išbandyti vertėtų tirštą trintą daržovių sriubą, kuri puikiai tinka net ir kūdikiams. Ją galima duoti kaip košytę. Prieš maitinant kūdikį ar mažą vaiką, sriubą reikėtų atvėsinti iki kambario temperatūros. Galima į lėkštę sriubos įdėti specialų šaukštą, kuris pakeičia spalvą, jei sriuba yra per karšta, arba pridėti šaukštą sriubos sau prie lūpų ir patikrinti jos temperatūrą. Jeigu suaugusiojo lūpoms nekaršta, sriuba tiks ir kūdikiui.

Sriuba yra mažai kaloringas patiekalas, tad ji ypač tinka nutukusiems ar linkusiems tukti vaikams. Esame pratę valgyti tris patiekalus - sriubą, antrąjį patiekalą ir desertą. Tai nėra gerai, ypač vaikui, nes suvalgęs sriubą mažylis užpildo skrandį ir neretai atsisako mėsos. Tad reikėtų nuo pat mažų dienų formuoti tinkamus mitybos įpročius ir sriubą patiekti tik su daržovėmis. Geriausiai, jei vaikas pirmiausia suvalgytų daržovių salotų, paskui - sriubos. Tačiau jeigu pastebite, kad suvalgęs daržoves vaikas sriubos nebenori, pasiūlykite iš pradžių jos, o vėliau - daržovių salotų.

Sriuba ir salotos - puikus derinys, nes pirmas patiekalas yra lengvai virškinamas, dažniausiai šiltas, o daržovėse gausu vitaminų ir mineralų, kurių labai reikia augančiam organizmui. Dažniausiai esame pratę sriubą valgyti per pietus, tačiau ji nebūtinai turi būti pietų patiekalas - gali būti patiekiama vakarienei arba pusryčiams. Kadangi sriuba dažniausiai yra šilta, rudenį ir žiemą ji puikiai sušildo organizmą. Ypač ji rekomenduojama mokyklinukams, nes neretai tai būna vienintelis šiltas vaiko patiekalas per dieną. Ne visi tėvai suspėja namuose pagaminti šilto maisto, kuris bent jau kartą per dieną vaikui yra būtinas, tad mokykloje suvalgyta lėkštė sriubos yra tikras išsigelbėjimas.

Sriuba naudinga ir tiems vaikams, kurie nusisuka pamatę daržoves. Jeigu mažylis jų nemėgsta, trintoje sriuboje jų nepastebi ir suvalgęs jos gauna daržovių dienos normą.

Patarimai verdant sriubą vaikams

• Verdant sultinį ar sriubą su mėsa, pirmąjį nuovirą rekomenduojama nupilti, tačiau šio patarimo laikosi ne visi. O vertėtų, ypač verdant sriubą vaikui. Nupylus pirmąjį nuovirą ir įpylus į puodą naujo vandens galima virti toliau. Tai reikalinga, nes iš mėsos ir kaulų išsiskiria daug purinų - medžiagų, skatinančių pokyčius kraujyje, didinančių šlapimo rūgšties, liaudiškai vadinamų druskų, kiekį. Ilgainiui šios žalingos medžiagos gali sukelti podagrą (sąnarių skausmą, deformacijas).
• Verdant sultinį galima nenupilti pirmojo vandens, jeigu vaikutis ką tik persirgo kokia nors liga, nes sultinys teikia jėgų ir energijos. Tad purinų žala šiuo atveju yra mažesnė blogybė už tokio sultinio suteikiamą naudą vaiko organizmui.
• Galima sriubą virti ir be mėsos, tuomet, kad vaikas gautų reikiamą riebalų kiekį, į pravėsusią sriubą rekomenduojama įpilti šaukštą aliejaus.
• Ko gero, neįsivaizduojame daržovių sriubos be morkų. Morkose, kaip ir kitose rausvose daržovėse, gausu likopeno - nuo vėžio saugančios medžiagos. Ši medžiaga gausiau išsiskirs ir lengviau pateks į organizmą, jeigu morkos bus šiek tiek pakepintos. Jas kepinti reikia vos įkaitintame aliejuje (jeigu kepinant morkas aliejus rūksta, vadinasi, temperatūra yra per aukšta ir gali išskirti vėžį sukeliančių medžiagų).
• Ne tik morkas, bet ir pomidorus prieš verdant rekomenduojama šiek tiek apkepti. Vaikui verdant sriubas reikėtų nulupti pomidoro odelę - tą lengviau padaryti, daržovę trumpam pamerkus į karštą vandenį.
• Anksčiau, kad sriuba būtų kaloringesnė, į ją buvo dedama sviesto. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kalorijų ir taip pakanka, sviesto dėti į sriubą nėra reikalo. Jeigu norisi ją balinti, galima į išvirtą sriubą įdėti šiek tiek grietinės; jeigu vaikas turi antsvorio - natūralaus jogurto.
• Prieš verdant parduotuvėje pirktas daržoves galima jas pusvalandį pamirkyti šaltame vandenyje. Taip iš daržovių pasišalins nitratai.
• Labai svarbu vaikui duoti šviežią sriubą - tad ją reikėtų virti kasdien, o nesuvalgytą išpilti. Atrodytų, mažas vaikas turėtų valgyti viską, ką mama išverda. Tačiau net ir pats mažiausias žmogutis turi estetikos jausmą ir gali nevalgyti neišvaizdžiai patiekto maisto. Ypač vaikai nemėgsta nuo kruopų papilkėjusios sriubos. Todėl jeigu verdate perlinių kruopų sriubą, pirmiausia išvirkite kruopas, nupilkite vandenį, įpilkite šviežio vandens ir toliau virkite. Tuomet sriuba atrodys estetiškiau ir mažylis mieliau ją valgys.
• Ko gero, visų mažų vaikų mėgstamiausias valgis yra makaronai. Neretai mažyliai net ir sriubą mieliau suvalgo, jeigu ji išvirta su makaronais.
• Rekomenduojama nuo mažens vaiką pratinti daržovių sriubą valgyti su juoda duona, kuri teigiamai veikia virškinamąjį traktą. Žmogaus dienos mitybą turi sudaryti apie 60 procentų sudėtinių angliavandenių, kurių šaltinis yra kruopos ir duona. Be šių produktų sudėtinių angliavandenių žmogaus mityboje bus per mažai.
• Verdant sriubą vaikui reikėtų ją pagardinti natūraliais prieskoniais - svogūnu, česnaku, galima įmesti juodąjį pipirą. Druskos galima įberti labai mažai arba neberti išvis. Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau aštri sriuba turėtų būti.
• Į vaikui verdamą sriubą geriau nedėti sultinių kubelių, gatavų sriubos prieskonių, nes juose gausu druskos ir kitų komponentų, sintetinių priedų, galinčių sukelti alergiją.
• Pieniškos sriubos vaikų mėgstamiausios, ypač jeigu išvirtos su makaronais. Šios sriubos gali būti puikus kalcio šaltinis mažiesiems. Vaikai neretai nemėgsta gerti pieno, o pienišką sriubą pasigardžiuodami suvalgo. Pieniška sriuba vaiką galima maitinti ryte, per pietus arba vakare. Ją galima šiek tiek pasūdyti ir pasaldinti, tačiau nei druska, nei cukrumi piktnaudžiauti nereikėtų.
• Verdant sriubas vaikams nereikia vadovautis savo skoniu, nes vaikai valgo tokį maistą, prie kurio yra nuo mažens pripratinami. Jeigu vaikutis alergiškas pieno cukrui - laktozei, galima nusipirkti pieno be laktozės ir palepinti jį pieniška makaronų sriuba.

Pavyzdžiai ir receptai

Pieniška moliūgų sriuba: Į vandenį įberkite žiupsnelį druskos (jeigu vaikas pratęs valgyti be druskos ir cukraus - jų nereikia). Į verdantį vandenį įmeskite kubeliais pjaustytą moliūgą. Virkite tol, kol suminkštės. Tada nupilkite vandenį, kad puode liktų tik moliūgo gabaliukai. Į puodą įpilkite pieno. Įberkite cukraus. Užvirinkite, tada nuimkite nuo ugnies ir palikite atvėsti. Kai sriuba atvės, įpilkite ryžių nuoviro (sriuba bus tirštesnė) ir sutrinkite trintuvu.

Žirnelių sriuba: Į vandenį įdėkite daržoves ir jas išvirkite. Konservuotus žirnelius nusunkite ir sutrinkite šakute. Žalius žirnelius užpilkite verdančiu vandeniu ir išvirkite atskirai. Paskui sutrinkite ir įdėkite į daržovių nuovirą. Įdėkite šiek tiek pipirų, petražolių lapelių. Truputį pavirkite, atvėsinkite ir trintuvu sutrinkite sriubą.

Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu (nuo 6 mėn.): Reikės: ½ pomidoro, ½ morkos, petražolių lapelių, alyvuogių aliejaus, ½ kietai virto kiaušinio trynio. Daržoves nuplaukite, pomidorą įdėkite į verdantį vandenį, nulupkite odelę, išimkite sėklytes. Daržoves ir pomidorą sudėkite į verdantį vandenį. Kai jos išvirs, jas išimkite, sutrinkite tintuvu, užpilkite trupučiu nuoviro, įdėkite kiaušinį, įpilkite aliejaus ir išmaišykite.

Daržovių sriuba su kiaušinio tryniu (nuo 7 mėn.): Daržoves nuplaukite, nulupkite. Įdėkite į verdantį vandenį. Kai išvirs, sutrinkite trintuvu, įpilkite šiek tiek daržovių nuoviro ir išmaišykite. Atvėsinkite sriubą. Tada įpilkite aliejaus ir įdėkite trintą kiaušinio trynį.

Saldi vaisių sriuba: Į verdantį vandenį suberkite cukrų ir nedideliais gabalėliais supjaustytus obuolius bei kriaušes. Pavirkite 10-15 min. Tada supilkite ištirpintą krakmolą ir suberkite raudonuosius serbentus. Paskaninkite cinamonu. Sriubą dar kartą užvirinkite ir atšaldykite. Ją galima patiekti su grietinėle.

Pieniškos sriubos receptai

Pieniška avižinių kruopų sriuba su morkytėmis: Morkytę siaudeliais pjaustytas ar burokine tarka tarkuotas pakepinu svieste, kol pasidaro auksines spalvos, tada i verdanti vandeni kartu su avizinem kruopom. galima ir su aviziniais dribsniais, tik tada juos truputi veliau det, kai morkos bus beveik isvirusios. uzbaltinti pienu, kruopele druskos ir kelias kruopeles cukraus .

Pieniška sriubelė su džiovintais vaisiais: Dziovintas kriauses ir/ar dziovintus obuolius pavirti, kol bus beveik minksti, tada kokiu nors dribsniu kosems iberti (aviziniai, ryziu, keliu rusiu grudu tinka, man tik ruginiai nelabai patiko) ir kai bus minksti dribsniai, imesti kruopele druskos ir kelias kruopeles cukraus. uzbalinti pienu. i abi sriubytes dar galima deti razinu. turbut galima ir su makaroniukais jas virt, bet man kazkaip skaniau buna su avizinem kruopom ar dribsniais, labiau dera prie morkyciu ar vaisiu.

Kūčių sriubos tradicijos

Nuo seno Lietuvoje Kūčių vakarienei ruošiama 12 patiekalų. Senais laikais susėdę prie stalo lietuviai pirmiausia valgydavo kūčią - tai būdavo pagrindinis patiekalas gaminamas iš javų, kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių sumaišytų su medumi saldintu vandeniu. Populiarus patiekalas buvo ir avižinis kisielius, barščiai su grybais, maltiniai - gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Pastaruosius vėliau pakeitė kūčiukai.

Kadaise per Kūčias buvo valgoma ir mėsa, tik katalikų religijos veikiama ši tradicija Lietuvoje išnyko. Tuomet mėsą pakeitė žuvis. Ypač būdavo mėgiama lydeka, mat tai buvo vaisingumo simbolis. Šventinis stalas neapsieidavo ir be grucės košės iš miežinių kruopų, kuri būdavo valgoma su aguonų pienu.

---